Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2007 m. Nr. 1

Betygalos žemėje
 
Gintarė Borkertaitė, Albinas Mingėla
 
2006 m. pažymėjome Betygaloje gimusio ir augusio dailininko grafiko, Lietuvos valstybinės premijos laureato Jono Kuzminskio šimtmetį. Jo kūryba brangi ne tik dailininką gerai pažinojusiems žmonėms, kurie Betygaloje prieš du dešimtmečius įkūrė jo vardu pavadintą muziejų ir čia saugo daug jo kūrinių, bet ir tiems, kurie savo gyvenimo ir kūrybos kelią pradeda šiandien. Tai parodė ir 2006 m. gegužės pabaigoje Betygaloje vykęs dailininko Jono Kuzminskio 100-mečiui skirtas dailės pleneras, kurį surengė Betygalos seniūnija, Raseinių krašto istorijos muziejus, Betygaloje veikiantis J. Kuzminskio muziejus bei Lietuvos kultūros ministerija.
J. Kuzminskas kūrė estampus, ekslibrisus, akvareles, iliustravo knygas (jo darbai puošia apie dvidešimt leidinių). Šio menininko kūriniuose užfiksuota itin daug konkrečių vietovių, ypač Betygalos krašto vaizdų. Čia daug savo akimis pamatytos, širdimi pajaustos krašto žemės, vietos gyventojų dvasios ir kasdieninio gyvenimo. Prasmingi grafikos darbai lietuvių liaudies dainų temomis, kur peizažo detalės dažnai kontrastingai derinamoms su dramatiškais žmogaus išgyvenimais.
Ar mūsų dailininkas, poetiškos ir muzikalios sielos žmogus, šiandien džiaugtųsi tuo, ką pamatytų ir patirtų savo taip mėgtoje Betygaloje šiandien? Manome, kad būtų nustebintas tuo, ką pamatytų, ypač kultūriniu miestelio gyvenimu.
 2006 m. surengto plenero tikslas buvo įsigilinti į grafiko J. Kuzminskio kūrybą ir pabandyti išplėtoti jo kūriniuose dažnai pasikartojančias meilės Betygalai, Dubysai temas. Renginys buvo įdomus, išskirtinis ir tuo, kad kartu su dailininkais profesionalais čia  kūrė ir neprofesionalai. Gausiame plenero dalyvių būryje buvo dailininkas R. Čarna, A. Varnaitė, E. Mikalauskis, A. Arlauskas, M. Liutkutė, Raseinių menininkų bendrijos nariai J. Pačkauskienė, V. Bulota, G. Borkertaitė, Raseinių „Žemaičio“ gimnazijos dailės mokytoja ekspertė N. Laurinavičienė, jos vadovaujamo dailės būrelio nariai, Betygalos Maironio vidurinės mokyklos dailės mokytojas E. Kučinskis ir jo globojami moksleiviai. Plenero organizatoriams talkino Betygalos pedagogė Marijona Navakauskienė. Renginyje taip pat dalyvavo ir jo eigą, svarbiausias akimirkas fiksavo fotografas Audrius Norkus – parengta po fotoreportažą iš kiekvienos plenero dienos.
Plenero būstinė tomis dienomis buvo Maslauskiškių malūnas – kaimo turizmo sodyba. Visą lietingą plenero savaitę jo dalyviai piešė, kūrė grafikos darbus, lankė apylinkes, čia gyvenančius žmones, fotografavo. Plenero metu sukurti darbai, nuotraukos publikuojami išleistame gausiai iliustruotame plenero kataloge, kuriame itin akcentuotas jaunų žmonių sugebėjimas įsijausti į kūrybinį procesą, perprasti pagrindinius dailininko J. Kuzminskio kūrybos principus, darbuose savitai įamžinti mus supančią nepakartojamo grožio žemaičių krašto gamtą.
