KRETINGOS DVARO PARKAS
 
Tekstą parengė Kretingos muziejaus darbuotojai
 
Kretingos herbasKretingoje sąlyginai galima išskirti 3 parkus: senąjį Kretingos dvaro parką, Kretingos miesto parką, suformuotą po 1922 m. reformos, ir sakralinį Lurdo parką, suformuotą upės slėnyje. Šį kartą išsamiau apie Kretingos dvaro parką.
 
Adresas: Vilniaus g., Kretinga.
Plotas – 23 ha.
Parko valdytojas – Kretingos muziejus.
 
Kretingos dvaro parkas – mišraus suplanavimo. Jam pradžią davė Vilniaus vyskupo I. J. Masalskio įkurtas didžiulis vaismedžių sodas. Vėliau dvarą valdę grafai Zubovai šalia jo įkūrė landšaftinio (angliškojo) stiliaus parką, kuris XIX a. pirmoje pusėje minimas tarp penkių gražiausių Telšių apskrities parkų. 1874 m. dvarą varžytinėse įsigijo grafas J. Tiškevičius. Būdamas turtingas ir be galo energingas, veiklus ir intelektualus žmogus, jis rekonstravo dvaro rūmus, įrengė garsųjį Žiemos sodą (didžiausią Europoje to meto privačioje valdoje), pertvarkė parką. Jame buvo sukurti prancūziško stiliaus parkams būdingi elementai: kaskadiniai tvenkiniai, krioklys, altanos, fontanai, skulptūros, geometriniai gėlynai. Parką projektavo dvaro matininkas Šostakas, kūrė iš Čekijos atvykęs sodininkas Haidukas. Parkas ir šalia jo esantis vaismedžių sodas buvo vadinami Vasaros sodu. Tuo metu Kretingos parkas prilygo gražiausiems Lietuvos ir Vakarų Europos parkams. Puikiai suformuota secesinės rūmų architektūros aplinka, vaizdingi tvenkiniai, puikios apžvalgos aikštelės – visa tai lankytojams palikdavo neišdildomą įspūdį.
Sovietmečiu parko vientisumas ir harmonija buvo grubiai suardyta. XX a. viduryje vaismedžių sodas buvo iškirstas, pietinėje jo dalyje įrengtos karių kapinės. Reprezentacinėje parko dalyje pastatyti architektūrine prasme menkaverčiai Kretingos žemės ūkio technikumo pastatai: priestatas, bendrabučiai, katilinė, garažai, įrengta asfaltuota žaidimų aikštelė.
Dabar dvaro rūmuose veikia Kretingos muziejus, kuris rūpinasi ir parko priežiūra.
Parkas nėra praradęs ankstesnio savo grožio. Kaip ir grafų Tiškevičių laikais, taip ir dabar akį traukia įspūdingų matmenų paprastieji ąžuolai (aukštis – 24–26 m, skersmuo – 84–176 cm), apie 30 m aukščio kalninė guoba (skersmuo – 84 cm) bei brandos amžių pasiekę iš kitų kraštų atvežti medžiai ir krūmai (jų čia yra 44 rūšys ir formos). Tai europiniai ir japoniniai maumedžiai, rytinės ir vakarinės tujos dekoratyviosios formos, mandžūrinės aralijos, svyruokliniai uosiai, paprastieji kaštonai, rododendrai, lanksvos, putinai, žiemės, jazminai, kerijos ir kt.
Parke, 8 ha plote, išlikę trys tvenkiniai, įrengti Dupulčio upelio slėnyje. Ypatingai vertingas pirmasis tvenkinys (įrengtas XVII a.). Jo statūs krantai apaugę medžiais, pro kuriuos baltuoja rūmai. Šlaite išliko dirbtinis krioklys, kurį žymi iš likusių akmenų suformuotas alpinariumas. Prie šio tvenkinio stūkso du didžiuliai akmenys-suolai. Vieną jų, esantį virš krioklio, kretingiškiai nuo seno vadina „Meilės akmeniu“. Šalia jo auga didžiulė dvikamienė liepa. Arčiau Salantų kelio yra J. Tiškevičiaus supiltas apžvalgos kalnelis, į kurį veda spirale kylantis takelis. Didžiausio (antrojo tvenkinio) dugnas išgrįstas akmenimis. Jame suformuota sala. Trečiasis tvenkinys vasarą tampa mėgstamiausia kretingiškių maudymosi vieta.
Pietinėje parko dalyje 2002 m. pastatytas astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu.
Nuo 1958 m. parkas pradėtas saugoti valstybės, 1986 m. jis paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu, o 1997 m. vasario 20 d. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą (kodas G48K25). Jis – Kretingos dvaro sodybos komplekso G48K dalis.
Parkas neblogai prižiūrimas: nušienaujamos vejos, sutvarkomos tvenkinių pakrantės, nuolat atnaujinamas ir papildomas augalų rūšinis asortimentas. Įrengta apie 900 kv. m gėlynų.
Parko priežiūra rūpinasi Kretingos muziejus. Jį šiek tiek remia Kretingos savivaldybė. Deja, parama daugiau tik simbolinė, o muziejus parko priežiūrai, tvarkymui gali skirti tik minimalias lėšas. Taigi reikalinga ne tik rajono savivaldybės, bet ir Kultūros, Aplinkos ministerijų parama. Parką tinkamai sutvarkius, jį vertėtų paskelbti respublikinės reikšmės gamtos paminklu (dvaro sodybai ruošiamasi suteikti Lietuvos Respublikos kultūros paminklo statusą).
Iš vietinių medžių parke dažnai sutinkamas paprastasis ąžuolas, mažalapė liepa, paprastasis uosis, baltalksnis, paprastasis skroblas, karpotasis beržas, paprastoji ieva ir kt.
Kretingos dvaro kompleksas plačiai garsėja ne tik puikiu parku, centriniuose dvaro rūmuose veikiančiu muziejumi, bet ir prie rūmų atkurta oranžerija (Žiemos sodu). Grafo Juozo Tiškevičiaus oranžerija Kretingos dvare įrengta po 1875 m. Ji buvo plačiai žinoma. Šį Žiemos sodą savo laiku yra aprašęs K. Gukovskis. Anot jo, oranžerijai skirtas aukštas statinys, prilygstantis dviejų su puse aukštų namui, rotondiniu tūriu išsikiša iš šoninio rūmų korpuso. Oranžerijos sienos ištisai įstiklintos, metaliniai smulkaus dalijimo rėmai sudaro tris tarpsnius (Lietuvos architektūros istorija T III. – Vilnius, 2000. P. 396).
Pastaraisiais metais atlikti oranžerijos įstiklintų dalių tvarkymo darbai – siekta atkurti šio statinio istorinį vaizdą.
Svarbiausios istorinės žinios apie Kretingą >>>

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03