ŠVĖKŠNOS DVARO PARKAS
 
Švėkšnos parko vartai. Danutės Mukienės nuotraukaAdresas: Parko g. / Bažnyčios g., Švėkšna, Šilutės r.
Plotas – 11,11 ha.
 
Švėkšna – Šilutės rajono miestelis. Senasis Švėkšnos dvaro sodybos kompleksas, turintis architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę, yra vienas iš gražiausių ir geriausiai tvarkomų Žemaitijos parkų. Sodyba 2002 m. sausio 21 d. įtraukta į Lietuvos nekilnojamų kultūros verybių registrą (kodas G283K). Sodybos kompleksui priklauso: rūmai, parko vartai (visi pastatyti 1880 m.), parkas (įkurtas XIX a., nors yra pagrindo manyti, kad parkas pradėtas kurti XVIII a. II p.), namas (1928 m.), virtuvė-skalbykla, ledainės liekanos, namas, du kumetynai (visi XIX a. I p.), ratinė, vandens malūnas, kumetynas, tvora su vartų stulpais (visi XX a. I p.), ūkinis pastatas, sodininko namas, svirnas (XIX a. pab.), „Saulės“ gimnazija (1928 m.), pieninė, sandėlis, skulptūra „Diana“ (visi XIX a. pab.–XX a. I p.), saulės laikrodis (1910–1912 m., restauruotas 1989 m.)
Švėkšnos parko planasŠvėkšnos dvarą iš buvusio jo savininko Vilniaus vaivados Mykolo Kazimiero Oginskio 1766 m. nupirko Vihelmas Jonas Pliateris. Po to Švėkšnos dvaras iki pat 1940 m. priklausė Pliateriams. Tikslių parko kūrimo istorinių duomenų nėra aptikta. Žinoma, kad dvarą valdant Steponui Pliateriui (XIX a. pr.) buvo pasodintas parkas, sutvarkyti tvenkiniai. Vėlesni parko kūrimo ir tvarkymo darbai buvo atliekami 1836–1910 m., dvarą valdant Stepono Pliaterio sūnui Adomui Pliateriui. Tuo laiku parkui suteikta dabartinė kompozicija, būdinga XIX a. antros pusės mišraus stiliaus parkams.
Indrė Kačinskaitė, rašydama apie parką („Istoriniai parkai ir sodai Lietuvoje“. – Vilnius, 1999), nurodo, kad „parkui įkurti panaudota kalva Švėkšnos miestelio vakarinėje dalyje, prie Švėkšnalės ir Šalnos upelių, suteikusi galimybę ansamblį dėstyti dviejuose skirtingų lygių terasose. Aukštutinėje terasoje koncentruota centrinė ansamblio dalis, pajungta bendrai kompozicijos šiaurės-pietų ašiai, suformuotai XIX a. pabaigoje, o užbaigta XX a. pradžioje, pastačius neogotikinių formų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią, tapusią ir visos Švėkšnos urbanistikos dominante. Iš bažnyčios šventoriaus arkinis tiltas veda iki puošnių neorenesansinių formų parko vartų, už kurių prasideda didinga 12 m pločio alėja, nusitęsusi iki centrinės ansamblio dalies – parterio, įrengto priešais Genovaitės vilą, savo architektūros formomis kartojančią nedidelių renesansinių Italijos vilų pavyzdžius. (…) Kompozicijos ašis dar labiau išryškėjo, parterį papildžius dekoratyviniais elementais.
Parko dalis, išsidėsčiusi žemutinėje terasoje, yra kontrastas aukštutinei: parko elementai dėstyti laisvai, be griežtų geometrinių kanonų: terasą skaido plastiškų tvenkinių formų juosta, suformuota patvenkus Šalnos upelį, vingiuota parko takų linija gaubia ansamblį iš rytų. Šias abi parko dalis ties vilos rytų fasadu jungia platūs, vazomis puošti paradiniai laiptai, nuo kurių atsiveria puiki žemutinės terasos vandenų juostos panorama. Čia, centrinio tvenkinio saloje, tebestovi Švėkšnos parko puošmena – deivės Dianos skulptūra (…). Yra dar viena apžvalgos aikštelė parko viršutinės terasos pietvakarių kampe. Aptverta restauruota baliustrada (…). Švėkšnos parko fragmentas. Danutės Mukienės nuotraukaSkirtingomis kompozicijos priemonėmis sukurtos parko dalys sujungtos į harmoningą nedalomą visumą.
1880 m. įrengtas šiandieninis parko takų tinklas, pasodinta gana daug egzotinių medžių bei krūmų.
Parko pagrindinės alėjos išsišakojime stovi šokančių ir grojančių skulptūrų bareljefais išpuoštas saulės laikrodis. Į pietus nuo šiauriniame parko pakraštyje esančio mokyklos pastato (jame dar tarpukario metais veikė garsi Saulės gimnazija) parko teritoriją skaido stačiais kampais bei įstrižai apskritoje aikštelėje susikertančių siaurų alėjų tinklas.“
Didžiausia parko puošmena – apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.). Tai, be abejonės, stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje. Iš kitų egzotinių augalų dar paminėtini šie: europinis kukmedis (vienas stambesnių Lietuvoje – kamieno skersmuo siekia 0,5 m), kanadinė cūga, baltažiedis vikmedis, raudonlapis lazdynas, daugybė paprastųjų kaštonų (iš viso 12 rūšių ir formų).
Šiuo metu parką prižiūri ir tvarko Švėkšnos miestelio seniūnija, Švėkšnos vidurinė mokykla ir dalies parko paveldėtoja Felicija Pliaterienė. Puošniai atrodo tvenkinio teritorija apatinėje terasoje: pavyzdingai sutvarkyti tvenkinio krantai, patys tvenkiniai išvalyti, gerai prižiūrima veja.
Pastaraisiais metais atkurta ir atstatyta parko mūro stulpelių su medine aptvara tvora, parterio vaza, Šv. Marijos skulptūra, „Laisvės angelas“, apžvalgos aikštelės baliustrada, restauruota akmens mūro atraminė siena.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03