SKUODO PARKAS

Adresas: Mokyklos g. / Šaulių g., Skuodas.
Plotas – 36 ha.
 
Skuodo miesto parkas (dažnai vadinamas Jaunimo parku) pradėtas kurti 1968 m. plėtojant vakarinėje miesto dalyje Skuodo dvarvietės parko išlikusius fragmentus. Naujojo parko sumanytojas – K. Subačius. Pasodinta apie 8000 medelių, krūmų (vadovavo A. Sisiuk).
Parkas driekiasi nuo buvusios Sapiegų dvarvietės kalvos į pietryčius. Šimtamečių liepų „sodas“ susilieja su prieš tris dešimtis metų sodintais medynų plotais, o šiuos tolimame pietiniame parko pakraštyje apjuosia 1987 m. įrengtas Sveikatos takas, papuoštas rajono liaudies meistrų sukurtomis medžio skulptūromis. Tako ilgis – 1800 m. Buvusi Skuodo dvarvietė ir miesto parkas – be griežtai apibrėžtų ribų. Būdami kaimynystėje, jie vienas su kitu augte suaugo. Istoriškai Skuodo dvaras ir parkas taip pat neatsiejami – miesto parkui parinkus vietą šalia senosios dvarvietės, ši tapo simboline parko pradžia.
Dvaras minėtoje vietoje buvo jau XVI a. Skuodas tuo metu buvo tituluojamas grafyste. Jai priklausė beveik visos šiaurinės Lietuvos sritys su Pikelių, Židikų, Renavo, Žemalės, Barstyčių, Ylakių, Truikinų, Padvario, Šerkšnėnų kaimais ir Skuodo dvaru. Kokie buvo tuometiniai dvaro pastatai, kol kas galima tik spėlioti. Vis dar nesėkmingai ieškoma konkrečių šaltinių ar bent oficialių užuominų, iš kurių sužinotume, kur galėjo būti Skuodo krikštatėvio Jono Chodkevičiaus tuometinė rezidencija. Dabartinėje vietoje stovintys dvarvietės pastatai pirmą kartą paminėti XVII a. dokumentuose kaip Lietuvos didikų Sapiegų nuosavybė. Šiai giminei jie priklausė iki 1831 m. sukilimo, po kurio caro valdžia iš Sapiegų dvarą atėmė. Paties dvaro ir kumetyno pastatai išlikę iki mūsų dienų. XIX a. pabaigoje šiauriniame dvarvietės kalvos šlaite buvo atidaryta rusų stačiatikių Šv. Aleksandro cerkvė. Šaltiniai nurodo, kad esą buvę du cerkvės tarnai – šventikas ir psalmininkas. Čia stovėjo medinė varpinė, veikė 110 knygų turėjusi biblioteka. XX a. pradžioje, perstačius senąją cerkvę, naujoji turėjo penkiabokštį stogą, triaukštę varpinę. Joje skambindavę net penkiais varpais. Šis įdomią istorinę praeitį turintis, senų liepų paunksnėje stovintis pastatų ansamblis yra pačiose Skuodo miesto parko prieigose.
Skuodą savo glėbyje apkabinusios laiko dvi upės – Luoba ir Bartuva. Dar XVI a. dokumentai rašo, kad „Bartuva miestą dalija ir kiaurai per vidurį teka“. Tebeteka Bartuva per Skuodą ir šiandien, tik kiek pasikeitusi. Dalies senvagės nebėra, o parko apylinkes išraizgė nauja upės atšaka. Kol nebuvo naujojo miesto parko, čia plytėjo pievos.
Prieš gerą trisdešimtį metų K. Subačiui kilo sumanymas pievas paversti parku. Anot A. Sisiuk, be šio žmogaus naujojo miesto parko nebūtų buvę. Prieš tai sausomis vasaromis, kol tas plotas dar nebuvo apsodintas medžiais, vėjas dažnai pakeldavo smėlio ir durpžemės debesis. 36 ha parką talkų metu pasodino patys miestelio žmonės. Sodinukai būdavo atvežami iš įvairių Lietuvos medelynų. Pagal parko projektą želdiniais ši teritorija buvo papildoma ir vėliau. Kai kurie darbai vyko pakoregavus ankstesnį planą, konsultuojantis su parkų specialistais. Čia kurį laiką buvo dirbama tokiu principu: po parką – su kastuvu ir kirviu (suprask, sodindamas jaunuolyną, čia pat retink vienas kitą smelkiančius medžius). Naujai kuriama parkvietė tapo vaizdingesnė po to, kai, buvo suformuota Bartuvos upės atšaka ir parko sala. Tada išaugo ir trijų tiltų grandinė, parko keliukus padalijusi į atskiras atkarpas. Vienas tiltas pavadintas „beždžionių“. Jis medinis, supamas, mėgstamas vaikų.
Kuriant parką, buvo planuota pastatyti dar du tiltus ir valčių prieplauką, tačiau to įgyvendinti nepavyko. Dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis miestas tiek lėšų, kiek jų reikėtų tokio parko nuolatinei priežiūrai, skirti neturi galimybės, todėl čia karaliauja pati gamta, daug kas vyksta stichiškai.
Parko rytinėje dalyje, prie tilto, prasideda vienas iš labiausiai skuodiškių mėgstamų parko takų. Prie jo – apie dvidešimt skulptūrų, kurios parko lankytojus pasitinka, vedasi, palydi visu pietiniu parko pakraščiu. Palei taką vandenį plukdo Bartuva. Tako skulptūros – iš medžio išdrožtos įvairiausios figūros.
1800 metrų parko tako ruožas pavadintas „Sveikatos taku“. Skulptūros padarytos rajono liaudies meistrų plenero metu prieš keliolika metų. Jas kūrė ir žymiausias Skuodo medžio drožėjas Petras Brazauskas. Kūrybinės stovyklos iniciatorius, vienas iš drožėjų – žurnalistas, daugelio projektų autorius Juozas Vyšniauskas.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03