Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2007 m. Nr. 1

„Vakarų Lietuvos akvarelė 2006“
 
Marina Motiejauskienė, Jurga Želvytė
 
2006 m. Klaipėdoje, Adomo Brako meno mokykloje, 32 kartą vyko dailininkų pleneras. Jame dalyvavo menininkai iš Lietuvos (Klaipėdos, Kauno, Vilniaus), Latvijos ir Suomijos. Tai Aušra Andziulytė, Angelina Banytė, Laima Drazdauskaitė, Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė, Paula Holopainen, Lina Jonušaitė, Pirjo Kankkonen, Tomas Karkalas, Vilija Kazragytė, Ramūnė Lebedytė, Liuda Liaudanskaitė, Renatė Lūšis, Irina Novokreščionova, Monika Ose (1926–2006), Eugenija Pilypaitienė, Sofija Rickevičiutė, Jurga Sidabrienė, Hannu Sillanpää, Vladimiras Sušilovas, Virginija Urbonavičienė, Jolanta Vitkutė.
Akvarelės parodos, kurias rengia Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, jau yra tapusios tradiciniu Vakarų Lietuvos menininkų ir jų bičiulių rudeniniu pasveikinimu visiems šios meno srities mylėtojams. Minėtame plenere sukurtų darbų kolekcija tapo akvarelės parodos, kuri buvo atidaryta 2006 m. spalio 15 d. Kretingoje, pagrindu. Šioje parodoje eksponuota 70 akvarelių. Jų autoriai – jau minėto plenero dalyviai ir nemažai kitų keturių Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Suomijos ir Švedijos) menininkų. Jie kartu su plenero darbų kolekcija parodai pateikė savo dviejų paskutiniųjų metų kūrinių. Paroda buvo mobili, todėl ją pamatyti turėjo galimybę ir kitų Vakarų Lietuvos regiono miestų gyventojai. Iš Kretingos ji iškeliavo į Telšius, vėliau – Nidą, 2007 m. sausio 6 d. buvo atidaryta Žemaičių dailės muziejuje (Plungėje), o 2007 m. vasario 11 – kovo 15 d. veikė Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje. Tai rodo, kad Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius neužmiršta kilnojamųjų parodų, kurios Lietuvoje turi ilgametę tradiciją, idėjų. Parodos tikslas – ne tik ugdyti krašto gyventojų meninį skonį, bet ir šviesti juos – padėti regiono žmonėms geriau susipažinti su šiuolaikine akvarele, jos kūrėjais, šios meno srities raida.
Įdomu tai, kad ši paroda, nors ir nebuvo jubiliejinė ar proginė, bet vis tiek pristatė daugiasluoksnę akvarelinės tapybos panoramą.
Akvarelės technika, suteikianti didelę improvizacijos laisvę, išvaduoja menininkus nuo daugelio sąlyginumų. Tada svarbiausia tampa tik popieriaus, vandens ir spalvos sąjunga. Parodoje eksponuojamuose kūriniuose nebuvo griežtų ribų tarp žanrų. Matėsi, kai kurių dailininkų dėmesį patraukia akvarelei nebūdingas monumentalumas. Dalį darbų apjungė ekspresyvios spalvos dekoratyvumas, pasiskolintas iš aliejinės tapybos. Kiti autoriai stengėsi pabrėžti permatomumą ir toninių gradacijų subtilumą, ypač būdingą akvarelei. Atrodo, kad veržimasis į techninius eksperimentus, svetimų medžiagų ir šriftų panaudojimas nutolsta į antrą planą. O pirmajame – spalvinės fantazijos ir variacijos, pagrįstos kontrastais ir deriniais. Ryškus žaidimas formatais, kūrybiškas įvairių (portretinių, peizažinių, augalinių ir dekoratyvinių) motyvų tobulinimas. Akivaizdu ir tai, kad realus pasaulis jau senokai neberanda tiesioginio atspindžio akvarelėse. Jis perduodamas žiūrovui per kūrinių nuotaikas. Jose dominuoja romantiškos, lyriškos, dažnai ironiškos gaidos, tik kai kuriose jaučiasi įtampa ir dramatizmas. Šios parodos išskirtinis bruožas tas, kad visa ekspozicija persmelkta niekuo neribojama kūrybinės laisvės paieška.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2007.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija