Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2007 m. Nr. 1

 
 
Svarbiausios liaudies meistrų kūrybinės stovyklos
Plungės rajone 1979–1989 m.
 
Skulptūrų ansamblis, skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui
Ansamblis sukurtas 1975 m. Plungės miesto Vytauto gatvėje, prie namo, kuriame yra gyvenęs M. K. Čiurlionis. Darbus organizavo Plungės rajono kultūros skyrius. Kūrybinei stovyklai vadovavo Liaudies kūrybos gaminių įmonės „Minija“ vyr. dailininkas Zenonas Šimkus. Stovykloje dalyvavo 3 liaudies meistrai, kurie sukūrė po 1 darbą.
1. Vaclovas Banevičius (Telšiai) – stogastulpis (medis, 3 m).
2. Vytautas Bytautas (Telšiai) – stogastulpis (medis, 3 m).
3. Liudas Ruginis (Plungė) – stogastulpis (medis, 3 m).
 
Rašytojos Žemaitės memorialinis ansamblis
Ansamblis sukurtas 1977 m. Plungės rajono Bukantės kaime, rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimtojoje sodyboje, kur dabar veikia Rašytojos Žemaitės memorialinis muziejus (Žemaičių dailės muziejaus padalinys). Kūrybinę stovyklą organizavo Plungės rajono Kultūros skyrius. Finansinę paramą teikė Liaudies kūrybos gaminių įmonė „Minija“. Darbams vadovavo Liaudies kūrybos gaminių įmonės „Minija“ vyr. dailininkė Zofija Pocienė. Kūrybinėje stovykloje dalyvavo 16 liaudies meistrų, jie sukūrė 8 darbus.
Ansamblis restauruotas 2002 m. Restauravimo darbus organizavo Žemaitijos nacionalinis parkas, darbams vadovavo šio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė. Restauravimo darbus atliko Antanas Vaškys. Skulptūras sukūrė:
1. Vidmantas Griauzdė, Antanas Petrulaitis (abu iš Panevėžio) – „Kaip Jonelis raides pažino“ (medis).
2. Antanas Klovas (Panevėžys) – stogastulpis.
3. Vytautas Majoras (Šernų k., Klaipėdos r.), Stasys Birškys (Plungė), Antanas Antanavičius (Žemaičių Kalvarija, Plungės r.) – „Petras Kurmelis“ (medis).
4. Jonas Olšauskas, Eugenijus Mikutavičius (abu iš Zarasų) – rodyklė į rašytojos Žemaitės gimtinę (medis).
5. Vytautas Ulevičius (Krakės, Kėdainių r.) – „Žemaitė“ (medis).
6. Stasys Dautartas (Klaipėda), Juozas Dragūnas (Panevėžys), Vaidotas Dobilas (Telšiai) – rodyklė į memorialą (medis).
7. Edvardas Lubys (Plungė) – metalo darbai (metalas).
8. Steponas Dapkus, Liudas Ruginis, Aldona Pletaitė-Ruibienė (visi iš Plungės) – pagalbiniai darbai prie rodyklių.
 
Skulptūrų ansamblis Plungės mieste
Ansamblis sukurtas 1978 m. Liaudies kūrybos gaminių įmonės „Minija“ kiemelyje (Telšių g., Plungė). Darbus organizavo Liaudies kūrybos gaminių įmonės „Minija“ direktorius Vytautas Šlekonis, kūrybinei stovyklai vadovavo įmonės vyr. dailininkas Juozas Šakinis. Kuriant ansamblį dalyvavo 12 liaudies meistrų, kurie sukūrė 17 darbų.
1. Adelė Astrauskienė (Plungė) – „Lietuvaitė“, „Kanklininkė“ (medis).
2. Virginijus Barzdžius (Plungė) – „Kanklininkė“ (medis).
3. Vytautas Ulevičius (Krakės, Kėdainių r.) – „Metraštininkas“, „Perkūnas“, „Meistras“ (medis).
4. Jakovas Bunka (Plungė) – „Sukilėlis“ (medis, 3,5 m), „Liaudies meistras“ (medis, 6 m), „Valstietis“ (medis, 4 m).
5. Vytautas Stumbras (Plungė) – „Kipšas-turistas (medis, 1,5 m), „Sėjėjas“ (medis, 5 m).
6. Leonardas Černiauskas (Babrungėnai, Plungės r.) – „Eglė žalčių karalienė“ (medis).
7. Rūta Kavaliauskienė (Plungė) – „Nykštukas“ (medis).
8. Aldona Pletaitė-Ruibienė (Plungė) – „Nykštukas“ (medis).
9. Stasys Dautartas (Klaipėda) – „Karžygių“ (medis).
10. Vidas Maukna (Panevėžys) – „Žuvis“ (medis).
11. Antanas Klovas (Panevėžys), Jonas Tvardauskas (Anykščiai) – skulptūrų grupė „Eik po velnių su savo kortomis“ (medis, 1,5 m).
 
