LAKŪNO STEPONO DARIAUS GIMTINĖ-MUZIEJUS
Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys

 

Stepono dariaus gimtinė-muziejusAdresas

Dariaus km., Judrėnų paštas LT-5848 Klaipėdos raj.
Tel. (8-46) 442967
Faksas (8-47) 295547.
El. paštas: lam@lam.lt
Muziejaus svetainė internete: http://www.lam.lt

Darbo laikas:
Lankytojai priimami antradieniais-šeštadieniais  9.00-17.00 val.
Paskutinis mėnesio ketvirtadienis - nedarbo diena.

Trumpai apie muziejų
Muziejuje aptarnaujamos ekskursijos ir pavieniai lankytojai. Memorialinė ekspozicija, papildyta Žemaitijos regiono etnografiniais eksponatais, atidaryta Rubiškės vienkiemyje (dabar - Dariaus kaimas), kuriame gimė ir augo Steponas Darius (Steponas Jucevičius). 1927 m. jis išvyko į JAV, kartu su Stasiu Girėnu įsigijo lėktuvą, tautiečių sukauptomis lėšomis jį pertvarkė ir pavadino “Lituanica”.
1933 m. S. Darius ir S. Girėnas “Lituanica” išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, nukritus lėktuvui Soldino miške (Lenkija). Lakūnas palaidotas Kaune.
Pagal to meto skridimo tikslumą lakūnai užėmė pirmąją vietą, pagal skridimo tolį - antrąją, pagal ore išbūtą laiką - ketvirtąją vietą pasaulyje.

S. Darius ir S. Girėnas "Lituanica" lėktuve

Steponas Darius

S. Darius ir S. Girėnas
"Lituanica" lėktuve

Steponas Darius

Išsamiau apie muziejų
Lakūno Stepono Dariaus (Stepono Jucevičiaus) gimtinė-muziejus įkurtas 1991 04 30. Tais pačiais metais jis tapo Lietuvos technikos muziejaus padaliniu, o nuo 1995 m. vasario mėn. –  Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys.  
Muziejus veikia buvusioje gimtojoje S. Dariaus tėvų sodyboje. Anksčiau tai buvo didelis vienkiemis Rubiškės kaime (dabar Dariaus k.). Sodyboje atstatytas S. Dariaus tėvų gyvenamasis namas ir klėtis. Abiejuose pastatuose veikia ekspozicijos. Vienoje iš jų lankytojai susipažįsta su eksponatais, pasakojančiais apie Lietuvos aviacijos istoriją ir S. Dariaus gyvenimą, o kita ekspozicija yra sudaryta iš privačios M.Raštikio kolekcijos ir supažindina su senaisiais žemaičių buities reikmenimis.
Šiame muziejuje vyksta nemažai įdomių renginių. Jų metu paminimos svarbios Lietuvos aviacijos ir S. Dariaus gyvenimo datos.
Prie muziejaus veikia kempingas. Čia galima pailsėti ir įsikurti ilgesniam laikui. Netoli nuo čia vasaromis stovyklas rengia Lietuvos skautai.

Muziejaus ekspozicijosPilkapis S. Dariaus tėviškėje
1. Ekspozicijoje, skirtoje Lietuvos aviacijos istorijai apžvelgti, lankytojai gali pamatyti keletą baldų, kuriuos S. Darius naudojo gyvendamas Kaune. Čia yra ir S. Dariaus šeimai priklausiusių daitų, keletas lietuvių autorių sukurtų paveikslų. Ekspozicijoje nemažai ir kitų S. Dariaus asmeninių daiktų: knygų, proginių medalių, ženkliukų, foto nuotraukų. Lankytojai čia gali susipažinti ir su „Lituanikos” skrydį, S. Dariaus bei S. Girėno žygdarbį įamžinusiais pašto vokais, tautodailininkų darbais, įvairiais leidiniais ir kt. Eksponuojami ir paminklų S. Dariui bei S. Girėnui maketai. Ekspozicijoje yra ir daugiau įdomių eksponatų.

