PLATELIŲ DVARO PARKAS

Platelių dvaro parkas
 
Platelių parko planasAdresas: Didžioji g., Plateliai, Plungės r.
Plotas – 17,3 ha.
 
Plateliai – kurortinis miestelis Plungės rajone. XVIII a. caras Pavlas I Platelius padovanojo pabėgėliui iš Prancūzijos Augustui Šuazeliui. Šuazeliai dvarą valdė iki 1941 m. Jie XIX a. Plateliuose pastatė rūmus. Spėjama, kad parkas įkurtas XVIII a., o XIX a. rekonstruotas. Dvaro centriniai rūmai sudegė Antrojo pasaulinio karo metais. Dalis kitų dvarvietės pastatų atstatyta, restauruota, pritaikyta Žemaitijos nacionalinio parko, miestelio kultūros reikmėms.
Platelių parkas suformuotas į rytus nuo gyvenvietės centro, žemėjančioje 8 ha teritorijoje. Parkas mišrus (dominuoja peizažinio parko elementai). Alėjos, takai vingiuoti, pievelės netaisyklingos. Parko teritorijoje – du nedideli tvenkiniai. Rytinė parko dalis pereina į tankiai sužėlusią pelkę. Nuo miestelio pusės parkas atribotas mūro tvora. Šalia parko – 1654 m. pastatyta, 1744 m. rekonstruota medinė Platelių bažnyčia ir varpinė (architektūros paminklai). Greta parko stovi trys rekonstruoti mūriniai dvaro pastatai. Viename iš atstatytų dvaro pastatų dabar veikia nedidelis Žemaitijos nacionalinio parko viešbutis-svetainė, kitame – muziejus, parodų salė, trečias skirtas kultūros namams. Dalis parko apgadinta ir pati parko struktūra deformuota vykstant nesuderintoms statyboms.
Parke vyrauja vietinės medžių rūšys: uosiai, klevai, liepos, skroblai, šermukšniai. Dauguma jų yra didelių matmenų ir puikiai atrodo. Įspūdingai atrodo stambiosios parko vinkšnos, skroblai. Legendomis apipintas Raganos uosis (gamtos paminklas). Jo Vienas iš restauruotų Platelių dvaro pastatų. Sigito Varno nuotrauka  skersmuo – apie 2 m, aukštis – apie 25 m. Tai stambiausias tokios rūšies medis Lietuvoje. Greta jo – sudegusių medinių dvaro centrinių rūmų pamatų likučiai.
Didžiausia pusiau apskrita erdvė yra parko pietrytiniame kampe. Ją kerta diagonalinė alėja. Einant alėja, itin patraukliai atrodo šios erdvės šiaurės rytinis pakraštys, kur medyno fone auga du galingų lajų paprastieji skroblai. Parke sutinkamas ir europinis maumedis, vakarinė tuja. Iš egzotinių augalų išliko dar ir paprastųjų kaštonų, baltažiedžių vikmedžių, paprastųjų alyvų. Rytinės dalies medyne, kuris supa didelį tvenkinį ir yra tarsi natūrali giraitė, auga paprastųjų eglių ir pušų bei svyruoklinių baltųjų gluosnių. Parko alėjos šiaurinė dalis apsodinta mažalapėmis liepomis, o pietinio pakraščio alėja – paprastaisiais klevais ir kaštonais. Siauri vingiuotų kontūrų medynai, supantys mažas netaisyklingas erdves, suformuoti iš paprastųjų klevų, ąžuolų, uosių, šermukšnių, skroblų.
Nuo 1958 m. Platelių parkas pradėtas saugoti valstybės. 1999 m. gegužės 31 d. architektūrinę, kraštovaizdinę vertę turinti XIX a.–XX a. pr. Platelių dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos nekilnojamų kultūros vertybių registrą (kodas G214K). Kompleksui priklauso: parkas, kluonas, rūsys, svirnas, arklidė, oficina.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03