ŠILO PAVĖŽUPIO (PUTVINSKIŲ) DVARO PARKAS
Šilo Pavėžupis – 8 km į pietryčius nuo Šaukėnų, 14 km į šiaurę nuo Kelmės, prie Vėžupio upelio, netoli Piliuko kalnelio.
Putvinskių (Pūtvių) giminė – viena iš garsiausių pietų Žemaitijoje. Pūtviai kildinami iš Vytauto bajorų (sulenkėję jie pasivadino Putvinskiais). Šilo Pavėžupyje jie gyveno nuo XVIII a. vidurio (atvyko čia iš Karšuvos krašto). Pirmasis Putvinskis, atsikėlęs iš Pūtvės į Šilo Pavėžupį, buvo Petras Putvinskis, vedęs Šilo Pavėžupio bajoraitę Radavičiūtę. Šilo Pavėžupio dvaras labiausiai išgarsėjo XIX a. Putvinskiai buvo vieni iš stambesnių Lietuvos dvarininkų. Jie buvo žinomi kaip žemės reformos šalininkai.
Vlado Putvinskio tėvas Rapolas Putvinskis gimė 1832 m. Iš savo tėvo Hermanegildo jis paveldėjo Šilo Pavėžupio, Graužikų dvarus. Po 1863 m. sukilimo Rapolas buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs laikinai apsigyveno Rygoje ir ten vedė Idaliją Broel Pliateraitę. 1873 m. rugsėjo 24 d. (spalio 6 d.) Rygoje jiems gimė sūnus Vladas. Duktė Marija (1877–1959) gimė Šilo Pavėžupyje.
Šilo Pavėžupio dvare lietuviškos spaudos draudimo metais Povilo Višinskio ir Vlado Putvinskio rūpesčiu įrengtas vienas iš uždraustos lietuviškos spaudos platinimo centrų. Knygnešys Pranas Penikas Prūsijoje susisiekdavo su Morta Zauniūte, pagal iš anksto parengtą užsakymą paimdavo uždraustą literatūrą, organizuodavo jos gabenimą per sieną, vėliau pristatydavo į Putvinskiams priklausiusį Graužikų kaimą, iš kurio uždrausta literatūra („Varpas“, „Ūkininkas“, „Tėvynės sargas“, „Darbininkų balsas“ ir kt.) patekdavo ir į Šilo Pavėžupio dvaro teritorijoje įrengtas slaptavietes – spaudos sandėliukus. Iš čia knygos dažniausiai būdavo platinamos Šiauliuose ir jų apylinkėse. Legalizavus lietuvišką spaudą, Šilo Pavėžupio dvare kurį laiką prieglobstį rasdavo į užsienį susiruošę 1905 m. revoliucijos dalyviai.
Putvinskiai Šilo Pavėžupyje buvo įkūrę stambų žuvų auginimo ūkį. Tam buvo naudojamas ežerėlis, Vėžupio upelis, 85 ha dirbtinai įrengtų tvenkinių. Jų aplinka buvo gražiai tvarkoma. Sovietmečiu žuvininkystės ūkis čia toliau išvystytas.
Daug informacijos apie Pūtvių-Putvinskių giminę buvo sukaupę Kelmės rajono Laikšių kaime veikusio Šilo Pavėžupio muziejaus darbuotojai. Ekspozicija pasakojo apie dvarininkų Pūtvių-Putvinskių dvarus, Putvinskių dalyvavimą platinant uždraustą lietuvišką spaudą, kitus iškilius žemaičius. Muziejus jau nebeveikia. Buvę eksponatai perkelti į Kelmės krašto muziejų.
Vladas Pūtvys-Putvinskis iš pradžių buvo mokomas namie, vėliau įstojo į Šiaulių gimnaziją. Nuo ketvirtos klasės jis mokėsi Mintaujos realinėje mokykloje (baigė 1893 m.). Kitais metais įstojo į Halės universitetą Vokietijoje, studijavo žemės ūkio mokslus. Pablogėjus tėvo sveikatai Vladas Pūtvys, baigęs vos du semestrus, nutraukė studijas ir grįžo į tėvo ūkį. Iš tėvų jis paveldėjo Šilo Pavėžupio, Graužikų ir Palendrių dvarus (paskutinįjį greitai pardavė). Iš pradžių Apsigyveno Graužikuose. 1897 m. rugpjūčio 12 d. vedė Emiliją Gruzdytę. Vedęs V. Pūtvys persikėlė gyventi į Šilo Pavėžupį.
V. Putvinskis savo ūkyje įdiegė itin daug naujovių. Jis pradėjo auginti lubinus, numelioravo laukus, įvedė sėjomainą, įsteigė pavyzdingą pieno ūkį, populiarino žemaitukų veislės arklius.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03