BELVEDERIO DVARO PARKAS

 
Belvederio parko planasAdresas: 
Belvederio k., Seredžiaus sen., Jurbarko r.
Plotas – 24, 8 ha (kartu su šlaitų želdiniais).
 
Dvaro kompleksas – dešiniajame Nemuno krante, 1,5 km į vakarus nuo Seredžiaus miestelio, su legendiniu Palemono piliakalniu, prie magistralinio kelio Kaunas–Jurbarkas. Dvaro sodybos kompleksas turi architektūrinę ir urbanistinė vertę. Asimetriški dviejų aukštų rūmai stovi ant aukšto šlaito pakraščio, nuo kurio matomas Nemuno slėnis. Į rūmus galima patekti iš šlaito apačioje einančio vieškelio siaurais laiptais, turėjusiais 365 pakopas. Centrinės dalies privažiavimo kelias kyla į kalną, darydamas lanką vakariniu parko pakraščiu, ir įsijungia į priešinga kryptimi einančią išlenktą pagrindinę parko alėją. Tik jos gale priešais įdomų neogotikinio stiliaus svirno pastatą atsiveria reginys į rūmų vakarinį sparną su bokšteliu kertėje.
XIX a. IV dešimtmečio pabaigoje Belvederio dvaro žemes iš grafo Stanislovo Tiškevičiaus nusipirko Šiaulių pavieto vaiskis ir Lenkijos dvaro šambelionas Kazimieras Burba. Iš jo šias žemes paveldėjo jo sūnus, Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba, kuris Belvederyje apie XIX a. vidurį įkūrė rezidenciją. Rūmai statyti pagal itališkų toskaniškų vilų pavyzdį. Spėjama, kad architektas taip pat buvo italas. Kletui Burbai mirus, rezidenciją paveldėjo jo sūnūs Antanas, Andrius bei dukros Michalina ir Marcelina, o dvarą gana sėkmingai valdė jų motina Teodora Burbienė. Nuo 1891 m. dvaro valdymu rūpinosi Antanas Burba. 1908 m. jam mirus, šių pareigų ėmėsi brolis Andrius Burba. Po jo mirties 1910 m. dvarą pasidalino paveldėtojai Michalina Valevska, Kletijus, Česlovas ir Steponas Puzinai. Sumokėjusi Puzinams kompensacijas, dvaro savininke tapo Michalina Valevska. Po jos mirties 1912 m. Belvederis atiteko jos vyrui, paskutiniam dvaro šeimininkui Jurgiui Valevskiui.
Nepriklausomos Lietuvos laikais rūmuose buvo įkurta žemesnioji žemės ūkio mokykla, 1927 m. – pienininkystės aukštesnioji mokykla, 1928–1931 m. mokymo tikslais šalia rūmų pastatyta pieninė, kuri čia veikia iki šiol. 1944 m. Belvederyje įsteigtas pienininkystės technikumas, 1961 m. reorganizuotas į žemės ūkio technikumą. Ilgą laiką rūmai priklausė Klausučių sodininkystės tarybiniam ūkiui, o pastarąjį dešimtmetį – Seredžiaus seniūnijai. 1980–1983 m. Paminklų konservavimo institutas parengė rūmų restauravimo projektą. Deja, jis taip ir nebuvo įgyvendintas. Belvederio dvaro klestėjimo metais (apie 1860 m.) šalia rūmų įkurtas puikiai prie banguoto vietos reljefo priderintas peizažinis parkas, besišliejantis prie natūralaus miško. Alėjos ir takai lenkti arba šiek tiek vingiuoti, ypač ties parke įsiterpusia griova.
Parko alėjos vedė nuo dviaukščio svirno su lodžija link rūmų ir nedidelės koplytėlės. Parko teritorijoje buvo nedidelis tvenkinys, nuo rūmų šlaitu link Nemuno – puošnūs laiptai. Centrinės dalies privažiavimo kelias veda į kalną ir, darydamas lanką vakariniu parko pakraščiu, įsijungia į priešinga kryptimi einančią išlenktos formos pagrindinę parko alėją. Šios alėjos gale, priešais neogotikinio stiliaus pagalbinį dvaro pastatą, atsiveria reginys į vakarinę rūmų dalį su bokšteliu.
Greta vietinių medžių ir krūmų parke auga nemažai svetimžemių: veimutinės pušys, europiniai maumedžiai, vakarinės tujos, glaustašakė paprastojo ąžuolo forma, didžialapės liepos karpytalapė forma, vėlyvoji ieva. Iš viso parke auga 23 rūšys ir formos sumedėjusių introdukuotų augalų.
Iš vietinių medžių ypač įspūdingai atrodo galingi šimtamečiai paprastieji ąžuolai, mažalapės liepos, paprastieji uosiai ir klevai.
2003 m. parengta Belvederio dvaro sodybos individualaus apsaugos ir naudojimo papildymo programa, kurioje nurodoma, kad čia artimiausiu laiku bus atliekami šie darbai:
1. Privatizuojamų zonų nustatymas;
2. Privatizuotinoje teritorijoje sklypų ribų nustatymas;
3. Saugotinų istorinio suplanavimo elementų (takų, kelių ir kt.) patikslinimas;
4. Teritorijų režimų patikslinimas, nustatant naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentą, kraštovaizdžio formavimo kryptis ir teritorijų tvarkymo priemones;
5. Pastatų ir parko papildomas įvertinimas, prognozuojant perspektyvinį panaudojimą.
1995 m. Belvederio dvaro sodyba (kodas G5K) įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Valstybės saugomam buvusio dvaro kompleksui priklauso: rūmai, svirnas, koplyčia, daržinė, kumetynas, ūkinis pastatas, arklidžių liekanos ir parkas.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03