VĖŽAIČIŲ PARKAS
 
Vėžaičių parko planasAdresas: Samališkių g. / Liepų g., Vėžaičiai, Klaipėdos r.
Plotas – 12,1 ha. 
 
Vėžaičių dvaras istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1567 m. Jį apie 300 m. valdė dvarininkai Volmeriai.
XIX a. pradžioje didikų Volmerių įkurtą parką supa Žemaičių plentas, individualūs gyvenamieji namai ir Vėžaičių–Veiviržėnų kelias. Parkas mišraus suplanavimo, suformuotas vakarinėje gyvenvietės dalyje, prie Skinijos upės. Rekonstruotas XX a. (tuo rūpinosi parko teritorijoje veikusio Žemdirbystės instituto filialo darbuotojai). Prie parko aukštoje terasoje prijungti nauji plotai (čia anksčiau buvo senas sodas). Į pietus nuo dvaro rūmų, ant stataus šlaito, yra tiesiais takais suskaidyta pieva su pavieniais jaunais medžiais bei krūmų grupėmis. Žemoje terasoje Skinijos pakrante švelniai vingiuoja pagrindinė parko alėja. Aukštosios terasos pievoje, be savaiminių rūšių liepų, beržų ir šermukšnių, auga svetimžemės dygiosios eglės, melsvosios pocūgės, vakarinės tujos, raudonieji ąžuolai, įvairūs dekoratyviniai krūmai. Terasas skiriančio šlaito ir Skinijos slėnio medynuose daugiausia yra savaiminių klevų, uosių, auga ąžuolai, liepos, vinkšnos ir paprastieji kaštonai (čia gali pamatyti ąžuolų, kurių kamienai storesni negu 1 m, ir liepų, kurių skersmuo arti 0,9 m).
Parkas priklauso Vėžaičių seniūnijai. 1986 m. jis paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. Pastaraisiais dešimtmečiais netoli parko pastatyta nemažai ūkinių pastatų, gadinančių ir taip nekokį vaizdą. Visoje parko teritorijoje daug įvairių menkaverčių medžių ir krūmų bei sausuolių.
Vėžaičių parką įmanoma ir reikia rekonstruoti. Būtina jį sugrąžinti naujam gyvenimui. Puiki parko vieta, vaizdingas reljefas bei pro šalį tekantis upelis su užtvanka – visa tai liudija, kad čia galėtų būti mėgstama vietinių ir aplinkinių gyventojų poilsio vieta. Kad taip atsitiktų, visų pirma reikėtų išvalyti menkaverčius medžius ir krūmus, išlaisvinti iš jų senus, puošniai atrodančius medžius, suformuoti ir atgaivinti buvusias erdves, poilsio ir apžvalgos vietas.
Architektūrinę, istorinę, urbanistinę vertę turinti Vėžaičių dvaro sodyba 1997 m. gruodžio 31 d. įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G114K). Kompleksui priklauso: parkas, jėgerio namas (1906), dveji vartai, arklidė (1908), sarginė, degtinės varykla, karvidė, svirnas, namas, koplytėlė.
Vėžaičių dvaro arklidė turi neogotikos bruožų. Ji asimetriško tūrio, su akcentuota kampine dalimi. Nusklembtą pastato kampą iš abiejų pusių remia žemi kontraforsai, vainikuoja laiptuotas frontonas su smailėjančiomis pusarkėmis ir bokšteliu. Tinkuoto pastato fone žaismingai išsiskiria plytiniai archivoltai, tarpaukštinės traukos, frontono reljefiniai elementai. Pastatas turi istorizmo stiliaus bruožų. Pastaraisiais metais restauruotas arklidžių fasadas. Projektavo autorių kolektyvas (architektė A. Meškauskienė, konstruktorius P. Ramonas).

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03