RAUDONĖS PILIES PARKAS
Raudonės pilis. Sigito Varno nuotrauka
Raudonės parko planas
Raudonės pilies fragmentas
Raudonės parko planas
Adresas: Raudonė, Jurbarko r.
Plotas – 27, 36 ha.
 
Raudonės pilies kompleksas – Raudonės miestelio rytinėje dalyje, ant dešiniojo Nemuno kranto. Jis turi architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę.
Pilis pastatyta XVI a. IV ketvirtyje, rekonstruota XVII a. pab., 1810–1822 m., 1861–1877 m., 1968 m.
Iki XVI a. Raudonė buvo karališkasis dvaras. XVI a., kai dvaras priklausė Žygimantui Augustui, jis pradėtas minėti rašytiniuose šaltiniuose. Vėliau valdė pirklys Jeronimas Kristupas Kirštenšteinas. XVIII a. penktame dešimtmetyje Raudonės pilis atiteko Kirštenšteinų giminaičiams Olendskiams.
1861–1877 pilį pagal savo poreikius į neogotikinio stilaus rūmus su bokštu pietiniame pastato sparne pagal architekto L. C. Anikino projektą rekonstravo grafo Zubovo dukra Sofija Kaisarova (kiti šaltiniai nurodo, kad restauravimo darbų projekto autorius buvo architektas Štegemanas, kuris savo darbu sumenkino pilies architektūrą).
1877 m. Raudonę jau valdė Kaisarovos dukra, o vėliau – jos anūkė Sofija ir jos sutuoktinis portugalas de Faria e Kastro.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Raudonės pilį labai nuniokojo vokiečiai: buvo išgrobstyti arba sunaikinti paveikslai, biblioteka ir kitos vertybės.
1934 m. pilis buvo parduota varžytinėse. Visuomenei pradėjus protestuoti, perleista Lietuvos bankui. Tuo laiku pilį globoti ėmėsi Lietuvos švietimo ministerijos Kultūros departamentas. Jo rūpesčiu 1936 m. pilis pradėta restauruoti.
Antrojo pasaulinio karo metu ją vėl nuniokojo vokiečiai. Po karo pilyje pradėjo veikti vidurinė mokykla.
Spėjama, kad mišraus stiliaus Raudonės parką viršutinėje šlaito terasoje ir pietiniame šlaite XVI a. pabaigoje įkūrė K. Kirštenšteinas. Vieta tam buvo puiki: aukštuma, puikus reginys į Nemuną.
P. Zubovo valdymo laikotarpiu parkas buvo rekonstruotas: iškastas tvenkinys (iš viso parke yra 2 tvenkiniai), įrengtos apžvalgos aikštelės. Iš pilies komplekso iki mūsų dienų išliko pilies parkas, rūmai ir malūnas.
Parkas mišraus suplanavimo. Vakarinėje dalyje stovi rūmai, o greta jų – panašaus stiliaus malūnas. Čia alėjų ir takų tinklas netaisyklingas. Iš vakarų einanti laužyta privažiavimo alėja rūmų kieme baigiasi kilpa aplink pusiau apskritą parterį.
Didesnėje rytinėje parko dalyje takai yra vingiuoti, išskyrus pagrindinę tiesią alėją, einančią rūmų ašimi iš vakarų į rytus. Alėja skiria dvi medžių eilėmis apjuostas pieveles, kuriose yra Antrajame pasauliniame kare žuvusių karių kapavietė ir apžvalgos aikštelė. Toliau alėja eina tvenkinio krantu ir medynais apsuptos didelės (1 ha) trapecijos formos pievos šiauriniu pakraščiu.
Už susikirtimo su tiesiu periferiniu taku, kuris veda prie šlaito pakraštyje įrengtos apžvalgos kalvelės, alėja įsilieja į miško parko kelią.
Parko alėjose vyrauja mažalapės ir didžialapės liepos, o medynuose – vietiniai ąžuolai ir pušys. Šlaite į pietvakarius nuo rūmų auga šimtametis ąžuolas, kurio kamieno skersmuo siekia 1,5 m.
Medynuose auga ir skroblai, liepos, beržai, paprastieji kaštonai. Storiausio alėjoje augančio kaštono kamieno skersmuo yra apie 1,3 m.
Prie pagrindinės alėjos, priešais tvenkinį, auga europinis bei Sukačiovo maumedžiai, kedrinė pušis, pilkasis riešutmedis.
Pirminiame Raudonės parko etape vyravo reguliaraus suplanavimo elementai. P. Zubovo laikais parkas jau daugiau panašėjo į landšaftinį. Vėliau parką dar kartą rekonstravo S. Kaisarova. Buvo įrengta nauja takų sistema, pasodintos alėjos bei daug naujų egzotinių medžių: riešutmedžiai, europiniai maumedžiai, baltažiedžiai vikmedžiai. Šalia pilies įrengti puikūs fontanai.
Beatodairiškai kirsdamas medžius parką šiek tiek nuniokojo paskutinis jo šeimininkas de Faria e Kastro. Nukentėjo parko želdiniai ir po karo, kai nemažai medžių buvo iškirsta mokyklos patalpų šildymui.
Šiuo metu parke auga 16 rūšių sumedėjusių introducentų.
Raudonės pilies kompleksas 1996 m. gruodžio 23 d. įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G27KP). Jam priklauso pilies rūmai, malūnas, parkas.
Pilies rūmuose veikia vidurinė mokykla.
Turistai įleidžiami į pilies bokštą.
 

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03