- ŽUOLĖNĖ
-
- Švėntės ištakas -
gėliuo senuovie. Ėlgā bova prijimta lig pat
rogpjūtė 15 d. nevalgītė naujuojė derliaus.
Sakuoma: je par Žuolėnės i bažnīčė noėisi be
kvietku, žuolīnu bukietelė - vels ispėrs i
oudėga.
- Žuolėnės ėšvakaries
vėsė seniau liuob gerā nosėpraustė, ėšsėvanuotė
pėrtie ėr tēp vėsus pasėbėngosės jevapjūtės
nešvaromus nosėplautė. Par žuolėnė i vėina krūva
nu sena īprasta rinktėis vėsā gėmėnē, nes je tuo
nepadarīsi, metā būs biednė. Dabā gražiausē
Žuolėnė īr švėntama bažnīčiuo. Tou dėina i
bažnīčė žmuonis nešas švėntintė gieliū,
katruos soskintas ėš darželė, bukietieli. Pri tū
kvietku gal dar pridietė ėr vaistiniu žuolīnu
šakieliu, ivairiū jevū varpu. Pašvėntintus
žuolīnus liuob sauguotė, anus kaišiuojė nomūs pu
balkēs - žmuonis vierėjė, ka tėi žuolīnā
suodība nu vėsuokiu nelaimiu apsauguos. Par
žuolėnės pašvėntintus bukietelius onkstiau žmuonis
liuob dietė ėr mėrosējem i graba. Seniau i
bažnīčė Žuolėniu dėina pašvėntintė žmuonis
liuob neštėis ėr naujuojė derliaus rīšulieli,
rogepjūtės pabaigtoviu vainėka grūdū saujelė. Ka
kėtū metu derlius gerā ožderietom, ka anou
aplėnktuom vėsuokės negandas, parsėneštus
pašvėntintus grūdus liuob imaišītė i sieklā
skėrtus grūdus. Par Žuolėnė seniau žmuonis i
bažnīčė liuob neštė švėntintė ėr pėktžuolės
ėš tū laukū, kor sunkē liuob būtė anas
ėšnaikintė. Pu pašvėntėnėma liuob parneštė anas
atgal i lauka ėr tėn pat padėigtė. Seniau žmuonis
tėkiejė, ka par Žuolėnė rēk švėntintė ėr
daržuovės - paskou anuom gal gīdītė sosėrgusius
gīvulius.
- Nu sena tou dėina
žmuonis liuob diekavuotė ėr aukuotė ož ėšauginta
derliu deivē gimdītuojē Ladā. Par Žuolėnė īr
lonkuomė gėmėnės, sosiedā ėr draugā,
prisėmėnamė mėrė žmuonis.
- Žuolėniu dėina
paguonis sava apeiguos ėšskėr rodėns Dagas -
Sambariu - šventės elemėntus. Par anou onkstiau mūsa
pruotievē liuob diekavuotė derliaus deivē
gimdītuojē Ladā.