Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2007 m. Nr. 1

Platelių ežere – senoviniai luotai
 
Aldona Kuprelytė
 
2006 m. liepos 10 d., vis neatlėgstant gamtą ir žmones alinantiems karščiams, Plateliuose prasidėjo įdomi kūrybinė stovykla. Ji surengta Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai įgyvendinant projektą „Senieji Platelių luotai“.
Jau daugiau kaip dešimtį metų Platelių senovę sausumoje ir vandenyje tyrinėja Klaipėdos universiteto darbuotojai. Mokslininkai čia surado ne vieną įdomų archeologinį radinį. Tarp jų – ir senieji luotai, ilgus metus gulėję ant Platelių ežero dugno. Vienas restauruotas luotas saugomas Klaipėdos jūrų muziejuje-akvariume, antrasis mirksta dezinfekuojančiame vandenyje Platelių dvaro svirno rūsyje ir laukia restauracijos. Dar vienas sunyko, nes suradus jį, neturėta lėšų luotui restauruoti.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojas Klaidas Perminas, seniai tyrinėjantis luotus, tvirtina, kad Platelių luotai yra įdomūs. Jie ilgesni už kitus iki šiol rastus anksčiau ežeruose naudotus luotus. Dažniausiai ežeruose naudoti luotai būna 3–4 m ilgio, o Plateliuose surastieji – daugiau negu 5 m ilgio. Platelių luotų neįprasta pirmagalio forma. Laivelio gale yra rankena (skirta traukti ar stumti luotui), abu luotai turi po dvi pertvaras. Geologijos ir geografijos instituto radioizotopinių tyrimų laboratorijos darbuotojai nustatė Platelių ežero luotų amžių. Jie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų – pagaminti maždaug 1420 m. (± 20 m.). Luotus archeologai atrado tarp Šventorkalnio pusiasalio ir Pilies salos. Prie salos ir pusiasalio archeologai aptiko ir senovinių prieplaukėlių liekanų. Klaidas Perminas mano, kad luotai buvo naudoti nuo kranto keliantis į Pilies salą tuo laiku, kai į ją dar nebuvo nutiestas tiltas.
Plateliuose 2006 m. vasarą vykusios kūrybinės stovyklos metu išskaptuotos dvi senovinių luotų kopijos. Dirbdamas čia, mokslinis projekto vadovas Klaidas Perminas džiaugėsi, kad teorines žinias pritaikė praktikoje, kad galėjo išbandyti senovinius įrankius. Projekto praktinis vadovas, senovinių įrankių žinovas buvo Antanas Vaškys. Jam šis darbas taip pat buvo įdomus.
Daug atradimų tyrinėjant senuosius Platelių luotus: pirmagalio dugnas platesnis, o viršus siauresnis. Laivagalyje – atvirkščiai. Senovėje žmonės intuityviai jausdavo laivų hidrodinamines savybes. Luotai Lietuvoje žinomi nuo neolito amžiaus. Anot A. Vaškio, dirbdami luotus jaučiamės esą tarsi kosmopolitai, nes luotai nuo senovės žinomi visame pasaulyje. A. Vaškys išbandė visą kolekciją įrankių, kuriuos galima panaudoti gaminant luotus: vedegas, kirvius, skliutus. Kiekvienas naudotas įrankis turi savo paskirtį, prie jų reikia priprasti, juos įvaldyti, tad meistrai kiekvienam darbui ieškojo tinkamiausių. Kaip atrodo senieji įrankiai, žvalgytasi net Telšių muziejuje „Alka“. Nemažą jų kolekciją turi sukaupęs ir pats Antanas Vaškys. Senovinių įrankių kopijų pagamino geriausias Lietuvos kalvis Algirdas Stankus.
Kūrybinėje stovykloje dirbo linksmuolis, visos meistrų komandos siela Vytas Jaugėla. Anot paties meistro, jam patinka visa, kas nauja, neišbandyta. Stovykloje jis pirmą kartą rimtai dirbo su vedega. Diena iš dienos ji vis labiau jam paklusdavo. Jam šį įrankį plenero laikotarpiui buvo paskolinęs žinomas Platelių apylinkių meistras Antanas Katkus. Luotus skaptavo ir Česlovas Talačka (labai patyręs meistras, išskaptavęs 12 luotų, padaręs dvi luotų kopijas) su sūnumi iš Vilniaus, Vytautas Blistrubis su sūnumi, gyvenantys Sedos apylinkėse.
Projektą rėmė Lietuvos Kultūros ministerija, Klaipėdos universitetas, ąžuolus luotams skaptuoti parūpino Telšių miškų urėdija.
Išskaptuoti luotai visuomenei buvo pristatyti per Platelių plaukimo maratoną. Tada visi norintys jau galėjo išbandyti šias senovines susisiekimo vandeniu priemones. Po to plenero metu padaryti luotai buvo nugabenti į Platelių dvaro svirną ir čia dabar saugomi. Viliamasi, kad kaimo turizmo sodybų, poilsio namų savininkai artimiausiu laiku pagal Žemaitijos nacionaliniame parke turimų luotų pavyzdžius pasidarys senovinių luotų ir galės savo svečiams pasiūlyti iki šiol mums neįprastų vandens pramogų.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2007.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija