Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 3

Skuodo rajonas

Skuodo rajonas užima dalį Vakarų Kuršo aukštumos, Pajūrio žemumos, Rytų Žemaičių plynaukštės ir Vidurio Žemaičių aukštumos. Jo plotas – 911 kv. km. Rajono teritorija teka Bartuvos, Šventosios, Luobos upės. Iš rajone esančių 6 natūralių ežerų didžiausias – Kalčių, kuris yra Latvijos ir Lietuvos paribyje. Skuodas – savivaldybės administracinis centras. Rajone gyvena apie 26 tūkst. žmonių. 

Rajono istorijos fragmentai 

  • 853 m. rašytiniuose šaltiniuose (Rimberto kronikoje „Šv. Auscharijaus gyvenimas“) paminėta Apuolės gyvenvietė (šiuo metu Apuolė – Luobos ir Brukio upelių santakoje esantis archeologijos paminklas, istorinis landšaftinis draustinis. Tai anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti gyvenvietė.
  • 1253 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Skuodo ir Mosėdžio vardas.
  • 1259 m. Skuodo mūšyje žemaičiai susirėmė su Kuršo komtūro Bernhardu fon Koreno kariais ir mūšį laimėjo.
  • XV–XVII a. prie Mosėdžio, Šauklių kaime, buvo pagonių šventvietė.
  • 1568 m. Skuodas buvo grafystės centras.
  • 1568 m. Žygimantas Augustas Skuodo dvarą ir miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui. Po to J. Chodkevičius daug pastangų dėjo, kad Skuodo grafystė taptų svarbiu šio krašto ekonominiu centru.
  • XVI a. pro Skuodą iš Vokietijos į dabartines Pabaltijo valstybes ėjo didysis Rytprūsių kelias.
  • 1567 m. J. Chodkevičius Skuode pastatė Mūro kryžių, kuriuo įamžino pirmųjų katalikų misijų atminimą.
  • 1572 m. gegužės 17 d. Žemaitijos seniūnas J. Chodkevičius Skuodui išrūpino Magdeburgo teises. Po to Bartuvos upės dešiniajame krante ėmė kurtis naujoji miesto dalis. Ji globėjo garbei pavadinta Jochanesburgu. Šis vardas neprigijo, miestas ir toliau buvo vadinamas Skuodu.
  • XVII a. pradžioje Skuode buvo 1150 gyventojų.
  • 1614 m. J. K. Chodkevičius Skuode įsteigė pirmąją mokyklą ir pastatė liuteronų bažnyčią.
  • 1621 m., mirus J. Chodkevičiui, Skuodas atiteko Sapiegoms. Šie jį valdė iki 1831 m.
  • XVII a. Skuode ir jo apylinkėse gyvenusius žmones stipriai praretino čia siautusios maro epidemijos (mirė apie du trečdaliai miesto gyventojų).
  • Skuodiškiai aktyviai dalyvavo 1796, 1831, 1861, 1863 m. sukilimuose.
  • 1850 m. Skuode pastatyta katalikų bažnyčia.
  • 1863 m. Skuode veikė Muravjovo įkurtas teismas.
  • 1769, 1835, 1897 ir 1909 m. Skuodui daug žalos padarė čia vykę gaisrai.
  • XIX a. vid. Skuode buvo daugiau negu tūkstantis gyventojų.
  • 1877 m. Skuode rusų valdžia išaiškino slaptą lietuvišką mokyklą (vadovavo žydų tautybės mokytoja Dina Stacunskaja).
  • 1897 m. Skuode buvo 3814 gyventojų.
  • 1906 m. Skuode B. Orvydas įkūrė privatų knygyną-skaityklą.
  • 1913 m. mieste pradėjo veikti pirmasis kino teatras, pirmoji spaustuvė.
  • Iki Pirmojo pasaulinio karo pasienyje esantis Skuodas garsėjo turgumis ir mugėmis, į kurias suvažiuodavo daug žmonių.
  • 1915 m. vokiečių kaizerinė valdžia nutiesė pro Skuodą einančią geležinkelio liniją Bajorai–Kretinga–Skuodas.
  • 1918 m. lapkričio 7 d. dekano Pranciškaus Žadeikio ir kelių ūkininkų rūpesčiu buvusiame Skuodo Sapiegų dvare įsteigta Skuodo gimnazija (veikė iki Antrojo pasaulinio karo).
  • 1930 m. pradėjo veikti Skuodo ambulatorija.
  • 1932 m. Skuodo valsčiuje buvo 14038 žmonės.
  • 1939 m. lankytojams duris atvėrė Skuodo viešoji biblioteka.
  • 1940 m. Skuode buvo 6 tūkst. gyventojų.
  • Skuodas stipriai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Miesto centre iš senųjų pastatų liko tik evangelikų liuteronų bažnyčia ir katalikų bažnyčia.
  • 1918–1940 m. Skuodas buvo valsčiaus centras.
  • 1950 m. Skuodas tapo rajono centru.
  • 1975 m. darbą pradėjo Skuodo antroji vidurinė mokykla.
  • 1993 m. pastatyta nauja 200 vietų ligoninė.

