VELIUONOS DVARO PARKAS

Adresas: 
Veliuona, Jurbarko r.
Plotas – 17 ha.
 
Įspūdingu kraštovaizdžiu, svarbiais istoriniais objektais garsėjanti Veliuona – itin sena panemunės gyvenvietė. Čia žmonių pėdsakų aptinkama dar iš naujojo akmens amžiaus. 1291 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėta šiose apylinkėse stovėjusi Junigedos pilis. Manoma, kad Veliuonoje palaidotas ir šiose apylinkėse žuvęs Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas.
Miestelio pietinėje dalyje esantis, rūmus juosiantis parkas – XIX a. suformuoto Veliuonos dvaro komplekso, viso gilią istorinę praeitį turinčio miestelio sudėtinė dalis. Sodyba turi architektūrinę, urbanistinę vertę.
Apie XVI a. vidurį Žygimantas Augustas Veliuoną užrašė Barborai Radvilaitei. Vėliau dvarą valdė karalienė Bona, XVIII a. – Žemaičių seniūnas J. Poniatovskis, o vėliau, Poniatovskiams patekus carų nemalonėn už bendradarbiavimą su Napoleonu, – Zaleskiai. Jie apie 1818–1820 m. pastatė puošnius vieno aukšto medinius klasicizmo stiliaus dvaro rūmus su keturių kolonų portiku. Maždaug tuo laiku greta rūmų buvo įkurtas ir nedidelis, bet puošnus, egzotiniais medžiais turtingas mišraus stiliaus parkas, kuris ir šiandien – vienas iš gražiausių ir savičiausių Lietuvoje.
Yra pagrindo manyti, kad turtinant Veliuonos parką daug kuo prisidėjo dvaro savininko Gabrieliaus Zaleskio brolis, mokslininkas, teologas, botanikos ir zoologijos žinovas Vladislovas Mykolas Zaleskis.
1909 m. Veliuonos dvarą nupirko dvarininkas P. Vakselis. Po Pirmojo pasaulinio karo rūmuose veikė pradinė mokykla. 1944 m. Vakseliai emigravo į užsienį. 1948–1978 m. rūmuose veikė Veliuonos vidurinė mokykla, dabar – Veliuonos krašto muziejus. Jo darbuotojai rūpinasi ir parko priežiūra.
Pastaraisiais metais dvaro rūmus ir parką atsiėmė dvaro paveldėtoja Egėjaus Vakselio dukra Vakselytė-Švartz, dabar gyvenanti Kanadoje, į Veliuoną atvažiuojanti vasarą. Ji pradėjo rūmų remontą, bet neprieštarauja, kad čia ir toliau veiktų krašto muziejus.
Priešais rūmus – erdvus, ovalios formos, itin gražus parteris su privažiavimo keliukų kilpa. Parteryje auga daug retų egzotinių medžių. Akį džiugina ir apie jį kūrybingai išdėstyti retų rūšių ir formų medžiai.
Knygoje „Veliuona“ Kęstutis Labanauskas apie šį parką rašo: „Iš vakarų pusės parterį nuo miestelio skiria gana siauras sklypas, išilgai kurio tęsiasi sena mažalapių liepų bei pakaitinių medžių alėja, su abipus, pavieniui ar grupelėmis tapybiškai išdėstytais kontrastingų formų medžiais.
Pietuose parteris ovalo ašimi rėmėsi į buvusius įvažiuojamuosius vartus (jų tik žymės belikę), už kurių kelias vingiavo Veliuonėlės upelio tarpkalne, kuri atskiria didingus istorinius piliakalnius.
Šiaurėje, kitapus rūmų, plytėjo dabar labiausiai struktūrą praradusi parko dalis, kitados buvusi susieta su išnykusiais ir sovietmečiu perstatytais ūkio pastatais. (...) Užtat į rytus nuo parterio didingu siluetu dunkso stambiausio sklypo medynas. Jo formantė – giliai įsirėžusi Dvaro upelio griova, jungianti aukštutinį ir žemutinį tvenkinius. Griovos šlaitai gausiai apaugę šimtamečiais medžiais, kurių ūksmėje įkypai šlaito nuo parterio ovalo leidžiasi takas, apriesdamas žemutinį tvenkinį ir pasukdamas pro buvusius dvaro sodus su paslaptingu senkapiu į tolimąsias alėjas, gaubusias sodus. Sodų viduriu teka giliai įsirėžęs Veliuonos upelis, o rytiniu pakraščiu dar gilesnė griova – Skruzdupys.“
Didžiausia parko puošmena ir vertybė – du galingi gelsvažiedžiai tulpmedžiai (aukštis – 25 m, skersmuo – 76–80 cm). Iš kitų egzotinių augalų paminėtinas raudonasis klevas, glaustašakis ąžuolas, lenktašakis uosis, didžioji tuja (aukštis – 25 m, skersmuo – 68 cm), juodosios ir veimutinės pušys, europiniai maumedžiai, paprastojo ąžuolo glaustašakė forma (skersmuo – 90 cm), paprastojo klevo Reitenbacho forma, paprastojo uosio svyruoklinė forma, pilkoji tuopa, mandžiūrinis riešutmedis – iš viso 21 rūšis ir forma. Iš vietinių medžių parke auga mažalapė liepa, paprastasis klevas, paprastoji pušis, skirpstas, paprastasis uosis, miškinė obelis, paprastasis ąžuolas, drebulė.
Veliuonos dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G7K). Valstybės saugomam buvusio dvaro kompleksui nuo 1995 m. priklauso rūmai, nuo 1996 m. – dar ir parkas.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03