Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2007 m. Nr. 1

Gydytojas iš Vaineikių
 
Apie Juozapą Petrą Radiką ir koplytstulpį „Šv. Jonas Nepomukas“
 
Parengė Jurgis Želvys
 
Kretingos rajone, kelyje Darbėnai–Vaineikiai, vos pravažiavus tiltą per Akmenos upę, jau kuris laikas kiekvieno praeinančio ir pravažiuojančio dėmesį patraukia „Šv. Jono Nepomuko“ koplytstulpis. Dar savo didaktiniame apsakyme „Janis Kuisis“ Žemaičių vyskupas Motiejus Valančiaus aprašo anksčiau prie šio upelio stovėjusį „Šv. Jono Nepomuko“ koplytstulpį, kuris, tada, kaip ir senasis tiltas per Akmeną, buvo šiek tiek toliau nuo dabartinės vietos. „Šv. Jono Nepomukas“ („Nepomucenas“) kaip ir „Kristaus krikšto“ („Šv. Jono Krikštytojo“) skulptūrėlės tradiciškai dažniausiai Žemaitijoje būdavo statomos prie upių, upelių, šaltinių – tikėta, kad šie šventieji saugo žmonės nuo ligų, įvairiausių negandų, įvykstančių prie vandens ir tiltų. 1948 m. ankstesnis koplytstulpis buvo nugriautas. Tą istoriją daugelis senųjų Vaineikių kaimo gyventojų žinojo. Atmintyje ją užfiksavo ir iš Vaineikių kaimo kilęs gydytojas Juozapas Petras Radikas.
J. P. Radikas nuolat domėjosi savo gimtųjų vietų istorija, tautosaka, buvo surinkęs daug įdomios medžiagos apie Vaineikių kaimą ir jo apylinkes, išnykusius to krašto vietovardžius, rašė vaikystės, studijų laikų ir darbo įvairiose Lietuvos vietose prisiminimus. Turėjo neabejotiną rašytojo talentą ir nuovoką, tačiau, anot jo dukters Vaidos Radikaitės-Žukienės, tuos atsiminimus, ko gero, rašė ne dėl to, kad išleistų kokią knygą, o sau, savo artimiesiems, bendradarbiams, šeimos nariams, kad ilgiau žmonių atmintyje išliktų tai, kas jam šiame gyvenime atrodė svarbu. Kol dirbo, tam laiko likdavo nedaug, o vėliau...
Vėliau jis, būdamas pats kraujo ligų specialistas, sužinojo, kad serga sunkiai pagydoma ir greitai progresuojančia kraujo liga. Vis dėlto vylėsi, kad pasveiks. Sirgdamas jis gana intensyviai rašė jau anksčiau pradėtus savo atsiminimus. Kaip vienas iš būdų greitai neišeiti iš šio pasaulio buvo jo sumanymas atstatyti „Šv. Jono Nepomuko“ koplytstulpį gimtinėje. Deja, atstatyto jis jau nebesulaukė. Koplytstulpį, skirtą J. P. Radiko ir visų kitų išėjusių iš gimtinės vaineikiškių atminimui, atstatė J. P. Radiko broliai ir seserys. Koplytstulpis buvo pašventintas 2005 m. rugsėjo 29 d.
 
Juozapas Petras Radikas
 
Gydytojas, kraštotyrininkas, valstybės veikėjas. Pradžios mokslus baigė Vaineikių pradinėje. Po to – Darbėnų vidurinė mokykla, kurią baigė 1955 m. Toliau gabus vaikinas pasuko į Vilniaus universitetą, kur 1955–1961 m. studijavo Medicinos fakultete. Po to dirbo gydytoju Jurbarko rajone, vadovavo Kupiškio, Joniškio rajonų centrinėms ligoninėms. Nuo 1975 m. dešimt metų dirbo Vilniaus Respublikinės kraujo perpylimo stoties vyriausiuoju gydytoju. Vėliau tapo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų vyr. gydytojo pavaduotoju gydymo reikalams, o 1988 m. jam buvo patikėtos Santariškių ligoninės vyriausiojo gydytojo (vėliau – generalinio direktoriaus) pareigos. Šias pareigas ėjo iki pat 1996 m., kol buvo pakviestas dirbti Vyriausybės konsultantu sveikatos apsaugos klausimais. 1999–2002 m. dirbo Sveikatos apsaugos ministerijoje. Iš jo mokslinių darbų žymiausia kartu su A. Bartkevičiumi spaudai parengta knyga „Klinikinės transfuziologijos pagrindai“ (1990).
Mirė 2005 metų rugpjūčio 29 d. Palaidotas Vilniuje. 1996 m. lapkričio 2 d. apdovanotas LDK Gedimino IV laipsnio ordinu (Karininko kryžiumi).
J. P. Radiko rašytinį palikimą saugo ir tvarko jo dukra Vaiva Radikaitė-Žukienė. Dalis atsiminimų jau parengta spaudai ir publikuota tų rajonų, kuriuose J. P. Radikas dirbo gydytoju, spaudoje. Dalis pačiais paskutiniaisiais J. P. Radiko gyvenimo mėnesiais parašytų atsiminimų (jie daugiausia apie gimtuosius Vaineikius) šiuo metu yra rengiami spaudai ir artimiausiu laiku skaitytojai jų turėtų sulaukti. Tikėtina, kad bus išsaugoti ir J. P. Radiko rankraščiai – tuo rūpinasi šio iškilaus žemaičio artimieji ir pirmiausia dukra Vaiva.
Artimiausiu laiku dalį J. P. Radiko atsiminimų planuojama spausdinti ir „Žemaičių žemės“ žurnale.
 
Literatūra:
1. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos elektroninis leidinys „Kretingos personalijų žinynas“ [interaktyvi duomenų bazė, žiūrėta 2007 m. vasario 5 d.]. Prieiga per internetą: http://www.kretvb.lt/lt/pages/view/?id=521 .

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2007.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija