PLINKŠIŲ DVARAS IR PARKAS
 
Plinkšių parke
 

MAŽEIKIŲ RAJONAS IR MIESTAS

Jei pakeliavę po rajoną, susipažinę su jo įžymybėmis norėsite gerai pailsėti, geresnio pasirinkimo negu Plinkšės nerasite.
 
PLINKŠĖS
 
Plinkšės – gyvenvietė Mažeikių rajone, visai netoli Latvijos Respublikos. Ji yra į pietvakarius nuo– Mažeikių. Miestelis įsikūręs prie gražaus Plinkšių ežero, šalia grafo Konstantino Pliaterio dvaro rūmų. Na, o pačioje gražiausioje vietoje – šimtamečio Plinkšių parko teritorijoje, kur stovi ir minėti grafo Pliaterio rūmai, – Jūsų laukia komforto, ramybės ir sveikatos oazė – AB „Mažeikių nafta” viešbutis-poilsio centras „Plinkšės”.
PLINKŠIŲ PARKASPlinkšių parko planas
 
 
Adresas: Plinkšių k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r.
Plotas – 38,53 ha.
 
1717 m. Plinkšės kartu su Kuršėnais buvo Žemaitijos Kunigaikštystės stalininko Jokūbo Gruževskio valdžioje. XIX a. viduryje Plinkšes įsigijo Pliateriai. Gyvi pasakojimai, kad šį dvarą jie išlošę kortomis. Iki XIX a. pabaigos dvaras ir parkas priklausė Konstantinui Broel Pliateriui (1847–1899). Jo kapas vaizdingoje Plinkšių ežero pakrantės vietoje, netoli parko. K. Pliateris apie 1870–1880 m. pastatė iki mūsų dienų išlikusius vėlyvojo klasicizmo stiliaus Plinkšių dvaro rūmus. Po jo mirties dvarą paveldėjo jo vyresnioji dukra Olga. Po Pirmojo pasaulinio karo Plinkšių rūmus nusipirko Lietuvos valdžia ir čia įkūrė žemės ūkio mokyklą.
Iš pradžių rūmai buvo stačiakampio formos. Pastatas turėjo aukštus pusrūsius. Čia buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, o ant jų – dar du aukštai. Du trylikaašiai fasadai buvo beveik identiški, rūmų centre – triašiai iškyšuliai, sujungti trikampiais frontonais. Stulpai ir kolonos prilaikė didžiules terasas su baliustradomis. Fasadus vainikavo plati lipdinių eilė, kurioje buvo aukšto langeliai. Prieš 1914 m. Plinkšių rūmuose buvo 30 įvairios formos ir dydžio patalpų. Reprezentacinės salės ir gyvenamieji kambariai buvo pirmame aukšte, o svečių – antrame.
Plinkšių dvaro parkas – mišrus su vyraujančiais peizažinio stiliaus elementais. Jis įkurtas XIX a. antroje pusėje 7 ha teritorijoje, vaizdingoje Plinkšių ežero pietinėje pakrantėje. Projekto autorius nežinomas. Šis parkas – vienas gražiausių Žemaitijoje.
Priešais rūmus lankytoją pasitinka apskritos formos parteris ir nedidelis tvenkinėlis rytinėje pusėje. Už rūmų link ežero leidžiasi vaizdas į Plinkšių ežerą nuo rūmų pusėsterasuotas šlaitas. Nuo ežero pusės ant šio šlaito stovintys rūmai atrodo įspūdingai. Tam tikrą kontrastą gana griežtam geometriniam rūmų aplinkos suplanavimui sudaro rūmus juosiantis peizažinis parkas ir centrinės dalies privažiavimai, kurie šalia rūmų daro nedidelius posūkius ir yra neabejotinai peizažiniai. Patvenkus upelį, įrengti tvenkiniai. Iš rytinės pusės parką riboja lenktas kanalas, įtekantis į pietinėje parko dalyje esantį nedidelį tvenkinį, kurį kitas upelis jungia su ežeru. Iš pietvakarių parką rėmina Šerkšnės upė.
1981 m. rūmai ir juos supantis parkas buvo perduoti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai. Rūmai restauruoti tik iš dalies. 2004 m. pradžioje naftininkai rūmams ir parkui jau ieškojo pirkėjų.
Parkas prižiūrimas, papildomas naujomis medžių rūšimis.
Čia auga 44 svetimžemių medžių ir krūmų rūšys bei formos. Iš senųjų augalų išlikę europiniai maumedžiai, didžialapės liepos, paprastojo uosio svyruoklinė forma, paprastieji kaštonai, link ežero vedanti mažalapių liepų ir paprastųjų uosių alėja. Kai kurie egzotiniai augalai, pvz., paprastojo buko raudonlapė forma, kanadinė cūga, serbinė eglė, europinio kukmedžio glaustašakė forma, kalninės guobos svyruoklinė forma parke auga neseniai. Prie grafo K. Pliaterio kapo – pilkasis ir balzaminiai kėniai. Įspūdingos ir parką supančios apylinkės. Ypač puikūs vaizdai link ežero ir į parko gilumą atsiveria nuo rūmų terasos. Centrinėje parko dalyje, prie nedidelio tvenkinėlio, – atstatyta Švč. Mergelės Marijos skulptūra.
Architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę, vertę turinti Plinkšių dvaro sodyba į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukta 2003 m. gegužės 13 d. (kodas G367). Sodybai priklauso: rūmai (1880–1886 m.), parkas, didžioji ir mažoji oficinos, ledainė, arklidžių liekanos, ūkinis pastatas, pieninė (XIX a. pab.), K. Pliaterio (1847–1899) kapas su antkapiu (pastatytas 1899 m., antkapio autorius A. Volz).

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03