Medžio skulptūrų ansamblis „Zodiako ženklai“
Ansamblis sukurtas 1985–1987 m. Plungės rajono Paplatelės kaime, buvusioje Liaudies kūrybos gaminių įmonės „Minija“ poilsiavietėje (dabar – privati nuosavybė). Darbus organizavo Liaudies kūrybos gaminių įmonės „Minija“ direktorius Vytautas Šlekonis. Jis kartu su įmonės vyr. dailininku Juozu Šakiniu, tautodailininku Vytautu Ulevičium vadovavo ir kūrybinėms stovykloms. Jose dalyvavo 23 liaudies meistrai. Sukurta 17 darbų („Rūpintojėlis“ ir „Zodiako ženklai“). Ansamblio projektą parengė Vytautas Ulevičius.
Skulptūras kūrė: Vytautas Ulevičius (Krakės, Kėdainių r.), Vidas Mažukna, Vidmantas Griauzdė, Antanas Petrulaitis, Antanas Klovas, Rimas Lukoševičius (visi iš Panevėžio), Stasys Dautartas (Klaipėda), Vaclovas Banevičius (Telšiai), Jakovas Bunka, Titas Bikinas, Antanas Antanavičius, Vytautas Lučinskas, Liudas Ruginis, Albertas Astrauskas, Leonardas Černiauskas, Gediminas Černiauskas, Danielius Birškys, Stasys Birškys, Algirdas Turskis, Virginijus Alešiūnas, Algimantas Veselis (visi iš Plungės), Vladas Stumbras – „Žvejas“ (medis, 5 m) (Plungė), Augustinas Žalgiris (Šateikiai, Plungės r.), Antanas Vaškys – „Drakonas“ (medis, 3 m), „Medkirtys“ (medis, 2 m) (Plateliai, Plungės r.).
 
Skulptūrinė grupė „TSRS konstitucija“
Ansamblis sukurtas 1979 m. Plungės miesto Dariaus ir Girėno gatvėje, prie parko vartų. Darbus organizavo Liaudies kūrybos gaminių įmonė „Minija“. Liaudies meistrų darbui vadovavo įmonės vyr. dailininkas Juozas Šakinis. Kuriant ansamblį dalyvavo 7 liaudies meistrai, kurie sukūrė 6 darbus. Šios skulptūrinės grupės jau nebėra (Lietuvos atgimimo metais ji buvo nugriauta ir sunaikinta).
1. Vytautas Ulevičius (Krakės, Kėdainių r.) – „TSRS Konstitucija“ (medis, 4 m).
2. Vidmantas Griauzdė (Panevėžys) – „Teisė į darbą“ (medis, 3,5 m).
3. Antanas Klovas (Panevėžys) – „Teisė į gydymą“ (medis, 3,5 m.).
4. Vidas Mažukna (Panevėžys) – „Teisė į mokslą“ (medis, 3,5 m.).
5. Virginijus Barzdžius (Plungė) – „Teisė į poilsį“ (medis, 3,5 m.).
6. Augustinas Žalgiris (Šateikiai, Plungės r.) – „Teisė į poilsį“ (medis, 3,5 m.).
7. Antanas Petrulaitis (Panevėžys) – „Darbininkas“ (medis, 3,5 m.).
 
Kaušėnų holokausto aukų atminimo įamžinimo memorialas
Memorialas sukurtas Plungės rajono Kaušėnų kaime 1986, 1989 m. Jis įtrauktas į pasaulio žydų lankomų vietų sąrašą. Memorialo sukūrimo darbus organizavo ir jiems vadovavo tautodailininkas Jakovas Bunka. Finansinę paramą teikė Plungės miesto įmonės ir organizacijos. Memorialą kūrė aštuoni liaudies meistrai. Sukurta 11 darbų iš medžio ir metalo.
1. Jakovas Bunka (Plungė) – „Gimę gyventi“ (medis, 4,2 m); „Žydų šeimos tragedija“ (medis, 5,8 m); „Motina ir vaikas“ (medis, 5,5 m); „Žuvusiems tėvui ir broliui“ (medis, 4,5 m).
2. Jonas Kuodis (Plungė) – „Skausmas“ (medis).
3. Augustinas Žalgiris (Šateikiai, Plungės r.) – „Liūdinti mergaitė“ (medis).
4. Saulius Ambraška (šiuo metu gyvena užsienyje) – „Pasipriešinimas“ (medis).
5. Edvardas Riauba (Plungė) – „Rabino liūdesys“ (medis).
6. Vladas Stumbras (Plungė) – „Alegorija“ (medis, 5,5 m).
7. Titas Bikinas (Plungė) – „Dovydo žvaigždė“ (metalas).
8. Leonardas Černiauskas (Babrungėnai, Plungės r.) – memorialinė lenta (medis).
 
