ŠIAULIŲ MIESTO PARKAI

Tekste panaudota informacija, skelbiama 
Šiaulių miesto savivaldybės elektroniniame leidinyje http://www.siauliai.lt 
 
Miesto istorijos metraščiuose žinių apie želdinius, jų sodinimą ir puoselėjimą išliko labai mažai. Tikslesni duomenys siekia tik XIII–XIX amžių. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1812 m. (prancūzmečiu) buvo iškirstas pušynas Salduvėje. Vienoje 1871 m. darytoje fotografijoje dabartinio „Elnio“ vietoje įamžintas miškas, kuris 1877 m. buvo iškirstas, o jo vietoje pradėtas statyti Ch. Frenkelio odų fabrikas.
Iš istorijos žinoma, kad XIX a. pradžioje grafas Zubovas nupirko vadinamąją Sakalnyčią ir pavadino ją Nikolskojos vardu. Sakalnyčią yra išsamiai aprašęs M. Griškevičius rankraštyje „Šiaulių ekonomijos metraštis“. Jame minima, kad Sakalnyčioje augo du beržų gojeliai, tarp jų buvęs kaštanų „kliombas“. Didesniojo gojelio viduryje augo piramidinių tuopų „kliombas“, o abiejų gojelių kraštai buvo apsodinti kaštonais ir gluosniais. Tai seniausios rašytinės žinios apie žmogaus rankų sukurtus želdynus Šiaulių mieste.
1852 m. miesto plane jau pažymėti skverai, kiti miesto žalieji plotai, o XX a. Šiauliai pasitiko jau skendintys žalumoje. 1903 m. išleistoje Bukovskio ir Ptačkino brošiūroje rašoma, kad du trečdalius Šiaulių miesto teritorijos užėmė bulvarai, o „pats miestas gana vaizdingas, tarsi skęsta želdiniuose, nes yra daug sodų“.
Tarpukario metais želdinimo darbus Šiauliuose atlikdavo, sodinukus, gėles platindavo Maksimiliano Scelskio sodininkystės, daržininkystės ir gėlininkystės bendrovė „Flora“.
Pokario metais miestas ir jo prieigos buvo intensyviai želdinamos. Miesto apželdinimu rūpinosi vienas pirmųjų miesto architektų – P. Uogintas. Šiauliuose buvo įkurti šie parkai bei skverai: Centrinis, Talšos, Salduvės, Dainų, Lieporių ir keletas kitų.
Šiandien savo mieste šiauliškiai iš viso priskaičiuoja 16 parkų.
Apie Didžiadvario parką skaitykite publikacijoje „Didžiadvario parkas“.
Miestą puošia ir Centrinis parkas, kurio plotas – 11,9 ha. Jis pradėtas sodinti apie 1950 m. Daugiausia medelių pasodinta talkų metu. Iš retesnių medžių auga platanalapiai, totoriniai klevai, europiniai maumedžiai, nemažai kitų egzotinių medžių. Parke yra vaikų žaidimo aikštelė – atrakcionai, vasaros koncertų estrada.
Gubernijos parkas užima apie 0,8 ha. Jis pradėtas kurti XIX a. pradžioje prie dvaro sodybos. Šiuo metu parke daugiausia auga kaštonai. Tai vienintelis toks parkas Lietuvoje. Auga ir klevai, uosiai, tuopos, beržai. Šiauriniame kampe – graži ąžuolų grupelė. Parkas įrašytas į kultūros vertybių sąrašą.
Talšos parkas – vienas iš didžiausių. Jis užima 119,1 ha. Sodintas apie 1950–1960 metus. Čia labai gerai suformuoti atskiri medynėliai iš tos pačios rūšies medžių: ąžuolų, klevų, beržų, tuopų, pocūgių, gluosnių, eglių, pušų, maumedžių, liepų, kėnių ir kitų. Rytiniame parko pakraštyje yra gatvinis Žuvininkų kaimas. Parkas šioje teritorijoje palankus aktyviam, pažintiniam poilsiui.
