Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2007 m. Nr. 1

Medalių lopšys Telšiuose
 
Laima Kėrienė
 
Jau ne pirmas dešimtmetis kasmet vasaros pabaigoje Telšiuose vyksta unikalus kultūros reiškinys – susirinkę menininkai iš Lietuvos, kartais ir tolimesni svečiai kuria medalius. Ir taip jau 22 metai. Iš kur tas tęstinumas?
 
1984 m. įvykusi pirmoji respublikinė medalių paroda buvo sėkminga. Ji liudijo apie prasidėjusį naują medalininkystės tarpsnį Lietuvoje. Parodą lydėjusio įkvėpimo vaisiai – Lietuvos dailininkų sąjungoje (toliau – LDS) įkurta atskira Medalininkų sekcija ir sprendimas, kad 1985 m. bus renkamasi į pirmąją medalių kūrėjų stovyklą Telšiuose. Vietos pasirinkimą lėmė tuo metu Žemaitijos sostinėje buvusi gera techninė bazė, reikalinga tokiai stovyklai surengti – veikė Telšių taikomosios dailės technikumas ir „Praktikos“ dirbtuvės. Buvo čia ir tokiam renginiui būtinas intelektualinis potencialas – Telšiuose dirbo tuo metu medalius jau pradėję kurti dėstytojai dailininkai Petras Gintalas ir Romualdas Inčirauskas, iš Telšių yra kilęs pirmųjų stovyklų iniciatorius ir organizatorius skulptorius Aloyzas Janušauskas. Pasak jo, visos stovyklos iki Nepriklausomybės atgavimo laikėsi ant „keturių dramblių“: Konstantino Bogdano, tuometinio LDS pirmininko, Viktoro Liutkaus, dirbusio Kultūros ministerijoje, Česlovo Karbauskio, Šiaulių rajono Naisių kolūkio pirmininko, įsteigusio medalių muziejų Naisiuose, ir skulptoriaus Vaclovo Krutinio. Visi jie rėmė medalininkystę, šios srities menininkus: stovyklos buvo gerai finansuojamos, kūrėjų naujos idėjos palaikomos, darbai perkami. Po to stovyklose sukurti medaliai keliaudavo į respublikinių, Baltijos šalių trienalių, pasaulinės medalininkų organizacijos FIDEM rengiamų, įvairių kitų parodų bei konkursų ekspozicijas, muziejus. Ko daugiau reikia menininkams? Šiai meno sričiai Lietuvoje pradėjus populiarėti, 1991 m. LDS Vilniuje įsteigė Medalių galeriją. Ji tuo metu buvo vienintelė tokia Baltijos šalyse.
Sovyklos Telšiuose vykdavo kasmet, nors ir čia, kaip ir visoje Lietuvoje, būta sunkių laikų, ypač 1991–1994 m., kai stovyklų organizatoriams itin sunku būdavo surasti rėmėjų, taigi trūko lėšų, sumažėjo dalyvių skaičius jose, bet patys ištikimiausi išsilaikė.
Pastaraisiais metais Telšiuose tarytum lopšyje kasmet gimsta vis nauja medalių kolekcija. Kūrėjai vis labiau įsibėgėja, vis labiau juos pagauna azartas. Kantriai ir rūpestingai supamas tas lopšys.
Kas tie žmonės, kurie čia, Žemaitijoje, palaiko tą medalininkų kūrybinį gyvastingumą?
Pirmiausia – senbuviai, ištikimieji stovyklų dalyviai, patys save atradę medalių kūryboje. Tai Petras Gintalas, Romualdas Inčirauskas, Antanas Olbutas, Saulius Bertulis. Kartu su jais jau daug metų medalius kuria Skaistė Žilienė, Remigija Vaitkutė. Jų kolekcija pasižymi savita klasikine plastika. Vytauto Mockaičio medaliai išsiskiria netikėtais kūrybiniais sprendimais, paradoksaliais tekstais.
Kitą kūrybinių stovyklų dalyvių dalį sudaro jaunoji karta. Nuo pat stovyklų organizavimo pradžios laikomasi principo nuolat į jas kviesti jaunus menininkus. Jiems tai itin gera kūrybos mokykla – lyg trečiasis vasaros semestras, skirtas medalio menui. Nuo 2000 m. stovyklose dalyvauja Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto Metalo plastikos katedros studentai. Jaunimas tose stovyklose yra tarsi nauja banga, praplėtusi kūrybingumo paletę įvairiomis inovacijomis: temos peršoko nusistovėjusį geografinį lauką, kūriniuose atsirado nauji intelektualiniai žaismai, atsivėrė šiuolaikinio jauno žmogaus regos laukas. Tai matyti Remigijaus ir Egidijaus Praspaliauskų, Beatos Sietinšienės, Jurgitos Erminaitės, Eglės Čėjauskaitės, Mindaugo Šimkevičiaus sukurtuose medaliuose.
