ŠILUTĖS DVARO PARKAS

Adresas: Lietuvninkų g. 2, Šilutė.
Plotas – 4 ha.
 
Valstybinis dvaras Šilokarčemoje (vok. Heydekrug) įkurtas vokiečių ordino laikais. XIX a. dvaras nuomodavo paštui arklius. Vėliau, netekęs šių pajamų, nusigyveno. Ėmė griūti ir neprižiūrimi statiniai, taip pat ir 1819 m. miesto vakarinėje dalyje pastatyti rūmai. 1892 m. dvarą įsigijo iš Klaipėdos kilęs Karaliaučiaus universiteto profesorius Hugo Šojus (Hugo Scheu). Jis gimė 1845 m., gerai mokėjo lietuvių kalbą, buvo baigęs žemės ūkio mokslus, domėjosi ir rinko tautosaką. XIX a. pab.–XX a. pr. jis rekonstravo rūmus. XIX a. pabaigoje dvaro žemės teritorija išilgai Šyšos upės ir prie jos prigludusiame miške (vadinamajame Varnamiškyje) buvo nusausinta (apie 50 ha) ir čia įrengtas angliško tipo parkas su 3 tvenkiniais ir šiltnamiais, pasodinta 150 veislių medžių ir krūmų, nutiesti takai, įrengtos beržų alėjos, prie pasivaikščiojimo takų pastatyti suoliukai. Parko teritorijoje taip pat buvo įrengta sporto aikštė, šaudykla, pastatyti Šaulių draugijos namai, veikė restoranas. Kadangi parkas buvo suformuotas abiejose upės pusėse, teko pastatyti keletą didesnių ir mažesnių tiltų. Vienas iš jų buvo vadinamas Augusto, kitas – Elžbietos.
Anot paties H. Šojaus, jam atrodę, „kad nieko nėra geresnio gyventojų gerovės atžvilgiu, kaip įrengti arti gyvenvietės mišką, panaudojant gamtos grožį, kuris susijęs su upės krantu. Mano planas buvo įrengti pasivaikščiojimo vietą nuo Šilutės tilto palei senąjį Kalveliškių vieškelį iki Verdainės bažnyčios ir apsodinti jį.“
H. Šojus labai puoselėjo šį parką, čia dažnai vaikščiodavo, pasivaikščiojimų taką buvo apsodinęs savo mėgstamais beržais.
1926 m. jis, švęsdamas savo 80 metų jubiliejų, parką padovanojo miestui. Šilutės muziejuje saugomas H. Šojaus padovanotas albumas su senojo parko vaizdais.
Parkas stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Po karo ilgą laiką jis buvo menkai prižiūrimas, gerokai apnyko, žuvo nemažai egzotinių medžių. Tuo laiku jis buvo padalintas į dvi dalis – upės vingyje esanti parko dalis atskirta ir pavadinta J. Janonio parku.
Dabar čia daugiausia auga vietiniai medžiai: eglės, pušys, liepos bei klevai. Iš senųjų retų medžių yra išlikęs sužalotas Burgundijos ąžuolas ir pora raudonųjų ąžuolų.
Pastaraisiais metais parką, kuris dabar jau sudėtinis, pradėta atnaujinti. Įrengta magnolijų alėja, iškasti 2 tvenkiniai, kuriuos puošia moderni skulptūra. Sutvarkius parką jį planuojama pavadinti Mažosios Lietuvos parku.
Palei Šyšos upę išilgai apsauginių pylimų promenada eina Žalgirio parkas. Naujasis miesto parkas jungiasi su senuoju dvaro parku. Šalia parko veikia Šilutės kultūros centras.
Šilutės dvaro kompleksas, Šojaus rūmai šiandien – vienas iš ryškesnių santūrių formų vėlyvojo klasicizmo – Klaipėdos kraštui būdingo stiliaus statinių Lietuvos periferijoje. Kompleksas – šalia miestelio. Dvaro rūmai pastatyti 1819 m. Francui Vilhelmui Radkei. Jie yra dviejų aukštų, su gyvenama pastoge. Planas simetriškas, stačiakampis, su į gatvės pusę kiek iškišta vidurine dalimi, kurioje buvo vestibiulis su laiptais. Vienoje vestibiulio pusėje patalpos išdėstytos abipus koridoriaus, kitoje – dviem eilėmis, pereinamos. Fasadą skaido mentės, tarp kurių išdėstyti aukšti stačiakampiai langai, pabrėžti palangių traukomis. Antrojo aukšto langų viršų ir palangių plokštumas puošia lipdiniai, pastogę juosia kuklus karnizas.
Pastaraisiais metais rūmai buvo restauruojami. Atliekant darbus įrengta pamatų horizontali hidroizoliacija, permūrijus juos dalimis ir įklojus hidroizoliaciją visu pastato perimetru. Atlikti mažojo korpuso restauravimo ir pritaikymo darbai: restauruota ir sutvirtinta stogo medinė konstrukcija, stogas perklotas keraminėmis čerpėmis. Konservuota išlikusi polichrominė sieninė tapyba (architektė S. Domanskienė).
1997 m. gruodžio 31 d. architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę turinti Šilutės dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G115K). Kompleksui priklauso: rūmai, parkas, svirnas, kiaulidė, rūsys, du namai, tvartas, kluonas, siloso bokštas, sodininko namas.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03