DVARAS
 
Adresas: Šateikių k., Šateikių sen.,
Plungės r. (prie kelio Plungė–Salantai).
Plotas – 12,87 ha.
 
Pirmosios žinios apie Blendžiuvos upelio (Salanto kairysis intakas) pakrantėse įsikūrusį Šateikių dvarą pasiekia iš XVII a. Tada jis priklausė Skalvydams. XVII a. viduryje dvarą už 30 tūkst. auksinių nusipirko Barbora Šverinienė. 1661 m. Jokūbas Šverinas Šateikius už 54 tūkst. auksinių buvo užstatęs Danieliui ir Andriui Pliateriams. Po to kurį laiką Šateikiai priklausė Sapiegoms. Iš jų dvarą XVIII a. pr. nusipirko didikai Pliateriai, kurie Šateikius valdė iki 1940 m.
Spėjama, kad nedidelį (5 ha ploto) peizažinį Šateikių dvaro parką Pliateriai įkūrė apie 1875 m. Parką suformuoti buvo patikėta dvaro miškų tvarkytojui Grosui. Iš visų pusių parką supo skaldyto akmens mūro siena su stiklo šukėmis viršuje. Į parką galėjai patekti pro tris įvažiavimus. Du iš jų buvo pietinėje pusėje (paradinis buvo apsodintas kaštonais, prasidėjo prie bažnyčios, antrasis vedė prie svirno). Trečiasis įvažiavimas buvo parko šiaurinėje dalyje. Iš čia takas vedė prie oranžerijos sodininko namelio.
Parke buvo vandens baseinas, tvenkinių kaskada, padaryta patvenkus Blendžiuvą. Dvaro sodyboje buvo ir vaismedžių sodas. Po parką vaikščiodavo fazanai, aikštelėse puikavosi trys skulptūros. Parkas siekė šiaurinį Šateikių malūno tvenkinio krantą.
Pagal retų medžių skaičių Šateikių dvaras yra buvęs vienas iš turtingiausių parkų Lietuvoje. Daugelis retų medžių jau išnyko. Dabar parke priskaičiuojamos 37 introdukuotų augalų rūšys ir formos. Iki mūsų dienų išliko paprastojo ąžuolo kiparisinė forma, raudonasis ąžuolas, svyruoklinė uosio forma, paprastojo buko raudonlapė forma, paprastojo klevo Reitenbacho ir Švedlerio formos, pilkasis ir europinis kėniai, didžiulis europinis kukmedis. Tai seniausias Lietuvoje išlikęs šios rūšies egzempliorius, jau drevėtas, ilgą laiką šalia išaugusio savaiminio beržo stelbtas. Parką vis dar puošia klevų, liepų eilės ir alėjos.
Pagrindinė parko alėja apsodinta paprastaisiais kaštonais. Jie, pasiekę amžiaus ribą, sparčiai nyksta, dalis pastaraisiais metais atsodinama. Apskritame parteryje priešais rūmus anksčiau augo ritmiškai pasodinti paprastieji glaustašakiai skroblai ir vakarinės tujos. Šie medžiai jau persenę, baigia išnykti. Siauruose medynuose, medžių eilėse, grupėse daug savaiminių rūšių klevų, liepų, uosių, auga ąžuolai, beržai, skroblai, eglės, kiti medžiai. Juos papildo europiniai maumedžiai, didžialapės liepos, kalninės guobos.
Peizažinio parko centre stovi neišraiškingos architektūros vieno aukšto 1804 m. rekonstruotas medinis dvaro pastatas. 1980 m. jis restauruotas pagal architektės G. Kirdeikienės projektą. Šis pastatas atiduotas klebonijai. Išliko unikalus oranžerijos pastatas. Augalus vasarą iš jo išnešdavo į parką, atšalus sunešdavo atgal.
Į vakarus nuo rūmų – apskrita apie 70 m skersmens erdvė su parteriu. Pastarasis seniau buvo gausiai dekoruotas gėlynais ir karpomais krūmais. Prie parterio veda trys trumpos alėjos, kurių pagrindinė eina iš pietų, nuo bažnyčios, ir įsijungia į apskritą erdvę. Ši alėja apsodinta kaštonais. Parko pakraščiuose yra mažų tvenkinių, keli gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai. Vienas iš jų – buvęs sodininko namelis su šiltadaržiais.
1971–1985 m. Paminklų konservavimo institute parengtas Šateikių parko tolesnio sutvarkymo projektas (architektai D. Gricius ir A. Bučinskaitė). Deja, jis neįgyvendintas.
Didžiausia parko vertybė šiandien – egzotiniai medžiai ir krūmai. Šiuo požiūriu net ir dabar tai vienas iš turtingesnių Lietuvos senųjų parkų. Jo priežiūra patikėta Šateikių seniūnijai, kurios galimybės tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti parką gana ribotos. Tai akivaizdu bet kuriuo metų laiku užsukus į parką.
Šateikių dvaro sodyba, turinti architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę, 2003 m. gegužės 13 d. įtraukta į Lietuvos nekilnojamų kultūros vertybių registrą (kodas G365K). Sodybos kompleksui priklauso XIX a. įkurtas parkas, ponų namas (pastatytas XVIII a. II p., rekonstruotas 1804, restauruotas 1973–1976 m.), svirnas, ledainės liekanos (visi XVIII a. pab.–XIX a. pr.), oranžerija-sodininko namelis (XIX a. pab.), namas (XIX a. pr.), kluonas, tvoros fragmentai (XIX a. pab.–XX a. pr.), arklidė (1902 m.), alaus darykla, vandens malūnas (XIX a. I p., XIX a. pab.–XX a. pr.).
ŠATEIKIŲ DVARAS

