Švenčiama vasario 16-ąją, Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo dieną (1918 m.). Šios dienos metu žmonės
individuliai ir susirinkę į didesnius ar mažesnius sambūrius
prisimena Lietuvos valstybingumo kelią, pagerbia žmones, kurie siekė
šalies nepriklausomybės, aukojosi dėl jos.
Sovietmečiu minėti šią dieną buvo
draudžiama. Po 1990-ųjų kovo 11-osios, pasirašius Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo Aktą, ši diena oficialiai pažymima kaip
visos lietuvių tautos šventė.
Jei vieversys parskrido prieš Motiejų -
lauk didelio atšalimo, jei po Motiejaus - pavasaris bus šiltas ir saulėtas.
Sakoma: jei nori būti greitas, Vieversio
dieną turi apibėgti du kartus apie trobą, nubėgti iki kiemo galo ir
atgal.
Jei Šv. Motiejaus dieną sijosi miltus -
pasėlius užpuls amarai.
Jei Vieversio dieną plaukus šukuosi -
vištos daržus kapstys.
Viena pirmųjų pavasario švenčių. Žmonės
džiaugiasi pirmaisiais atgyjančios gamtos reiškiniais. Sakoma, kad
iki tos dienos iš šiltųjų kraštų jau būna sugrįžę 40 paukščių.
Orų spėjimai: jei pašąla kovo
10-osios naktį - šals dar 40 naktų.
Gavėnios laikas. Visur dar rimtis, tačiau
Pempės dieną nuo seno daryta išimtis jauniesiems - jiems būdavo leidžiama
susituokti, tik vestuvių kelti būdavo nepriimta.
Pavasaris jau visur įsitvirtina. Nudžiūvę
kiemai, todėl moterų priedermė tokiu laiku darželius tvarkytis, kiemą
išsišluoti, pasėti vasarines gėles, apie būsimus daržus pagalvoti.
Nuo seno įprasta sakyti, kad per Šv.
Juozapą parskrenda pirmoji pempė, o ji - prasidedančio atšilimo
pranašas.
Senovės lietuvių Naujųjų metų šventė
(kovo mėn. vidurys), kuriai būdingi pagoniški papročiai. Įvedus krikščionybę,
jie palaipsniui sunyko, susiliejo su krikščioniškaisiais.
