BIRŽUVĖNŲ DVARO PARKAS
 
Adresas: 
Telšių raj., Luokės sen., Biržuvėnų km.
Plotas: 10 ha
 
Biržuvėnai – viena iš seniausių Žemaitijos gyvenviečių, esanti 1,3 km į pietus nuo Luokės–Viešvėnų kelio, abipus vingrios Virvyčios (Virvytės) upės kranto. Rašytiniuose šaltiniuose ši vietovė minima jau 1253 m. Valdovui priklausęs dvaras Biržuvėnuose žinomas nuo XV a. Tada jį valdė valdovo vietininkai. 1637 m. dvarą Žemaičių karužas Jonas Sebastijonas Kenstartas už 20 tūkst. auksinių pardavė Aleksandrui Vainai. 1667 m. vasario 7 d. iš Vlado Vainos ir jo žmonos Biržuvėnus nusipirko Mikalojus Gorskis. 1713 m. Biržuvėnų dvaras priklausė Žemaičių vėliavininkui Antanui Gorskiui. Ši giminė dvarą valdė apie du šimtmečius – iki 1940 m. Nuo 1720 m. Augustas II Biržuvėnams oficialiai leido rengti turgus.
Dvaro sodybos struktūra buvo labai išplėtota. Šalia dvaro, prie Virvyčios upelio, stovėjo vandens malūnas, karčema. Už pusės kilometro nuo dvaro 1764 m. pastatyta meniškai išpuošta koplyčia. Vandens malūne 1908–1938 m. veikė kartono fabrikas.
Biržuvėnai šiandien – itin vertingas architektūrinę, istorinę, urbanistinę vertę turintis XVIII–XIX a. stambaus medinio dvaro sodybos kompleksas, kuris 2000 m. lapkričio 11 d. įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G236K). Jam dabar priklauso: ponų namas, oficina, pirtis, svirnas (visi šie pastatai iš XVIII a. II p.), koplytstulpis (1764 m.), arklidė (XVIII a.), vežiminė (XIX a. pab.?), tvartas (1904 m.), kartono fabrikas (pastatytas 1900 m., o 1939 m. prie jo pristatyta lentpjūvė), ledainė, inžinieriaus namas, obuolinė, kiaulidė, dvi daržinės, 4 kumetynai, kalvė (visi XX a. pr.), XIX a. įkurtos Gorskių šeimos kapinės. Vertybių čia daug, jas būtina saugoti. Tai įrodo ir toks faktas, kad išlikę gražūs Biržuvėnų dvaro židiniai buvo atvežti iš Paryžiaus, Rivoli gatvės.
Pastaraisiais metais Telšių rajono valdžios institucijos, planuodamos viso komplekso renovaciją, pradėjo ieškoti investuotojų. Restauruotame dvaro komplekse šalia pagrindinio dvaro pastato, kur veikia privatus Aldonos Simanavičiūtės muziejus, įsteigus motelį, kavinę, kitas turizmui pritaikytas įstaigas, Biržuvėnus numatyta padaryti patrauklius turistams.
Manoma, kad Biržuvėnų parkas rekonstruotas XIX a. anksčiau čia augusio seno parko vietoje, o šis buvęs įkurtas natūralaus miško teritorijoje. Alėjoje, kuri veda prie Laumės pėdos, auga ąžuolai, kuriems arti 300 metų. Iš netoliese esančios kalvos teka šaltinis. Anot padavimų, čia trykštančių šaltinių vanduo yra stebuklingas – jis gali sugrąžinti jaunystę ir sveikatą.
Parke įdomi tvenkinių sistema. Rytiniame pakraštyje – piliakalnis, menantis kovų su kryžiuočiais laikus. Manoma, kad anksčiau parkas prie šio piliakalnio ir prasidėjo.
Kaip dauguma kitų senųjų Žemaitijos dvarų parkų, šis taip pat yra mišraus suplanavimo su medžių eilėmis pakraščiuose ir peizažiniais elementais parko viduje. Parkas išplėtotas pagal architekto Juozo Paulavičiaus projektą, kurio originalas saugomas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje.
Medynai gražiai išsidėstę prie Virvyčios upelio ir užima apie 10 ha. Parko teritorijoje yra Pirmojo pasaulinio karo karių kapai, tvenkinio pakrantėje stovi istorinis Paskenduolių kryžius (jame juodais brūkšniais buvo pažymimas kiekvienas tvenkinyje nuskendęs žmogus – Žemaitijos krašto tyrinėtojo prof. Igno Končiaus laikais tokių brūkšnių čia jau buvo 36). Didelis tvenkinys suformuotas užtvenkus Virvyčios upę, kai čia buvo įrengiama gamybinė vandens jėgainė.
Nuo seno parke vyravo vietinės medžių rūšys – klevai, ąžuolai, liepos, uosiai. Iš introducentų paminėtini iki šiol išlikę europiniai maumedžiai, trakinis klevas, vakarinės tujos. Puošniai atrodo senų šimtamečių ąžuolų grupė už tvenkinio, šalia upelio.
Nuo 1958 m. Biržuvėnų parkas pradėtas saugoti valstybės. 1986 m. jis paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.
Parkas sensta, jo tinkamai priežiūrai ir tvarkymui nuolat reikia nemažai lėšų. Anot specialistų, parką prižiūrėti, tvarkyti būtina. Šiam parkui buvo parengta kvalifikuota restauracinė tvarkymo ir pritaikymo programa, panaudojus PHARE paramą. Dabar reikėtų kooperuoti lėšas ir programą įgyvendinti etapais.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03