RENAVO PARKAS
 
 
Renavo dvaro centriniai rūmai ir parkas. XX a. pradžiaAdresas: Renavo k., Sedos sen., Mažeikių r.
Plotas – 51,4 ha (kartu su miško parku).
 
Vadagiai – nedidelė Mažeikių rajono gyvenvietė. Netoli nuo jos, ant Varduvos kranto, stovi dviaukščiai klasicizmo stiliaus su neorenesansiniais elementais rūmai (statyti dviem etapais: XVIII a. pab.–XIX a. pr. – centrinė dalis, XIX a. II p. – dviaukščiai rizalitai) ir sudėtinis parkas su vyraujančiais peizažinio stiliaus elementais. Parką sudaro apie 6 ha dydžio pagrindinė šiaurinė parko dalis ir kelis kartus didesnis upelio slėnyje išsidėstęs miško parkas.
XIX a. pirmoje pusėje Renavo dvarą valdė Antanas Renė, plačiai garsėjęs savo pomėgiu sodininkauti. Po jo mirties dvaras atiteko Eugenijui Rönnei, o vėliau grafui F. Mielžinskiui, kuris šalia Varduvos upelio gražioje vietoje įkūrė naują apie 6 ha ploto parką. Apie 1880 m. šlaito viršuje buvo perstatyti jau minėti kuklūs, bet gana puošnūs rūmai. Jie garsėjo vertingomis paveikslų bei antikvarinių meno dirbinių kolekcijomis. Sovietmečiu (1980 m.) dvaro rūmai buvo pradėti restauruoti. Dabar juose veikia Mažeikių muziejaus padalinys, eksponuojamos dailės kūrinių parodos. Rūmuose išsaugota autentiška dvaro laikų bibliotekos aplinka.
Nuo įrengtų terasų su puošniomis baliustradomis atsiveria puikūs reginiai į slėnyje esantį miško parką bei gretimas apylinkes. Rūmai ir parkas ypač puošniai atrodo nuo slėnio pusės. Nedideliame rūmų parko parteryje iki mūsų dienų išliko nemažai egzotinių medžių, pvz., kanadinė cūga, paprastojo buko raudonlapė forma, paprastojo ąžuolo kiparisinė bei glaustašakė formos, kvapusis beržas, geltonžiedis kaštonas, auga ir maumedis, veimutinė pušis. Dauguma senųjų medžių yra įspūdingų matmenų, gana geros būklės, vertingi tiek pažintiniu, tiek ir moksliniu požiūriu. Iš viso parke priskaičiuojama 19 sumedėjusių introducentų rūšių ir formų. Gražūs, išlakūs čia ir vietiniai medžiai: paprastieji klevai, ąžuolai, uosiai, mažalapės liepos, karpotieji beržai, paprastosios ievos.
Prie įvažiavimo į parko teritoriją akį džiugina puiki klevų alėja. Šalia rūmų yra puošni pergolė vijokliniams augalams. Tiesa, jų asortimentas čia gana menkas. Šiaurinėje parko dalyje vyrauja savaiminių rūšių klevai, liepos, uosiai, yra nemažai eglių ir ąžuolų. Miško parke daug eglių ir ąžuolų, liepų, klevų, uosių. Pietinio pakraščio pievelėje auga apie 150 metų senumo 30 m aukščio Storoji eglė, kurios kamieno skersmuo siekia 1,2 m.
Šį parką, kaip ir daugelį kitų, pastaraisiais metais persekiojo įvairūs kenkėjai, ligos. Šios negandos ypač praretino miško parko egles ir guobas. Miške, prie Varduvos vingio, auga apie 10 savaiminių pilkųjų kėnių.
Renavo parkas garsėja pavasarį jį nuklojančia žibuoklių jūra. Įspūdingos čia žydinčių liepų kvapais prisodrintos vasaros dienos.
Renavo parką pastaraisiais metais rūpestingai prižiūri ir tvarko Mažeikių muziejus ir miškų urėdijos darbuotojai. 2003 m. pastatytas medinis lieptas per Varduvą, sujungęs abi parko dalis.
1999 m. Renavo dvaro sodyba įrašyta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G216K). Kompleksui priklauso rūmai, XIX a. I p. statiniai: svirnas, arklidė, du tvartai, ūkinis pastatas, sandėlis, rūsys, oranžerijos liekanos ir 1870 m. oficina.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03