PALANGOS BOTANIKOS PARKAS
 Eduardo Andre sukurto parko piešinys. XX a. pradžia
Adresas: Vytauto g. 15, Palanga.
Plotas – 101,3 ha.
 
 Palangos parkas – vienas iš labiausiai žinomų, gražiausių, turtingiausių, nuolat tvarkomų ir bene gausiausiai lankomų peizažinių parkų Lietuvoje. Jis įkurtas grafo Felikso Tiškevičiaus rūpesčiu 1895–1898 m. Šventojo Birutės miško teritorijoje, ilgą laiką vietinių gyventojų Birutės parku vadintas (šį pavadinimą pastaraisiais metais norima susigrąžinti). Simboline parko įkūrimo data laikomi 1897 m. Parko plano projekto autorius – garsus prancūzas architektas Eduardas Fransua Andrė (1840–1911), kuris kartu su sūnumi Renė Eduardu Andrė (1867–1942) kelias vasaras praleido Palangoje ir vadovavo parko įkūrimo darbams. Tuo laiku čia dirbo ir iš Belgijos atvykęs parkų želdintojas Buyssenas de Coulonas.
Parke medynai užima 60 ha plotą, pievos – 24,5 ha, gėlynai – 0,5 ha, vandens telkiniai – 1,16 ha. Parkui priklausantys pliažai jūros pakrante driekiasi 1,5 km, įvairios dangos takai, keliai tęsiasi 18 km. Palangos botanikos parko teritorijoje yra 8 įvairios paskirties pastatai, 9 skulptūros, tarp jų ir garsioji „Eglė žalčių karalienė“ (skulpt. Robertas Antinis vyresnysis), „Tau, Birute“ (skulpt. Konstancija Petrikaitė-Tulienė), „Laiminantis Kristus“ (skulptorius nežinomas). Čia veikia laistymo sistema, dekoratyvinis apšvietimas. Parkas išlaikomas iš Palangos miesto savivaldybės skiriamų lėšų. Priežiūra ir eksploatacija rūpinasi Palangos botanikos parkas.
Šio parko kultūrinę vertę ir meninę sėkmę nulėmė ne vien E. F. Andrė talentas, bet ir parkui parinktos vietos gamtinis bei istorinis unikalumas, jūros artumas, panaudotų parko kūrybinių komponentų gausa ir įtaigumas. Čia didelė vaizdų ir nuotaikų įvairovė. Rūmai įkomponuoti tarp parko tvenkinio ir istoriškai garsios lietuvių šventovės – legendinio Birutės kalno. Šio parko pagrindą sudaro reliktinis pušynas. Maloniai nuteikia meistriškai išvedžioti takai, gėlynų gausa. Netoli nuo Birutės kalno, ant vienos iš nedaugelio parko teritorijoje esančių pakilumų (ji suformuota kasant parko tvenkinį), 1897 m. grafai Tiškevičiai pasistatė neorenesansinio stiliaus rūmus. Išryškinant parko peizažų kontrastus, apie parko rūmus suplanuotos reguliarios erdvės. Prieš šiaurinį fasadą – didysis parteris, į kurį nusileidžiama laiptais. Jame įrengti gėlynai ir fontanas, stovi 1993 m. atstatyta „Laiminančio Kristaus“ skulptūra. Iš pietų pusės rūmus juosia pusapvalės formos rožynas, kuris taip pat laiptais sujungtas su rūmų terasomis.
Kuriant parką, formuojant ir išlyginant rūmų terasą, nemažai žemės paimta iš netoliese buvusios pelkės, o jos vietoje įrengtas vaizdingas parko tvenkinys ir sala.
Medeliai į Palangą buvo atvežami iš Berlyno, Karaliaučiaus, kitų Europos botanikos sodų. Dabar vyraujanti parko medynų rūšis, kaip ir anksčiau, yra pušis. Drėgnesnėse vietose auga juodalksnių ir eglių medynai. Introdukuotų sumedėjusių augalų išliko 250 rūšių iš pirminio 500 taksonų asortimento.
Parkas yra išsaugojęs E. F. Andrė sukurto parko dvasią.