Dažniausiai lankomos Skuodo rajono vietos

  • Mosėdžio miestelis: Respublikinis unikalių akmenų muziejus, gydytojo Vaclovo Into sodyba, namas, kuriame dirbdamas Mosėdyje gyveno Juozas Tumas-Vaižgantas, Mosėdžio Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia (pastatyta 1783–1844 m.).
  • Šilalės kūlis, aukuro akmuo ir akmuo su dubeniu. Čia – pagonių apeigų vieta, kurioje dar XV–XVII (spėjama, kad net ir ilgiau) pagonys kūreno ugnį. Šilalės k., netoli Mosėdžio.
  • Lietuvos tundra. Šauklių k., 3 km į pietvakarius nuo Mosėdžio.
  • Didžiausias Lietuvos akmuo (ilgis – 13,4 m, aukštis – 3,6 m, plotis – 7,5 m., svoris – apie 680 t.). Puokės k., Barstyčių sen.
  • Apuolės piliakalnis – seniausia Lietuvos gyvenvietė. Apuolės k., Aleksandrijos sen., Luobos ir Brukio upelių santaka.
  • Iziodoriaus Navidansko parkas. Kalnėnų k., Ylakių sen.
  • 5–6 metrų skersmens Truikinų šaltinėlis (šaltinis, Šmitos versmė). Aleksandrijos sen.
  • Simono Daukanto gimtinė Kalviuose. Kalviai, Lenkimų sen.
  • Skuodo muziejus. Skuodo dvaro pastatas, Šaulių g.
  • Liuteronų evangelikų bažnyčia (1821 m.). Skuodo centras.
  • Skuodo katalikų bažnyčia.
  • Mūro kryžius Skuodo miesto skvere.

Skuodo muziejus 

Adresas: Šaulių g. 3, Skuodas. Tel. (8~440) 73638. El. paštas: Skuodo.muziejus@takas.lt
Lankytojai aptarnaujami: pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais – nuo 8 iki 15.45 val.
 
Muziejų 1991 m. viename iš išlikusių Skuodo dvaro pastatų įsteigė Skuodo rajono savivaldybė. Jame jau sukaupti gana turtingi istorijos, numizmatikos, archeologijos, architektūros, tautodailės, gamtos rinkiniai. Didelė eksponatų dalis panaudota įrengiant muziejaus ekspozicijas.
Ekspozicijos:
Skuodo miesto formavimosi istorija
Joje lankytojams pateiktos seniausios žiniomis apie Skuodą ir jo apylinkes. Eksponuojami archeologiniai radiniai iš šių vietovių, pasakojama apie Apuolės piliakalnį (Kuršo žemės centrą), Skuodo  formavimosi pradžią, miesto įkūrėją Joną Chodkevičių, jo turto paveldėtojus, Skuodo miesto istoriją XVIII–XIX a. ir XX a. pr. (Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu). 
„Žemaičių troba“
Šioje ekspozicijoje pateikti Skuodo krašte surinkti etnografijos eksponatai. Čia – XIX a. pab. – XX a. pr. geroji žemaičių troba, kamara, daug tradicinių senovinių Skuodo krašto buities įrankių. Rodomi ir lino apdirbimo įrankiai.
Muziejuje taip pat veikia ekspozicijos „Skuodas carinės Rusijos priespaudos metais“, „Skuodo rajono tautodailės istorija“, „Skuodo rajono sportinės veiklos istorija“.
Čia nuolat  rengiamos ir profesionaliosios dailės, liaudies meno, literatūros, kraštotyros parodos, vyksta koncertai, dalykinės pamokos moksleiviams,  susitikimai su įdomiais žmonėmis, skaitomos paskaitos.

