PAJŪRIO DVARO PARKAS 
Adresas: Pajūrio mstl., Pajūrio sen., Šilalės r.
Plotas – 11,38 ha.
 
Istoriniuose šaltiniuose Pajūris pradedamas minėti XIV–XV a. Šios žemės XVIII a. yra priklausiusios Valavičiams, kiek vėliau – Jonui Povstanskiui. 1854 m. Pajūrį įsigijo Adolfas Čapskis, Kauno gubernijos maršalka, o XIX a. pabaigoje – grafai Pliateriai. Jie ir įkūrė Pajūrio dvaro parką. Jis – mišraus stiliaus. Įvažiavimą į parką puošė mišri uosių, ąžuolų, klevų ir skroblų alėja. Pagrindiniai dvaro rūmai buvo kiek atokiau nuo parko, ant Jūros upės kranto. Parko teritorijoje buvo pastatyti gana puošnūs mediniai rūmai. Šalia jų puikavosi nedidelis, bet gražus tvenkinys su maža salele. Kiek atokiau nuo rūmų parką puošė dar trys tvenkiniai. Šiuo metu parke auga tik vietiniai medžiai ir krūmai, išskyrus galingą pilkąją tuopą. Labai įspūdingai atrodo seni ąžuolai, iš kurių vieno skersmuo apie 160 cm, aukštis – apie 30 m. Šalia senojo parko, kitoje kelio pusėje, dar sovietmečiu įkurtas naujas puošnus sudėtinis Pajūrio parkas, kuriame gausu egzotinių augalų (jų čia yra 27 rūšys ir formos). Auga europiniai maumedžiai, baltosios eglės, įvairios pocūgės, uosialapiai, totoriniai ir platanalapiai klevai, bukai, kvapiosios ir balzaminės tuopos, raudonieji ąžuolai. Jau Atgimimo metais tiek senajame, tiek naujajame parke buvo įrengtos gana jaukios ir tvarkingos poilsio aikštelės, naujasis parkas papuoštas skulptūromis. Maloni akiai skulptūra pastatyta senojo parko tvenkinio salelėje.
Architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę turinti Pajūrio dvaro sodyba į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyta 2003 m. gruodžio 31 d. Sodybos kompleksui priklauso: XIX a. įkurto parko fragmentai, pastatas, vadinamas bravoru (1891 m.) ir svirnas (XIX a. pab.–XX a. pr.).

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03