Maslauskiškių kaimo turizmo sodyboje gyvenimas 2006 m. gegužės 25–31 dienomis daugiausia sukosi aplink malūną – šiose apylinkėse žinomą istorijos-technikos paminklą. Ponios Ernos Bodendorf sodyba, Maslauskiškių užtvanka ir Dubysos slėniai buvo lyg turtingo, įvairiapusiško gyvenimo spalvų paletė. Ten vyko jaunųjų dailininkų kūrybinė laboratorija, kurioje profesionalūs dailės pedagogai jaunimą mokė įvairių grafikos kūrimo technikų.
Kiekvienas pleneras, vykstantis gamtos prieglobstyje, apgaubtas ypatingos auros, dažnai ir istorinio paveldo. Kai yra ir viena, ir kita, savaime atkreipiamas visuomenės dėmesys į būtinybę saugoti gamtą ir tai, ką paveldėjome iš savo protėvių. Aplinka skatina ieškoti ir naujų kūrybos šaltinių bei formų. Plenero dalyviai ne tik kartu gyveno ir kūrė, bet ir daug keliavo. Jiems buvo suorganizuota keletas įdomių ekskursijų, rodomi videofilmai apie dailininką – „Kas čia beldžiasi“ bei „Jonas Kuzminskis“.
Tai, kas vyko plenero dienomis Maslauskiškių malūne, rūpėjo ir aplinkiniams. Prie malūno nuolat galėjai pamatyti smalsių lankytojų. Vieni iš jų tomis dienomis tapo net savanoriais pozuotojais, kiti, išsamiau susipažinę su plenero darbu ir jo dalyviais, pasukdavo toliau – iškeliaudavo palei gražuolę Dubysą.
Tiems, kurie tomis dienomis gyveno ir kūrė Maslauskiškių malūne, atmintyje ilgam išliks šiltas plenero dalyvių bendravimas, ilgas valandas užsitęsiantys menininkų pasakojimai apie savo studijas, kūrybą, diskusijos aktualiomis meno temomis, dailininkų skaitomos eilės ir dainuojamos dainos.
„Kūriau pagal Maironio eilių ritmiką“, – užbaigęs savo darbą, prisipažino grafikas Romualdas Čarna.
Plenero metu sukurtuose eskizuose, pastelės etiuduose, grafikos spauduose, fotografijose atsispindi savitas gamtos supratimas, originali liaudies meno interpretacija, nuoširdus vaikiškas pasaulio pažinimas. Visa tai buvo galima pamatyti 2006 m. liepos 29 d. Betygalos kultūros centre surengtoje šventėje-susitikime, kur buvo pagerbtas dailininko J. Kuzminskio atminimas. Šios šventės metu buvo surengta ir plenero ataskaitinė darbų paroda, pristatytas plenero katalogas. Anot renginyje dalyvavusio Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininko Vaclovo Krutinio, tai naujas, sveikintinas požiūris į kūrybą, dailininkų atminimo įamžinimą, norėtųsi, kad čia plenerai vyktų ir toliau, kad jie vadintųsi Jono Kuzminskio vardu. Labai gerai, kad čia, Betygaloje, vyksta grafikų pleneras...
Viena iš plenero organizatorių buvo Raseinių krašto istorijos muziejaus direktorė Birutė Kulpinskaitė. Pasak jos, Betygalos kraštas garsėja įdomiomis, kūrybingomis asmenybėmis, čia kiekviena jų turi savo vidinę dvasios spalvą... Tai į Betygalą ir traukia žmones, tarp jų ir menininkus.
Grafikos plenerus Betygaloje planuojama organizuoti ir ateityje. Tikimasi, kad pasibaigus kiekvienam iš jų, kaip ir 2006-aisiais, Raseinių krašto istorijos muziejaus rinkiniai pasipildys naujais, plenero dalyvių sukurtais darbais ir su jais ateityje turės galimybę susipažinti visi raseiniškiai ir jų svečiai – muziejaus lankytojai.

 

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2007.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija