Zemaitija

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Žemaitijos herbas
Vyskupija Literatūra Tautosaka Naujienos
Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ aukštesnį lygįĮ pradžiąTolynInformacija

ŽEMAITIJA (ŽEMAIČIAI)
SAMOGITIA

Žemaitija Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje 1735 m.

Žemaitijos Kunigaikštystė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje ( Ottens R et J. Magni Ducatus Lithuaniae [tabula] divisa ...Amstelodami, circa 1735)


Istorija, kultūra, kalba, teritorija

  • Žemaitija arba Žemaičiai Žemaičių žemės, vėliau Žemaičių seniūnijos, kunigaikštystės, dabar vieno iš Lietuvos etnografinio regiono teritorija. Nuo XV a. lotyniškuose ir vokiškuose šaltiniuose kraštas vadinamas Samogitia, Samogitiae. Senosiose slavų kronikose Žemaitija vadinama Žemoit’, vėliau Žmujdź (yra ir daugiau vartojamų krašto senųjų pavadinimų atmainų).Dubysos vingiai

  • Žemaitija užima apie 21 tūkst. km². Į šią teritoriją įeina Klaipėdos, Telšių, Mažeikių ir dalis Šiaulių bei Tauragės ir Kauno apskričių ( žiūrėkite žemėlapį šio puslapio apačioje).

  • Istorikų tvirtinimu, žemaičiams pradžią davė V-VIII a. dabartinės Žemaitijos centre gyvenusi baltų gentis.
    Žemaičių vardas istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti nuo XIII a. (Voluinės kronika, Ipatijaus metraštis). Eiliuotoje Livonijos kronikoje minimi žemaičių lietuviai („Lethowini de Semethiae”).

  • XII a. pabaigoje-XIII a. žemaičiai įsitvirtino Keklio, Mėguvos, Pilsoto žemėse, kuriose anksčiau gyveno kuršiai.
    Žemaitijos gyventojai kalba žemaičių kalba (tarme), yra neblogai išlaikę tradicinį žemaičių gyvenimo būdą ir papročius.
    Kuriantis Lietuvos valstybei, žemaičiais buvo vadinami visi lietuviai, gyvenę į vakarus nuo Nevėžio. Žemaitijos gyventojai siauresne prasme ir dabar vadinami šiaurės vakarų lietuviais.
    Žemaitijos etnografinio regiono riba tik apytikriai sutampa su žemaičių tarmės riba.

  • Kalbiniu požiūriu Žemaitija skirstoma į tris dalis: šiaurės, vakarų ir pietų, o gyventojai, priklausomai nuo to, kaip jie ištaria uo ir ie, į dounininkus, donininkus ir dūnininkus.

  • Šiaurės žemaičiams priklauso Skuodo, Mažeikių, Akmenės, Kretingos, Palangos, Plungės, Telšių, pietų žemaičiams Kuršėnų, Varnių, Šilalės, Kelmės, Tauragės, Raseinių, vakarų žemaičiams Klaipėdos, Priekulės, Šilutės gyventojai.

 Lietuvių kalbos tarmių skirstymas

  Lietuvių kalbos tarmių skirstymas

Lietuvių kalbos tarmių skirstymas pagal naująją klasifikaciją: aukštaičių gyvenami plotai žemėlapyje pažymėti žalios ir mėlynos spalvos atspalviais, o žemaičių – geltonos ir rudos spalvos atspalviais.
Žemėlapis "jautrus". Pelės klavišu spustelėję bet kurią teritoriją, galėsite perskaityti tarmės aprašymą ir išgirsti tai vietovei būdingą sakinį.

Šis žemėlapis paimtas iš LIETUVIŲ KALBOS TARMIŲ tinklalapio, paruošto bendromis Lietuvių kalbos instituto (LKI) bei Multimedia centro humanitarams (MCH) specialistų jėgomis.

Nuotraukose (iš viršaus į apačią):

  1. Žemaitija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje 1735 m.;

  2. Dubysos vingiai (nuotr. Jono Danausko)

  3. Lietuvių tarmių žemėlapis.


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.24 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

KalbaLankytinos vietosVyskupijaLiteratūraTautosakaKultūra
NaujienosArchyvasRedaktoriaus žodisIstorijaAtsiliepimai

RodyklėĮ aukštesnį lygįĮ pradžiąTolynInformacija