TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA „PARKŲ IR SODŲ KELIAS: 
ISTORINIŲ ŽELDYNŲ APSAUGA, GAIVINIMAS 
IR KULTŪRINIS TURIZMAS“

2004 m. birželio 3–5 dienos, Rietavas
Rūpindamasis sisteminga kultūros vertybių, taip pat ir senųjų parkų apsauga, Lietuvoje jau daugelį metų gana rezultatyviai dirba prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos veikiantis Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Jis savo padalinyje – Kultūros paveldo centre – nuolat papildo nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jame kartu su pastatų kompleksais įteisinama ir senųjų dvarų parkų apsauga.
Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija parengtoje želdynų paveldo apsaugos strategijoje numatomos želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo priemonės. Tai sutampa su Europos Sąjungos pastangomis įgyvendinti Istorinių parkų ir sodų kelio idėjas, Lietuvos parkus populiarinti pasaulyje.
Departamentas, bendradarbiaudamas su Europos Tarybos Kultūros kelių institutu (Liuksemburgas), Rietavo savivaldybe ir Žemaitijos kolegija, tęsdamas 1999 m. Palangoje pradėtą konferencijų ciklą, skirtą Lietuvos parkams ir sodams, 2004 m. birželio 3–5 dienomis į Rietave vykstančią tarptautinę konferenciją „Parkų ir sodų kelias: istorinių želdynų apsauga, gaivinimas ir kultūrinis turizmas“ pakvietė visus, kam svarbu išsaugoti Lietuvos parkus, puoselėti, populiarinti juos. [Palangos 1997 m. konferencijos „Lietuvos želdynų ateitis“ medžiaga 2001 m. išspausdinta Vilniaus dailės akademijos leidinyje „Lietuvos želdynų ateitis“ (sudarė Regimantas Pilkauskas)].
Rietavo konferencijos tikslas – aktualinti istorinių želdynų apsaugą ir atgaivinimą, aptarti metodiką, kurios būtina laikytis atgaivinant istorinius želdynus, kokią vietą ir reikšmę gali turėti naujadarai istoriniuose parkuose, įvardinti dabartinę Lietuvos istorinių želdynų būklę, pasikeisti patirtimi juos gaivinant, įvardinti konkrečias istorinių parkų apsaugos srityje kylančias problemas, diskutuoti dėl ryškiausių atvejų. Norima diskutuojant kartu su visais renginio dalyviais paieškoti būdų, kaip spręsti problemas, tenkinti visuomenės kultūrinio turizmo poreikius ir galimybes, skleisti sektinus kultūrinio turizmo pavyzdžius. Rengdamiesi konferencijai organizatoriai ragino parkų specialistus aiškintis faktorius, skatinančius kultūrinį turizmą. Šiame etape svarbu išanalizuoti ir istorinių želdynų savininkų, naudotojų ir savivaldybių bendradarbiavimo vaidmenį, organizuojant kultūrinį turizmą. Rietavas tampa ta vieta, kur susitinka, bendrauja želdynų savininkai ir naudotojai, kraštovaizdžio architektai, mokslininkai, tyrinėtojai, dėstytojai, studentai, turizmo organizatoriai, kiti suinteresuoti partneriai.
Rietavo konferencija pratęsia 2002 m. gegužės 10 d. Palangoje įvykusios tarptautinės konferencijos „Parkų ir sodų kelias: patirtis ir europiniai projektai“ darbą, kurioje daugiausia dėmesio skirta istorinių parkų apsaugos ir kraštovaizdžio klausimams. Ją organizavo Palangos savivaldybė, Europos Tarybos Kultūros kelių institutas ir Kultūros vertybių apsaugos departamentas).
Palangos konferencijoje pranešimus skaitė: Diana Varnaitė, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė (Lietuvos kultūros paveldas ir jo europinė dimensija), Danielius Pivoriūnas, Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus viršininkas (Kraštovaizdžio išsaugojimas integruojant jo vertybių apsaugą ir įgyvendinant tarptautinius susitarimus), Rūta Baškytė, Aplinkos ministerijos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė (Saugomų teritorijų klausimas), Juozas Raguckas, Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas (Turizmo strategija Lietuvoje), Antanas Levickas, Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio rengimo skyriaus viršininkas (Profesinis rengimas Lietuvoje), José Maria Ballesteris, Europos Tarybos IV Direktorato kultūrai, švietimui, kultūros paveldui, jaunimo reikalams ir sportui direktorius (Gamtos paveldo politika ir kraštvaizdžio konvencija), Arsen Duret, Terasono miesto (Prancūzija) mero pavaduotojas (Vaizduotės sodas: kultūrinis ir turistinis iššūkis Terasono miestui), Pranas Žeimys, Palangos miesto meras (Palanga ir jos gamtos paveldo svarba), Michelis Thomas-Penette, Kultūros kelių instituto direktorius (Kultūros keliai parkams ir kraštovaizdžiui), Claudia Constantinesku, „Prodomus“ architektė, ir Mariachiara Pozzana, Istorinių parkų ir sodų restauravimo centras, Tarptautinis meno universitetas Florencijoje (Apžvalginės ir situacijos įvertinimo misijos Lietuvoje 2001 metais ataskaita), Patricia Cleveland-Peck, „Daily sunday“ žurnalistė (Europos parkų ir sodų įvairovė ir turtingumas), Hubert’as Astier, Versalio viešosios įstaigos direktorius (Vadovauti dideliam parkui), Ramunis Budriūnas, Parkotyros ekspertų tarybos prie Kultūros vertybių apsaugos departamento narys (Lietuvos parkai įstatymuose ir savivaldoje), Antanas Sebeckas, Palangos botanikos parko direktorius (Eduardo Andrė parkas Palangoje).

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03