Adresas:
Biliūnų k., Girkalnio sen., Raseinių r.
- Plotas 21,3 ha.
-
- Biliūnų gyvenvietė yra Girkalnio apylinkėse, 6 km į pietryčius nuo
Raseinių. Parkas plyti abipus Šaltuonos upelio (rūmai kairiajame
krante). Biliūnų dvaro kompleksas turi barokinio plano bruožų. Jo
pradžia siekia XVI a. Tai vienas iš pačių seniausių ir iš dalies
išlikusių dvarų Žemaitijoje. Jis turi architektūrinę, urbanistinę,
kraštovaizdinę vertę.
- Kompleksas rekonstruotas XIX a. Iš senosios XVIII a. pab.XIX a.
Biliūnų dvaro sodybos iki mūsų dienų išliko rūmai, svirnas, ūkinis
pastatas, ledainė, parkas.
- Biliūnų dvaras jau sugrąžintas teisėtai jo paveldėtojai
Bernadetai Elenai Kaminskaitei-Žagarnauskienei. Parkas tvarkomas, rūmai
restauruojami, ūkiniai pastatai atstatyti.
- Dvarą įkūrė Bilevičiai, kurių genealogija siekia XIV a. Senovėje
Biliūnų kaimo žemės priklausė Pašaltuonio dvarui. Kai jį perėmė
valdyti Bilevičiai, vietovę pradėta vadinti Bilevičiais. Dvarininkams
pakeitus pavardę į Biliūnus, pasikeitė ir vietovės pavadinimas.
Bilevičių dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas
1592 m. XVIII a. jį valdė A. Bilevičiūtės sūnus, kuris 1763 m.
dvarą dovanojo sesers sūnui Antanui Gelgaudui. Vėliau dvaras vėl
atiteko Bilevičių giminei. Juozas Bilevičius 1850 m. dvarą paliko
anūkėms: Kalikstai ir Julijai Pilsudskytėms. Pilsudskius už
dalyvavimą 1863 m. sukilime caras ištrėmė į Sibirą, o dvaras atiteko
Nikolajui Daškovskiui. 1925 m. jis dvarą dovanojo savo vežikui Jonui
Kaminskui (jis slaugė sergantį N. Daškovskį).
- Dvaro rūmai buvo pastatyti apie 1427 m. 1515 m. jie restauruoti. 1763
m. inventoriuje minimi šie pastatai: senas namas, du grūdų sandėliai,
ledainė, bravoras, arklidė, vežiminė, tvartai ir malūnas. Iki mūsų
dienų iš senųjų pastatų išliko gerokai apleisti rūmai ir svirnas.
Rūmai išskirtiniai Lietuvoje tai vienas iš nedaugelio išlikusių
barokinio tipo dvaro reprezentacinių pastatų. Šioje vietoje, ant
Šaltuonos upelio kranto, jau XVIXVII a. stovėjo medinis dvaro
pastatas. XVIII a. ant išlikusių jo rūsių ir aukšto cokolio pastatyti
vieno aukšto mūriniai rūmai. Centrinėje jų dalyje yra vestibiulis,
prie kurio glaudžiasi į sodo pusę kiek išsikišusi šokių salė.
Vestibiulį puošia baltų glazūruotų koklių krosnys. Šokių salės
sienas skaido suporinti korintiniai piliastrai. Šalia salės būta
svetainės, kurios parketo grindis puošė dobilo lapų motyvų
intarsijos. Vakariniame pastato gale buvo ūkinės ir tarnų patalpos,
sutelktos apie nedidelius koridorėlius. Reikia manyti, kad rūmų būta
puošnių. Žinoma, kad 1702 m. juose buvo apsistojęs Švedijos karalius
Karolis XII. 1812 m. čia viešėjo Napoleono armijos maršalas
Magdonaldas ir net Rusijos carienė (?). Dar XX a. viduryje rūmai buvo su
gražia veranda, bet ją 1958 m. nugriovė vėtra. Rūmai ir svirnas
vietinės reikšmės architektūros paminklai. 1969 m. ir 1989 m.
Paminklų konservavimo institutas buvo parengęs rūmų rekonstrukcijos
projektus (autoriai: O. Žalytė, E. Bagdonienė, R. Putrimienė), bet jie
neužbaigti realizuoti. Dabar rūmų restauravimu rūpinasi paveldėtoja
B. Žagarnauskienė.
- Rūmus supantis Biliūnų parkas Šaltuonos upelio pakrantėje įkurtas
XVIII a. Jis yra mišraus suplanavimo. Centrinė dalis geometriška.
Pietinėje dalyje sodai, šiaurinėje upelis. Nuo sodo parką
skiria mažalapių liepų alėja. Centrinę parko dalį sudaro gyvenamieji
namai, perstatyti XVII a. antroje pusėje prie nuolaidaus šlaito į
upelio slėnį, kuriame būta senų rūsių. Rūmų ašyje įrengtas
ištįsusio ovalo formos parteris (100x50 m) su tvenkiniu, kurį juosia
privažiavimo alėjos kilpa.
- Iš senųjų želdinių išlikusi puiki mažalapių liepų alėja (apie
120 m ilgio), senos ir galingos po visą parką išsibarsčiusios
mažalapės liepos, milžiniška pilkoji tuopa (aukštis 25 m,
skersmuo 140 cm), paprastieji kaštonai, kanadinės tuopos, europiniai
maumedžiai (aukštis 2325 m, skersmuo 3658 cm) bei senas
vaismedžių sodas. Iš vietinių medžių dar auga paprastasis klevas,
paprastasis uosis, paprastasis ąžuolas, kalninė guoba, plaukuotasis ir
karpotasis beržai, vinkšnos, drebulė, blindė, paprastoji ieva.
Kairiuoju upelio krantu vingiuoja medžių juosta, kuri ties staigiu
upelio posūkiu pereina į apie 50 m pločio medyną. Medžių juostoje
vyrauja vietiniai klevai ir uosiai su pavieniais ąžuolais, beržais bei
trapiaisiais gluosniais. Vienos vinkšnos kamieno skersmuo siekia 1,2 m.
Centrinėje parko dalyje, be klevų, uosių ir pavienių ąžuolų, auga
paprastieji kaštonai, baltažiedės robinijos bei pilkosios tuopos (tarp
jų yra ir vienas iš storiausių Lietuvoje šios rūšies medžių
daugiau negu 5 m apimties). Greta privažiavimo kilpos iš devynių
europinių maumedžių sudaryta 4,5 m skersmens pavėsinė.
- Išliekamąją vertę turi prie parko besišliejanti archeologijos
vertybė senovės gynybiniai įtvirtinimai su pylimais.
- 1996 m. spalio 28 d. Biliūnų dvaro sodybos kompleksas (rūmai, svirnas,
ūkinis pastatas, ledainė, parkas) įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų
kultūros vertybių registrą (kodas G11KP).
-
© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
|
Tinklalapis
atnaujintas
2014.08.03 |