ŠIAULIŲ (ZUBOVO) DVARO PARKAS

Adresas: Aušros g. / Dvaro g., Šiauliai.
Plotas – 6,65 ha.
 
Tyrinėtojai daro išvadą, kad senasis Didžiadvario (Zubovo) parkas suformuotas dar XVIII a. pabaigoje, A. Tyzenhauzo laikais. Jį kūrė keliais etapais. Spėjama, kad dabartinis parkas suformuotas XIX a. pradžioje, pastačius grafo Zubovo rūmus – vasaros rezidenciją, o bendras visos sodybos parko projektas parengtas XIX a. viduryje.
Sodybos šiaurės vakarinėje dalyje augo sodas. Nuo parko jį skyrė kaštonų alėja.
Parko planas negarsėjo įmantrumu. Teritorija buvo taisyklingo stačiakampio formos, pakraščiais ėjo takai. Prieš rūmus buvo įrengta apvali klomba.
XIX a. antroje pusėje pagal angliškų parkų pavyzdį buvo parengtas naujas parko apželdinimo projektas. Įgyvendinant jį natūralus reljefas papildytas naujais akcentais. Spėjama, kad šios rekonstrukcijos metu buvo pastatyti ir mūriniai įvažiavimo vartai, kurie čia stovėjo iki 1934 m. Jie įamžinti dailininko Bagdonavičiaus piešinyje. Kiti vartai buvo pastatyti vakarinėje dvarvietės dalyje (šie vartai taip pat neišliko). Parką juosė tvora (1927 m. ji čia dar stovėjo). Pašaliniai kurį laiką pasigėrėti parku galėjo tik užmokėję atitinkamą mokestį.
Parkas nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą, kai jį padegė vokiečiai.
1922 m. A. Zubovienės įpėdiniai parką padovanojo Šiauliams su sąlyga, kad parkas bus naudojamas kaip viešas miesto parkas ir kad bus pavadintas grafų Nikolajaus ir Aleksandros Zubovų vardu.
1924 m. parkas užėmė 2,4 ha. Tais metais dalį parko teritorijos nupirko Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga ir čia įrengė krepšinio, teniso aikšteles.
Sovietmečiu Didžiadvario parkas vadintas Karolio Poželos vardu. Tuo laiku jį sudarė senoji dalis (suformuota XIX a.) ir didesnė naujoji dalis (suformuota XX a. vid.).
Parke gana nemažai senųjų vietinių medžių. Čia auga liepos, klevai, ąžuolai, kalninės guobos. Iš svetimžemių yra dygiųjų eglių, europinių maumedžių, vakarinių tujų, platanalapių, totorinių klevų ir kt. (iš viso 18 rūšių ir formų).
Dvaro rūmuose veikia Šiaulių universiteto Menų fakultetas.
Didžiadvario sodyba turi architektūrinę, istorinę, urbanistinę vertę. 2002 m. balandžio 17 d. ji įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G310). Sodybos kompleksui priklauso XVIII a. pabaigoje statyti, XIX a. viduryje–XIX a. pabaigoje rekonstruoti rūmai, parkas, XIX a. II p. virtuvė (XIX a. I p.), arklidės rūsiai (XIX a. pr.). Pastaruoju laiku parkas gerai tvarkomas. Čia yra patogi tranzitinė takų sistema.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03