 

ŠateikiaiMiestelis įsikūręs prie Blendžiavos upelio. Rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė minima jau 1594 m. Dvaras pradedamas minėti XVII a. Iki mūsų dienų išliko keletas dvaro pastatų, dalis parko. Jie kartu su 1875 m. pastatyta Šv. Morkaus bažnyčia yra paskelbti architektūros paminklais. 1558 m. privilegija Žygimantas Augustas Šateikius padovanojo Jokūbui Laškovskiui. Vėliau dvaras kurį laiką priklausė Erazmui Skolvydui. Jis dvarą pardavė Barborai Konarskytei-Šverienei. 1661 m. Šverinai Šateikius užstatė Broel-Pliateriams, o po to dvaras atiteko Sapiegoms. Iš Sapiegų Šateikių dvarą Pliateriai atsipirko 1717 m. Iš pradžių Šateikius valdė Andrius Broel-Pliateris, o XVII a. antroje pusėje – Kariolanas Broel Pliateris. XIX a. pradžioje senieji Šateikių rūmai jau buvo perstatyti. Šateikių rūmų ansamblis tada jau garsėjo puikiu sodu, 5 ha dydžio parku, kuriame augo daug labai retų augalų. Čia buvo oranžerija, gerai prižiūrimi tvenkiniai, parką puošė skulptūros. Rūmų viduje buvo įrengta paveikslų galerija, koncertams skirta salė. Į svečius šeimininkai dažnai pasikviesdavo Plungės ir Rietavo kunigaikščius Oginskius
PLIATERIAI
 
Paskutinieji Šateikių šeimininkai Pliateriai savo gimtine laikė Šveicarijos Broel apylinkes, tai nuolat pabrėždavo, todėl ir jų pavardė dviguba. Livonijoje šios giminės atstovai įsikūrė XIII a. XIV a., kai dalis Livonijos žemių atiteko Žečpospolitai, Pliateriai įsikūrė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jie savo dvarus turėjo Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje.
Pliateriai – kilminga giminė. Tai matyti ir iš jų herbo, ant kurio – aukso spalvos skydas, per kurį skersai eina trys raudonos juostos. Tokia pat juosta eina nuo nuo dešiniojo skydo krašto iki kairiojo apačios. Pliateriai Šateikiuose šeimininkavo iki 1940 m.
Garsi Šateikių bažnyčia. Pirmoji pastatyta 1716 m., dabartinė pradėta statyti 1861, užbaigta 1875 m. (architektas Tyšeckis, fundatorius Pranciškus Pliateris). Šioje bažnyčioje 1909 m. sausio 1 d. susituokė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė.
Miestelyje veikia apylinkės kraštotyros muziejus, kurį 1970 m. įkūrė jaunųjų kraštotyrininkų būrelis.
Netoli Šateikių – senoji Bukantė. Čia 1845 m. gimė rašytoja Žemaitė. Dabar čia veikia rašytojos Žemaitės memorialinis muziejus.
 

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03