2. Ekspozicijoje, kuri sudaryta iš M. Raštikio kolekcijos, lankytojai susipažįsta su žemaičių buityje seniau naudotais baldais, indais, audimo staklėmis, svėrimo, skalbimo ir lyginimo, linų ir vilnų apdirbimo priemonėmis, žemės apdirbimo, meistrystės įrankiais, žemaičių rūbais ir apavu (klumpėmis, naginėmis, medpadžiais) bei kt.

Plačiau apie Stepono Dariaus gimtinę
Steponas Darius gimė miškingame ir pelkėtame Rubiškės vienkiemyje, kuris tada priklausė Kvėdarnos valsčiui (Tauragės apskritis, Kauno gubernija). Dabar čia – Dariaus kaimas (Klaipėdos apskritis, Judrėnų seniūnija).Rodyklė į S. Dariaus tėviškę
Steponas buvo trečias Augustinos ir Jono Jucevičių vaikas. Jo motina – Augustina Vaišvilaitė, tėvas – Jonas Jucevičius-Darašius. Jie susituokė 1887 m. Stepono tėvas į Vaišvilų ūkį atėjo užkuriu ir ateidamas čia atsinešė 3000 rublių, kuriuos buvo susitaupęs dirbdamas Rietavo dvare pas grafą Bogdaną Oginskį girininku.
Stepono senelės Julijos pirmasis vyras buvo Gentvilas. Tuo metu jie valdė apie 17 valakų žemės (340 ha). Gentvilai išaugino dvi dukras. Kai Gentvilas mirė, ūkis paliko jo žmonai (Stepono senelei). Ištekėjus vienai Gentvilų dukrai (jos vyras buvo Valavičius), ji kaip kraitį gavo 90 ha žemės. Antroji ištekėjo už Idzelevičiaus ir kraičio gavo 70 ha žemės. Po kurio laiko antrą kartą ištekėjo ir pati Stepono senelė. Antrasis jos vyras buvo Liudas Vaišvila. Dariaus motina buvo vienturtė jų dukra ir iš tėvų paveldėjo apie 3 valakus (60 ha) žemės ūkį su visais čia buvusiais pastatais. 1891 m., būdama vos 45-erių metų, ji mirė ir ūkis atiteko Stepono tėvams. Žemės čia buvo molingos, akmenuotos, pelkėtos, apaugusios krūmokšniais, tad, norint pragyventi, reikėdavo daug ir sunkiai dirbti. Tam, kad galėtum susimokėti mokesčius, dalį išaugintos produkcijos tekdavo parduoti –dažniausiai veždavo į Kvėdarną, kuri yra už 14 km.
Dariaus tėvų sodyboje buvo pusantro galo troba su įstiklinta veranda, klėtis, dveji tvartai ir daržinės, jauja su moline pirtimi, iš akmenų padarytas lauko rūsys. Sodyboje augo daug senų medžių – keletas šimtamečių ąžuolų čia tebežaliuoja iki šiol. Sodas, kiemas, dirbamos žemės laukeliai buvo aptverti statine, pusgulsčia arba kaišytine tvora. 
1905 m., mirus Stepono tėvui, gyvenimas ūkyje tapo gerokai sunkesnis. Tam, kad galėtų susimokėti žemės mokesčius, našlė Jucevičienė buvo priversta pradėti pardavinėti mišką. Vienai ūkininkauti buvo sunku ir 1906 m. ji ištekėjo už Kazio Degučio. Jis nebuvo geras ūkininkas, ir prikalbino žmoną kartu su vaikais važiuoti laimės ieškoti į Ameriką. Ten Degučiai nuvyko 1907 m. gruodžio mėnesį. Prieš išsiruošdama į kelionę Stepono motina savo ūkio nepardavė, o paliko jį prižiūrėti giminėms Idzelevičiams. Giminaičiai čia įleido nuomininkus. Dalį žemės dirbo jie, dalį patys Idzelevičiai. Nuomininkai dažnokai keisdavosi. Gyveno čia Šaukšteliai, Vaičeliai, Atminas, Padagas, Uksai. Ilgiausiai (net 12 metų) – Pupalės. Ūkį nuomininkai prižiūrėdavo nekaip, todėl pastatai greitai nyko.