Salduvės parko plotas – 83,1 ha. XX a. viduryje didelė šio parko dalis užsodinta dideliais, daugiausia vienarūšiais medynėliais, sudarytais iš vietinių rūšių pušų, eglių, beržų, klevų, ąžuolų, uosių. Auga ir svetimžemių medynėliai: raudonojo ąžuolo, didžialapės liepos, paprastojo kaštono, sidabrinio klevo ir kt. Parko rytinėje dalyje stūkso garsus Salduvės piliakalnis, ant kurio stovėjo medinė pilis, sunaikinta per kovas su kalavijuočiais. Salduvės parko pietiniame pakraštyje yra medinė skulptūra 1236 m. lietuvių pergalei prieš kalavijuočius Saulės mūšyje atminti. Parko vakariniame pakraštyje įsikūrusi jaunųjų gamtininkų stotis.
Rėkyvos parkas užima 11,4 ha. Buvusio dvaro parkas pradėtas sodinti XIX a. antroje pusėje. Čia yra išlikusių senų pavienių medžių ir dalis alėjų. Parkas – kultūros vertybių sąraše.
Dainų parko plotas – 67,2 ha. Jis sodintas paskutiniame XX a. ketvirtyje. Čia medžiai išdėstyti grupėmis: liepų, ąžuolų, eglių, klevų, gluosnių, tuopų, uosių, maumedžių. Tarp medynų paliktos erdvės, kurios leidžia gerai apžvelgti medynus. Pietvakarinėje dalyje įrengti sporto aikštynai. Šalia parko – Žaliūkių vėjo malūnas.
Naujasis parkas užima 7,1 ha. Jis Šiaulių mieste tarp parkų pats jauniausias – dar tik kuriamas. Sodinamas prie vaikų klinikų, ne visai lygioje vietoje. Jis turėtų būti vaizdingas ir noriai lankomas.
Prūdelio parkas nedidelis – vos 1,9 ha ploto. Jį sudaro Prūdelio tvenkinio šlaite augantys savaiminės kilmės medžiai ir krūmai. Vieta šaltiniuota, gausiai želia įvairių rūšių krūmai. Parkas apsaugo šlaitą nuo erozijos.
Hidroparko plotas – 8 ha. Jis kurtas 1960–1970 m. melioratorių pastangomis. Parke suformuota tvenkinių sistema, kuri nebuvo galutinai įrengta. Medynus sudaro savaiminės kilmės įvairių rūšių medžiai ir krūmai. Taip pat yra sodintos liepų, ąžuolų, uosių, kaštonų, beržų, juodalksnių grupės.
Lieporių parkas – 21 ha. Pasodintas 1960–1970 m., statant Lieporių gyvenamąjį rajoną. Parkas gerai suplanuotas, paliktos plačios erdvės, tvenkinys, kalvelės-apžvalgos aikštelės. Čia auga beveik vien liepos. Parkas noriai lankomas gyventojų.
Gegužių gatvės beržynėlis – 3,6 ha ploto. Jį sudaro įvairaus amžiaus, beveik vien beržo medynėliai. Labai mėgiamas Dainų ir Gytarių gyvenamųjų rajonų gyventojų. Parke įrengta BMX dviračių trasa, vyksta varžybos.
Pabalių miško parkas užima 87,1 ha. Tai miesto miško parkas. Jis mažai naudojamas rekreacijai. Didžioji parko ploto dalis yra durpinio dirvožemio, parkas labai degus. Medžiai vien tik vietinės kilmės: beržai, eglės, pušys, juodalksniai, alksniai ir kt.
XIX a. I p. didikų Karpių (jų rūmai sudegę) įkurtas Rėkyvos miško parkas užima 432,7 ha. Jis turi aukštapelkių, žemapelkių, tarpinio tipo pelkių. Daugiausia čia auga vietiniai medžiai: pušys, eglės, beržai, juodalksniai, baltalksniai, drebulės. Miško parke gausu ir kitų augalų. Pietvakariuose jį skalauja Rėkyvos ežeras, rytiniame pakraštyje želdiniai prieina prie kolektyvinių sodų. Parkas vertingas turtinga augalija, gyvūnija ir kaip Kulpės upės aukštupys.
Margių miško parkas užima 80,9 ha. Miško parko erdvėse ir parko prieigose įkurti kolektyviniai sodai. Vyrauja įvairaus amžiaus, savaiminės kilmės beržynai. Be jų dar auga ir liepos, ąžuolai, baltalksniai, eglės, pušys ir kitų rūšių medžiai bei krūmai.
Zoknių miško parko plotas – 186,8 ha. Jis apima Šiaulių oro uosto prieigas. Tai daugiausia menkos vertės, savaiminės kilmės baltalksnynai, beržynai, drebulynai. Parkas atlieka teritorijos apsauginę funkciją.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03