Respublikinis unikalių akmenų muziejus

Adresas: Salantų g. 2, Mosėdis LT-98271, Skuodo r. Tel. (8~440) 76291. Faksas (8~440) 76352.
El. paštas: akmenu-muziejus@skuodas.omnitel.net .
Svetainė internete: http://www.omnitel.net/akmenumuziejus.
Lankytojai aptarnaujami:
Gegužės – spalio mėnesiais: pirmadieniais – penktadieniais nuo 8 iki 18val.; šeštadieniais, sekmadieniais – nuo 10 iki 18 val.
Lapkričio – balandžio mėnesiais: pirmadieniais – penktadieniais nuo 8 iki 17 val.
Muziejuje sukauptos turtingos Lietuvos unikalių akmenų kolekcijos. Formuojant ekspozicijas panaudota daugiau kaip 150 000 akmenų ir akmenėlių – Baltijos regiono uolienų rieduliai, paplitę Šiaurės, Rytų, Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Muziejuje taip pat kaupiama Lietuvoje augančių medžių skerspjūvių kolekcija, veikia dvi ekspozicijos – kamerinė ir lauko.
Ekspozicijos:
Kamerinė mineraloginė petrografinė akmenų ekspozicija
Ji įrengta muziejaus pastate – restauruotame malūne. Čia pateikiama uolienų nuotrupų klasifikacija, geologiniai žemėlapiai, rodomi retesni akmenys. Ekspozicija glausta forma vaizdžiai reprezentuoja tipiškus, Lietuvoje randamus ledynmečio laikų kristalinių uolienų įvairių atmainų riedulius. Ji taip pat padeda susidaryti vaizdą apie Fenoskandijoje paplitusių riedulių gimtąsias uolienas.
Lauko ekspozicija
Ekspozicija įrengta greta Mosėdžio malūno, bažnyčios, Bartuvos slėnio terasoje – 8 ha plote. Didžiausią jos dalį užima petrografinė ekspozicija. Ji nuolat tvarkoma ir papildoma visomis Lietuvoje randamomis uolienų atmainomis. Šioje ekspozicijoje akmenys išdėstyti pagal kilmę. Tai nuoseklia geografine tvarka suguldyti Rytų, Vidurio ir Vakarų Suomijos, Suomių įlankos dugno, Alandų salyno, Botnijos įlankos dugno, Pietų, Vidurio, Šiaurės Švedijos uolienų rieduliai, per ledynmečius (maždaug prieš 700 000–13 000 metų) atkeliavę į Lietuvą.
Simono Daukanto klėtelė 
Adresas: Kalvių k, Lenkimų sen., Skuodo r. Tel. (8~440) 56615.
Asmenims, norintiems aplankyti klėtelę, iš anksto rekomenduojama susitarti telefonu.
 
Ekspozicija
Muziejus įkurtas gimtojoje S. Daukanto sodyboje atstatytame svirne. Pirmoji S. Daukanto atminimo įamžinimu jo gimtinėje, muziejaus įkūrimu XX a. septintajame dešimtmetyje pradėjo rūpintis tuo metu Lenkimuose dirbusi mokytoja Stefa Anužienė. Dabar S. Daukanto muziejų Kalviuose globoja Lenkimų S. Daukanto pagrindinės mokyklos mokytojai ir mokiniai, Daukantiečių draugija.
Sodybos kiemelyje pastatytas paminklinis akmuo, kuriame iškaltas užrašas lankytojus informuoja, kad šioje sodyboje 1793 m. gimė pirmasis lietuvių kalba rašęs ir knygas leidęs istorikas Simonas Daukantas. Sodybos kiemą ir kelią, vedantį į Kalvius, puošia Skuodo rajono liaudies meistrų sukurti stogastulpiai.
Įsteigta literatūrinė Simono Daukanto premija. Ji įteikiama kas dveji metai už sukurtus geriausius grožinės literatūros kūrinius, knygas istorijos tema. Muziejaus kiemelyje organizuojama nemažai kultūrinių renginių. Ši vieta mėgstama rajono poetų.
Muziejaus ekspoziciją sudaro 4 dalys: skyrius „Simono Daukanto (1793–1864) gyvenimas ir darbai“; Etnografijos ekspozicija (eksponatai iš Lenkimų apylinkių)
Simono Daukanto klėtelė; J. Pabrėžai skirta kamara.
 
Romo Daujoto muziejus 
Adresas: Pašilės k., Ylakių sen., Skuodo r. Tel. (8~440) 54247.
Ekspozicija
Muziejų savo namuose dar sovietmečiu, aplinkui vykstant melioracijai, pradėjo kurti šios sodybos šeimininkas Romas Daujotas. Jis lankydavo nukeliamas sodybas ir rinkdavo iš jų muziejinę vertę turinčius eksponatus. Per kelis dešimtmečius buvo suformuota etnografinė ekspozicija, kurioje yra įvairių darbo, buities ir namų apyvokos daiktų, liaudies meno kūrinių. Muziejus įrengtas klėtyje, kamarose ir antrajame namo aukšte.
 
Literatūra:
Rengiant leidinį spaudai, naudotasi informacija, skelbiama Žemaitijos rajonų savivaldybių svetainėse internete, portale „Lietuvos muziejai“, informacija, sukaupta VO Regionų kultūrinių iniciatyvų centre.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2005.09.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija