Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2007 m. Nr. 1

Grožis gimsta bendraujant
 
Leopoldas Rozga
 
2006 m. rugpjūčio 13–19 d. Paragiuose organizuoto dailininkų plenero „Nikodemo Ivanausko kelias“ nuostatuose buvo nurodyta, kad rašytojų Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės (1867–1926) ir Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės (1872–1957), rašiusių bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, tėvas Nikodemas Ivanauskas mėgo tapyti. Ivanauskų namų sienos buvusios papuoštos įvairiais paveikslais. Daug N. Ivanausko sukurtų paveikslų šiuo metu saugoma Lenkijoje, kur jis ilgą laiką gyveno ir kūrė. Plenero metu siekta atgaivinti rašytojų tėvo Paragių dvare puoselėtą meno tradiciją – tapybą. Pleneras buvo skirtas Nikodemui Ivanauskui. Jame galėjo dalyvauti visi dailininkai tapytojai, norintys įsijausti į tą erdvę, kurioje gyveno ir kūrė seserys rašytojos ir jų tėvas, žinomas dailininkas ir literatas, ir pabandyti čia ant drobės išsakyti tai, ką įkvėpė šių apylinkių gamta, senasis Paragių dvaras.
Plenerą surengė Akmenės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrius (plenero koordinatorė – skyriaus vedėjai Janina Rekašienė).
 
Paragių dvare kūrė profesionalūs menininkai ir studentai
 
Akmenės krašte profesionalūs dailininkai retoki svečiai, tačiau paskutiniais metais jie vis dažniau suranda kelią ir į šį tolimą Lietuvos kampelį, ypač vasaromis, sukviesti bendrai kūrybai. Tokie menininkų vasaros susibūrimai vadinami plenerais daugiau dėl modernaus termino. Iš tikrųjų tai yra kelių dienų ar savaitės kūrybinės stovyklos, kuriose bendraujama, dalijamasi meistriškumo paslaptimis, kūrybiniais sumanymais ir kuriama.
2006 m. vasarą Akmenės rajono Kultūros skyriaus darbuotojai profesionalius meno kūrėjus iš anksto kvietė į Paragiuose organizuojamą tarptautinį plenerą. Manyta, kad ši vieta, kur yra išlikęs gražus seno medinio dvaro ansamblis, kur augo ir kūrybines galias brandino seserys rašytojos Sofija Pšibiliauskienė ir Marija Lastauskienė, savo romanus, apysakas ir apsakymus skelbusios bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, pritrauks nemažai dailininkų. Imponuoti turėjo ir tas faktas, kad ir rašytojų tėvas Nikodemas Ivanauskas buvo menininkas – dailininkas, literatas, profesionaliosios dailės žinių bei įgūdžių sėmęsis Miunchene bei Lenkijoje. Plenero organizatoriai siekė Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus įkūrimo 40-mečio išvakarėse buvusio dvaro teritoriją praturtinti naujais dailės kūriniais. Deja, šį kartą didelio dailininkų antplūdžio nesulaukta. Į plenerą atvyko tik dailininkas Stasys Adomaitis (Akmenė) ir iš Papilės krašto kilusi Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto dėstytoja Remigija Vaitkutė bei aštuoni jos studentai.
Aplinka ir laikas kūrybai buvo palankus. Anot plenere dalyvavusių menininkų, jie gamtą, pastatus, čia gyvenusias asmenybes pamatė kitomis akimis. Pasibaigus plenerui, muziejuje liko jo metu sukurtų profesionalių menininkų ir studentų darbų, o dalyviai iš Paragių išsivežė gražius įspūdžius ir šviesius atsiminimus.
 
Tautodailininkų kūrybinės stovyklos Akmenės rajone
 
Nebus per daug, jei pasakysime, kad Akmenės rajone vykusios tautodailininkų kūrybinės stovyklos padėjo įkurti Akmenės gamtos ir kultūros parką, praturtinti jį savitais meno akcentais.
Jau keletą metų vasaromis į būrį susirenka nemažai Akmenės ir gretimų rajonų liaudies meistrų – medžio drožėjų. Kūrybinių stovyklų metu gimsta originalios medžio skulptūros. Nauji kūriniai visuomenei pristatomi Šiaulių krašto kapelų švenčių „Žemaitiškas smuikelis“ metu.
2004 m. pavasarį su galingais ąžuolų kamienais galynėjosi akmeniškiai Petras Kuprijanovas, Antanas Adomaitis ir Paulius Ratkevičius, jų kaimynai nuo Kuršėnų Artūras Galminas ir Vytautas Garbaliauskas, žagariškis Dalius Udrakis. 2005 m. po tokios kūrybinės stovyklos porą skulptūrų gamtos ir kultūros parkui paliko su Akmenės kraštu susibičiuliavusio Lenkijos Konino miesto medžio drožėjai Bogdanas Šlivovskis ir Andžejus Sypnievskis.
Šią kūrybinių stovyklų tradiciją rajone pradėjo pedagogai. Prieš dešimtmetį vidurinių ir pagrindinių mokyklų darbų mokytojai, prieš išeidami vasaros atostogų, susirinkdavo į būrį kurioje nors rajono vietovėje ir kartu iš medžio darydavo koplytstulpius, kurdavo skulptūras ir kt. Vėliau jų darbai papuošdavo rajoną. Taip buvo padabintas Žerkščių kaimo pušynas, įprasmintas išnykęs Santeklių dvaras, įamžinti Klykolių bažnyčios 120 metų, Papilės miestelio 750 metų jubiliejai ir kt.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2007.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija