KLIOŠŲ MIŠKO PARKAS
 
Kliošių parko planasAdresas: Kliošių k., Priekulės sen., Klaipėdos r.
Plotas – 12 ha.
Kliošiai – šalia Priekulės miestelio, kuris šiame regione garsus parkų gausa – jų čia net 4. Visi jie savitai įdomūs.
Peizažinį Kliošių miško parką XIX a. Minijos upės vingyje įkūrė dvarininkas Sperberis. Šiuo metu parkas panašus į mišką su vingiuotais keliukais ir takeliais. Rytinėje jo dalyje yra trys sodybos. Parke anksčiau augo gana daug egzotinių medžių ir krūmų, iš kurių tik keletas (7 rūšys) sulaukė šių dienų. Labiausiai akį traukia paprastieji bukai. Pagal parametrus tokio stambumo bukų turime Žagarės, Paežerių (Vilkaviškio r.) ir dar keliuose parkuose, bet tik Kliošiuose jų auga visas medynas, kuris turi dar ir įdomius palydovus. Beveik visi Kliošių parko bukai – įspūdingų matmenų (aukštis – 20–30 m; skersmuo – 40–130 cm). Parke sutinkami ir paprastieji kaštonai, ąžuolai, uosiai, klevai, mažalapės liepos, paprastosios eglės, pušys, ievos, kalninės guobos, drebulės, karpotieji ir plaukuotieji beržai, blindės, platanalapiai klevai. Pastarieji daug kur sulaukėję.
Parko teritorijoje palaidotas Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros veikėjas J. F. Šrioderis (1829–1906). 2002 m. rajono savivaldybės lėšomis jo kapas ir aplinka sutvarkyta.
Nuo 1958 m. parkas pradėtas saugoti valstybės, o 1986 m. jis paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.
Daug žalos parkui padaro potvyniai. Nuo vandens suminkštėjus gruntui, nemažai medžių neišsilaiko ir išvirsta.
Pastaraisiais metais Kliošių parkas neblogai prižiūrimas.
Parkas lankomas ir žinomas tiek rajone, tiek ir už jo ribų.
Atsižvelgiant į tai, kad Kliošių parke auga didžiausių matmenų ir gražiausi Lietuvoje paprastieji bukai, dendrologijos specialistų nuomone, jį reikėtų itin puoselėti.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03