Trečiasis gyvybingumo puoselėtojas – Žemaičių muziejus „Alka“, nuo 2001 m. ėmęsis stropiai rengti medalininkų stovyklų projektus, rūpintis jų įgyvendinimu, medalių parodų eksponavimu, kolekcijos sudarymu ir saugojimu (tokios unikalios medalių kolekcijos neturi nė vienas Pabaltijo muziejus). Šiam darbui itin daug jėgų ir laiko skiria muziejaus direktoriaus pavaduotoja Zita Dargaitė.
Na ir ketvirtoji „auklė“ – rėmėjai, be kurių neišsiversi. Ištikimiausi ir dosniausi – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Telšių rajono savivaldybė.
2006 m. vasaros pabaigoje Žemaičių muziejuje „Alka“ veikė keturios medalių parodos.
Nuolatinėje medalių ekspozicijoje (veikia nuo 2004 m.) buvo galima susipažinti su išsaugota stovyklų dokumentine medžiaga. Čia taip pat buvo eksponuojamos ir visų stovyklų dalyvių darbų kolekcijos, kuriose atsiskleidžia medalių plastikos raida bei autorių kūrybos ypatumai.
Veikė ir retrospektyvinė Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto dekano Petro Gintalo kūrybos paroda „Pasikeitimai“. Joje buvo eksponuojama 17 portretinių medalių, skirtų Lietuvos šviesuomenei – rašytojams, istorikams, dailininkams, kunigams, gydytojams. Autorius didelį dėmesį skiria asmenybių dvasiniam pasauliui, charakteriams. Ekspozicijoje taip pat rodytos jo sukurtos ir Lietuvos monetų kalykloje pagamintos monetos, skirtos Palangai, Vilniui, Kaunui, taip pat medaliai, skirti svarbiems įvykiams pažymėti. Rodyta ir talpi turiniu, įprasminimais reljefų kompozicija „Telšių mitai“, P. Gintalo senų ir pačių naujausių plastikos paieškų rezultatai. Buvo eksponuota ir keletas jo sūnų – Petro ir Martyno – darbų. Įvairi ir įdomi buvo ši paroda.
Jau yra tapę tradicija Telšiuose vykstančias medalininkų kūrybos stovyklas pradėti į stovyklą atvykusių dailininkų medalių paroda. Joje eksponuojami ir praėjusioje stovykloje dažniausiai iš gipso sukurti ir po to iš bronzos lieti ar atlikti galvanoplastiniu būdu medaliai. 2006 m. surengtoje parodoje buvo rodomas kaip tik tokiu būdu sukurtas bendras 9 autorių medalis – „Telšiams – 555“, kuriame pavaizduota meška, supanti vežimėlyje sėdintį meškos vaiką ir žmogaus vaiką. Lengva, o gal mįslinga ironija?
2006 m. rugpjūčio mėnesį Telšiuose surengtoje stovykloje dalyvavo 18 dailininkų. Jų darbų parodoje buvo galima pamatyti labai įdomių ir įvairių darbų: klasikinio medalio sampratai artimų Petro Repšio, Skaistės Žilienės, Daniaus Drulio kūrinių, tapytojo Alvydo Mikutos eksperimentą, Mindaugo Šimkevičiaus, Laimos Kėrienės juvelyriką, skirtą atminčiai, Julijos Pociūtės stiklo plastiką. Parodą praturtino skulptorės Ligitos Ulmane-Franckievič sukurta Latvijos monetų kolekcija.
Medalio meno ribos tirpsta, jungiasi su kitais menais. Tai parodė ir XXII-oji Lietuvos medalininkų stovykla, vainikuota joje pradėtų kurti darbų bei pristatomų projektų paroda. Intrigavo naujos užmačios, išeisiančios į architektūrines erdves, miesto, kaip sociumo, terpę. Išsamiau apie 2006 m. ir 2003 m. surengtas medalininkų stovyklas skaitykite Algimantos Dargienės publikacijose (p. 8– 10).

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2007.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija