MOSĖDŽIO UNIKALIŲ AKMENŲ MUZIEJAUS PARKAS

Mosėdyje parkas pradėtas kurti 1957 m. tuo metu dar jauno gydytojo Vaclovo Into iniciatyva ir lėšomis. Šis parkas unikalus tuo, kad neturi griežtų ribų ir kad didelis dėmesys čia skiriamas akmenims. Parko širdis iki pat šiol – gydytojo V. Into sodyba. Nuo jos buvo pradėtas kurti ir Mosėdžio parkas. Jo pagrindą sudarė unikalūs akmenys, randami melioruojamose Mosėdžio apylinkėse. Akmuo, iki to laiko buvęs didžiausia neganda šio krašto žmonėms, V. Into dėka tapo grožio simboliu. Akmens grožį greitai suvokė ir juo „užsikrėtė“ visas Mosėdis. Miestelis greitai tapo tikra grožio karalyste, turistų pamėgta gyvenviete. Ją ir šiandien puošia alpinariumai, akvariumai, rožių ir tulpių gėlynai, egzotiniai augalai, įvairiausių formų ir kilmės akmenys, sujungti įvairių kompozicijų mitologinėmis temomis su įdomiais natūraliais akmenimis.
Prisimindamas pirmuosius šio svarbaus etnokultūrinio darbo metus, V. Intas pasakoja: „kasmet per atostogas ir poilsio dienas vežiau ir siunčiau paštu begales siuntinių su augalais, akmenimis, sėklomis iš visų buvusių Sovietų Sąjungoje botanikos sodų, medelynų, dalyvavau botanikų ekspedicijose įvairiausiose Sąjungos vietovėse“. Mosėdyje V. Intas sukaupė itin turtingą ir vertingą akmenų kolekciją, kuri tapo pagrindu miestelyje po atviru dangumi įkuriant akmenų muziejų, kurio kamerinė dalis – seno malūno pastate. Muziejaus lauko ekspozicija suformuota greta jo, Bartuvos upės slėnyje. Šiandien čia jau tikrų tikriausias parkas, mėgstama gyventojų poilsio vieta.
Mosėdyje gausu retų gėlių ir medžių. Daug augalų iš čia paplito po visą Lietuvą ir kaimynines valstybes.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.08.03