Pastaraisiais metais, tvarkant pietinę parko dalį, kuri nusidriekia į miško parką, įrengtas naujas, panašaus dydžio kaip ir senasis, tvenkinys. Šioje parko dalyje suformuoti nauji takai, aikštelės ir želdiniai.
Ūkinėje zonoje esančiuose stacionariuose šiltnamiuose ir atviruose žemės plotuose auginama daug įvairių rūšių gėlių, dekoratyvinių medelių. Jie naudojami atnaujinant parko gėlynus, alpinariumus, dalis parduodama parke veikiančiuose prekybos taškuose. Vienas iš jų – restauruotame sodininko namelyje, kuris yra prie pagrindinio įėjimo į parką (Vytauto ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryža). Pastaraisiais metais išradingai tvarkomos erdvės netoli mažojo parterio esančioje ūkinėje parko zonoje. Administracinio pastato kiemas aptvertas tvora, čia įrengti parke auginamų augalų ekspoziciniai plotai. Jie suteikė šiam parko kampeliui grožio, nuolat pritraukia daug lankytojų.
Galingi medžiai paslaptingai gaubia apie 100 m įpiečiau nuo rūmų esantį Žemaičių kalnelį – XIV–XV a. senkapius ir šalimais esančią senovinės gyvenvietės vietą.
Visam parko ansambliui kartu su rūmais ir sodininko nameliu 1963 m. sausio 21 d. suteiktas architektūros paminklo statusas.
Parko įkūrimo pradžioje čia augo apie 500 medžių, krūmų ir vijoklinių rūšių. Iki to laiko šitokiu augalų asortimento gausumu joks kitas parkas Lietuvoje negalėjo pasigirti. Augalija Palangos parke taip vykusiai išdėstyta. Jis pagrįstai laikomas vienu iš gamtovaizdinio parko etalonų. Palangoje medžiai sodinti grupėmis arba pavieniui, išsklaidant juos aikštėse arba jų pakraščiais. Sodinant stengtasi nenutolti nuo natūralumo.
Palangoje eksperimentinis Lietuvai augalijos asortimentas išliko ne visas – dalis neprisitaikė prie permainingo Lietuvos pajūrio klimato, daug augalų sunaikino vandalai, ypač per karus bei pirmaisiais metais po Antrojo pasaulinio karo, kai parkas buvo menkai prižiūrimas. Be to, laikui bėgant, augalai neišvengiamai sensta, žalojami ar net žūva per įvairias gamtos stichijas. Ypač daug nuostolių jam padarė 1967 m. ir vėlesniais metais Lietuvos pajūryje siautę uraganai. Per šimtą parko egzistavimo metų dalis trumpaamžių medžių savaime išnyko. Daug žalos čia pridarė grybelinis guobinių maras, nušlavęs iki 0,5 m skersmens ir daugiau kaip 20 m aukščio siekusias guobas ir skirpstus, grasantis vinkšnoms, išaugusioms iki 40–60 cm storio ir apie 25 m aukščio.
Parke išliko daug dendrofloros rūšių ir formų. Tai laiko išmėgintas augalų aukso fondas.
Tvarkant ir prižiūrint parką čia patirties sėmėsi Lietuvos parkų specialistai M. Daujotas, J. Kuprevičius, J. Gražulis, P. Martinaitis, M. Lukaitienė, L. Čibiras, A. Brusokas, T. Šešelgienė, K. Urbonavičius, D. Juchnevičiūtė, E. Navys, A. Sebeckas, R. Pilkauskas, A. Paulauskas ir daugelis kitų. 
Istorinę, architektūrinę, kraštovaizdinę vertę turinti Palangos dvaro sodyba 1997 m. gruodžio 31 d. įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G117K). Kompleksui priklauso: rūmai, parkas, Birutės kalno koplyčia (arch. K. Mejeris), sarginė, Lurdo grota (1899–1901).
 
Apie Palanga išsamiau:

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03