***
Liaudies kūrybos gaminių įmonė „Minija“ sovietmečiu Plungės rajone beveik kasmet organizuodavo liaudies meistrų kūrybines stovyklas. Tradicinėmis buvo tapusios „Medinukų“ stovyklos. Į jas susirinkę tautodailininkai kurdavo medžio skulptūras, kurios vėliau papuošdavo įvairias vietoves. Viena iš tokių vyko 1981 m. liepos 2 d. „Kibirkšties“ laikraštyje Vitas Lingys apie šią stovyklą tada rašė: „Visą birželio mėnesį Aleksandravo kolūkyje vyko medžio meistrų kūrybinė stovykla. Menininkų kaltų paliesti tarsi atgijo žiogas muzikantas, grybų karalius, senovės žemaitis, batsiuvys, bangpūtys ir dar galas žino kokios būtybės, kurias žmonių kalba įvertinti gali tik liaudies meistro fantazija. Visą mėnesį šalia gerai žinomų „Minijos“ liaudies kūrybos gaminių įmonės plungiškių meistrų R. Makauskaitės, L. Astrauskienės, V. Stumbro, J. Bunkos kaukšėjo plaktukais, raižė kaltais jų kolegos iš Klaipėdos, Panevėžio, Telšių ir kitų respublikos miestų. (...)“.
1984–1985 m. liaudies meistrai savo darbais papuošė ir Žemaičių Kalvarijos apylinkes. Šio miestelio vidurinės mokyklos kiemelyje pastatytas V. Ulevičiaus sukurtas paminklas knygnešiui. V. Mačernio 65-ųjų gimimo metinių proga A. Antanavičius sukūrė menišką kelio rodyklę, pastatytą prie kelio, vedančio prie poeto amžinojo poilsio vietos Šarnelėje.
Monumentalios skulptūros, kurios iki pat šiol puošia žymias Plungės krašto vietas, būdavo kuriamos ir pagal individualius užsakymus. 1983 m. Vytautas Ulevičius sukūrė antkapinį paminklą iškiliam Platelių krašto liaudies meistrui Stanislovui Riaubai. Po to iš karto šis kūrinys buvo įtrauktas į valstybės saugomų paminklų sąrašą. 1984 m. Salantuose (Kretingos r.), ant buvusio Rietavo dvaro orkestro vadovo J. Mašeko kapo, buvo pastatytas V. Majoro sukurtas paminklas. Tautodailininkas J. Bunka yra sukūręs keletą medžio skulptūrų ir kelio rodyklę Šateikių kapinėms.
Tais metais Plungė buvo vienas iš Lietuvos tautodailės centrų, čia liaudies meistrams būdavo organizuojama daug turiningų ir įsimenančių renginių. Vienas iš tokių – respublikinis talentingiausių liaudies meistrų sąskrydis – jis 1987 m. birželio mėnesį vyko prie Platelių ežero.
Išsamią informaciją apie šias kūrybines stovyklas-seminarus, medžio skulptūrų ansamblius, juos kūrusius menininkus buvo sukaupęs Liaudies kūrybos gaminių įmonės „Minija“ muziejus (vedėja Laimutė Baltrūnaitė), deja, muziejus, keičiantis valdžioms, likviduojant įmonę, buvo sunaikintas, o eksponatai išdalinti kelioms institucijoms, daug kas negrįžtamai žuvo.
Medžio drožėjai, kalviai, dalyvavę Liaudies kūrybos gaminių įmonės „Minija“ kūrybinėse stovyklose, bei šios įmonės etalonų kūrėjai ryšių nėra nutraukę. Pastaraisiais metais du kartus etalonų kūrėjai jau buvo susirinkę į Babrungėnus (Plungės r.), kur savo galeriją-muziejų yra įsirengęs keletos minėtų kūrybinių stovyklų dalyvis dailininkas Leonardas Černiauskas. Taigi Plungės krašto medžio drožėjai planuoja naujas kūrybines stovyklas, mąsto apie naujus medžio skulptūrų ansamblius.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2007.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija