Biliūnų parkas

Adresas: Biliūnų k., Girkalnio sen., Raseinių r.

Plotas – 21,3 ha.

Biliūnų gyvenvietė yra Girkalnio apylinkėse, 6 km į pietryčius nuo Raseinių. Parkas plyti abipus Šaltuonos upelio (rūmai – kairiajame krante). Biliūnų dvaro kompleksas turi barokinio plano bruožų. Jo pradžia siekia XVI a. Tai vienas iš pačių seniausių ir iš dalies išlikusių dvarų Žemaitijoje. Jis turi architektūrinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę.

Kompleksas rekonstruotas XIX a. Iš senosios XVIII a. pab.–XIX a. Biliūnų dvaro sodybos iki mūsų dienų išliko rūmai, svirnas, ūkinis pastatas, ledainė, parkas.

Biliūnų dvaras jau sugrąžintas teisėtai jo paveldėtojai – Bernadetai Elenai Kaminskaitei-Žagarnauskienei. Parkas tvarkomas, rūmai restauruojami, ūkiniai pastatai atstatyti.

Dvarą įkūrė Bilevičiai, kurių genealogija siekia XIV a. Senovėje Biliūnų kaimo žemės priklausė Pašaltuonio dvarui. Kai jį perėmė valdyti Bilevičiai, vietovę pradėta vadinti Bilevičiais. Dvarininkams pakeitus pavardę į Biliūnus, pasikeitė ir vietovės pavadinimas. Bilevičių dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1592 m. XVIII a. jį valdė A. Bilevičiūtės sūnus, kuris 1763 m. dvarą dovanojo sesers sūnui Antanui Gelgaudui. Vėliau dvaras vėl atiteko Bilevičių giminei. Juozas Bilevičius 1850 m. dvarą paliko anūkėms: Kalikstai ir Julijai Pilsudskytėms. Pilsudskius už dalyvavimą 1863 m. sukilime caras ištrėmė į Sibirą, o dvaras atiteko Nikolajui Daškovskiui. 1925 m. jis dvarą dovanojo savo vežikui Jonui Kaminskui (jis slaugė sergantį N. Daškovskį).

Dvaro rūmai buvo pastatyti apie 1427 m. 1515 m. jie restauruoti. 1763 m. inventoriuje minimi šie pastatai: senas namas, du grūdų sandėliai, ledainė, bravoras, arklidė, vežiminė, tvartai ir malūnas. Iki mūsų dienų iš senųjų pastatų išliko gerokai apleisti rūmai ir svirnas. Rūmai išskirtiniai – Lietuvoje tai vienas iš nedaugelio išlikusių barokinio tipo dvaro reprezentacinių pastatų. Šioje vietoje, ant Šaltuonos upelio kranto, jau XVI–XVII a. stovėjo medinis dvaro pastatas. XVIII a. ant išlikusių jo rūsių ir aukšto cokolio pastatyti vieno aukšto mūriniai rūmai. Centrinėje jų dalyje yra vestibiulis, prie kurio glaudžiasi į sodo pusę kiek išsikišusi šokių salė. Vestibiulį puošia baltų glazūruotų koklių krosnys. Šokių salės sienas skaido suporinti korintiniai piliastrai. Šalia salės būta svetainės, kurios parketo grindis puošė dobilo lapų motyvų intarsijos. Vakariniame pastato gale buvo ūkinės ir tarnų patalpos, sutelktos apie nedidelius koridorėlius. Reikia manyti, kad rūmų būta puošnių. Žinoma, kad 1702 m. juose buvo apsistojęs Švedijos karalius Karolis XII. 1812 m. čia viešėjo Napoleono armijos maršalas Magdonaldas ir net Rusijos carienė (?). Dar XX a. viduryje rūmai buvo su gražia veranda, bet ją 1958 m. nugriovė vėtra. Rūmai ir svirnas – vietinės reikšmės architektūros paminklai. 1969 m. ir 1989 m. Paminklų konservavimo institutas buvo parengęs rūmų rekonstrukcijos projektus (autoriai: O. Žalytė, E. Bagdonienė, R. Putrimienė), bet jie neužbaigti realizuoti. Dabar rūmų restauravimu rūpinasi paveldėtoja B. Žagarnauskienė.

Rūmus supantis Biliūnų parkas Šaltuonos upelio pakrantėje įkurtas XVIII a. Jis yra mišraus suplanavimo. Centrinė dalis geometriška. Pietinėje dalyje – sodai, šiaurinėje – upelis. Nuo sodo parką skiria mažalapių liepų alėja. Centrinę parko dalį sudaro gyvenamieji namai, perstatyti XVII a. antroje pusėje prie nuolaidaus šlaito į upelio slėnį, kuriame būta senų rūsių. Rūmų ašyje įrengtas ištįsusio ovalo formos parteris (100x50 m) su tvenkiniu, kurį juosia privažiavimo alėjos kilpa.

Iš senųjų želdinių išlikusi puiki mažalapių liepų alėja (apie 120 m ilgio), senos ir galingos po visą parką išsibarsčiusios mažalapės liepos, milžiniška pilkoji tuopa (aukštis – 25 m, skersmuo – 140 cm), paprastieji kaštonai, kanadinės tuopos, europiniai maumedžiai (aukštis – 23–25 m, skersmuo – 36–58 cm) bei senas vaismedžių sodas. Iš vietinių medžių dar auga paprastasis klevas, paprastasis uosis, paprastasis ąžuolas, kalninė guoba, plaukuotasis ir karpotasis beržai, vinkšnos, drebulė, blindė, paprastoji ieva. Kairiuoju upelio krantu vingiuoja medžių juosta, kuri ties staigiu upelio posūkiu pereina į apie 50 m pločio medyną. Medžių juostoje vyrauja vietiniai klevai ir uosiai su pavieniais ąžuolais, beržais bei trapiaisiais gluosniais. Vienos vinkšnos kamieno skersmuo siekia 1,2 m. Centrinėje parko dalyje, be klevų, uosių ir pavienių ąžuolų, auga paprastieji kaštonai, baltažiedės robinijos bei pilkosios tuopos (tarp jų yra ir vienas iš storiausių Lietuvoje šios rūšies medžių – daugiau negu 5 m apimties). Greta privažiavimo kilpos – iš devynių europinių maumedžių sudaryta 4,5 m skersmens pavėsinė.

Išliekamąją vertę turi prie parko besišliejanti archeologijos vertybė – senovės gynybiniai įtvirtinimai su pylimais.

1996 m. spalio 28 d. Biliūnų dvaro sodybos kompleksas (rūmai, svirnas, ūkinis pastatas, ledainė, parkas) įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G11KP).

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03