1920 m. lankydamasisi Lietuvoje, S. Darius aplankė tėviškę, gimines, tėvo ir senelių kapus Judrėnų kapinėse. Gyvendamas Kaune jis buvo keletą kartų atvykęs į tėviškę. 1927 m. čia jis pabuvojo paskutinįjį kartą. Spėjama, kad šio apsilankymo metu Steponas paliko pinigų sodybos pastatų remontui, nes netrukus po to buvo pradėtas remontuoti gyvenamasis namas ir klėtis.
Po Stepono Dariaus žuvimo Rubiškė buvo pavadinta Dariaus kaimu. Tuo metu Idzelevičiai dar kartą ėmėsi remontuoti Stepono Dariaus tėviškės pastatus.
1933 m. spalio 15 d. Dariaus kaimo Pavasarininkų organizacijos jaunimas S. dariaus tėvų sode pasodino ąžioliuką, kurį pavadino „Dariaus ir Girėno medžiu”. Greta buvo pasodintios trys eglaitės, medeliai aptverti parkanėlių tvorele. „Dariaus ir Girėno medis” žaliuoja iki šiol. 
Pokario metais sodybą nuomojusių Pupalių sūnus partizanavo. Čia jis kartais su draugais kartais ir užsukdavo. Apie tai sužinojo stribai. 1946 m. sodyboje įvyko susišaudymas. Netrukus po to, spalio mėn. pabaigoje, S. Dariaus tėvų sodyboje įsiliepsnojo gaisras. Jis nebuvo savaiminis. Gyvenamąjį namą uždegė stribai. Po to apie metus šioje sodyboje niekas negyveno. Vėliau ūkiniame pastate, kurio viename gale buvo numalis, trumpam įsikūrė Venskienė. Jai išvykus, sodyba ilgai buvo negyvenama. Taip sunyko ir likusieji pastatai. Kolūkių gyvavimo laikais sodas buvo aptvertas – čia vasaromis nakčiai sugindavo gyvulius.
1968 m., kai Dariaus kaime vyko melioracija, S. Dariaus tėviškės vietoje pastatų jau nebebuvo. Stovėjo tik medinis kryžius, kuriame iki šiol išsilaikė įrėžta 1928 m. data. Melioratoriai buvo pasiryžę visai nuo žemės paviršiaus nušluoti gimtąją S. Dariaus tėvų sodybos (Dariškės) vietą, tačiau pakėlė balsą kraštotyrininkai. Jie buvo išgirsti. Nuo 1969 m. gegužės 9 d. atliekami Dariškės tvarkymo darbai. Kieme po didžiuliu ąžuolu supiltas pilkapis ir prie jo pastatytas didžiulis akmuo, ant kurio yra įrašas „Dariui ir Girėnui”. Iš akmenų sumūrytame namo kampe įtvirtinta akmeninė lenta, kurioje kitas įrašas: „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933”.
Po „Lituanikos” skrydžio 50 metų sukakties paminėjimo buvo nutarta atstatyti S. Dariaus ir S. Girėno tėiškes.
1993 m. buvo užbaigta atstatytas S. Dariaus tėvų sodybos gyvenamasis namas ir klėtis, sutvarkyta sodybos teritorija. Dabar šiais pastatais rūpinasi Lietuvos aviacijos muziejus.

Antkapinis paminklas S. Dariui ir S. Girėnui Kauno karių kapinėse Paminklas  S. Dariui ir S. Girėnui Čikagoje
Antkapinis paminklas S. Dariui ir S. Girėnui Kauno karių kapinėse Paminklas S. Dariui ir S. Girėnui Čikagoje

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
© Žemaičių dailės muziejus

Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29