ARIOGALOS DVARO PARKAS

Adresas: Ariogala, Raseinių r.
Plotas – 6 ha.
 
Ariogalos dvaras žinomas nuo XVI a. Seniausiuose istoriniuose šaltiniuose jis vadinamas Čechavos, Čehuvos, Čehovo vardu.
Vienu iš dvaro valdytojų buvo Belazaras. XIX a. dvaras priklausė Miuleriui, o vėliau – Morkui. Rekonstruojant dvaro rūmus, buvo rastas įrašas – 1640 m. Spėjama, kad tai pirmųjų rūmų pastatymo data. 1940–1951 m. čia veikė vidurinė mokykla, o po rūmų rekonstrukcijos (1963 m.) – Ariogalos tuberkuliozinė ligoninė. Po to, kai ji iš čia buvo iškelta, statiniai liko be šeimininkų, greitai ėmė nykti. Trūksta jiems dėmesio ir šiandien, parką grąžinus broliams Morkams.
Ariogalos parkas įkurtas XIX a. pabaigoje 13 ha teritorijoje, suplanuotas geometriškai. Parko šiaurinėje dalyje yra keletas pastatų. Iš pietvakarių einanti pagrindinė alėja baigiasi priešais rūmus, čia esančiu trikampiu parteriu, kuriame įrengtas poilsio skveras. Rūmus ir pagrindinį pastatą iš pietvakarių ir šiaurės rytų supa platūs reti medynai. Didesnėje pietinėje parko dalyje užveistas sodas, yra du tvenkiniai. Šioje parko dalyje iš šiaurės vakarų bei iš dalies ir iš pietryčių pasodinti labai tankūs įvairiarūšiai 25–40 m pločio apsauginiai medynai. Pagrindinės apie 350 m ilgio parko alėjos pietinė dalis apsodinta kanadinėmis tuopomis, o šiaurinė – paprastaisiais klevais (ši alėja itin graži). Medynuose, medžių eilėse bei grupėse vyrauja paprastieji klevai, paprastieji uosiai, auga nemažai eglių, liepų, ąžuolų, paprastųjų kaštonų ir baltažiedžių robinijų. Aplinkui parką – mažalapių liepų alėjos, žilvičiai, drebulės. Prie rūmų auga juodosios ir sidabrinės pušys, europiniai maumedžiai, tujos, kazokiniai kadagiai. Parke yra ir pensilvaninių, žaliųjų, amerikinių uosių, balzaminių, didžiųjų tuopų. Žaliuoja baltųjų sedulų gyvatvorė, namo sieną puošia vynvyčiai. Iš viso čia auga 13 rūšių vietinių medžių ir krūmų bei 35 atvežtinių medžių rūšių.
Dabar Ariogalos parkas mišrus. Dauguma augalų pasodinta sovietmečiu. Iš senesnių želdinių išliko klevų alėja, pakraščiuose – liepų eilės ir kai kurie egzotiniai medžiai: paprastieji kaštonai (aukštis – 16–21 m, skersmuo – 42–70 cm), didžialapės liepos, berlyninės tuopos (aukštis – 25 m, skersmuo – 46–64 cm).
1986 m. Ariogalos parkas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. Pastaraisiais metais jis gerokai apleistas.
Ariogaloje po Antrojo pasaulinio karo kairėje senojo Žemaičių plento pusėje miškininkai pasodino naują parką. Jis šiandien jau gerokai suaugęs. Garsėja svetimžemių medžių įvairove.
Netoli nuo Ariogalos – buvusi Gėluvos dvaro sodyba, kuri yra garsėjusi gražiu parku, sodu. Pastaraisiais metais dvaro parkas gerokai apleistas.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03