Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

tautodailininkų bendrija „sodžius“

Nijolė Rimkienė

2001 m. spalio mėn. Raseinių miesto tautodailininkai susibūrė į kūrybinę visuomeninę organizaciją – tautodailininkų bendriją „Sodžius“. Didžioji dalis jai priklausančių narių jau daug metų garsėja savo tautodailės kūriniais. Tarp jų yra Kazimiera ir Kazimieras Smilgevičiai. Kazimieras – liaudies meno draugijos narys nuo 1956 m. Jis daug kuo prisidėjo ir prie Raseinių krašto istorijos muziejaus įkūrimo, Lietuvos atgimimo metais kartu su J. Dzvėga Slabados kaime (Raseinių r.) pastatė „Atgimimo“ koplytstulpį. Kazimiero medžio drožinių parodos yra buvusios surengtos Sankt Peterburge, Klaipėdoje, Šilutėje, Telšiuose, Marijampolėje, Vilniuje, Kaune ir daugelyje kitų miestų. Kazimiera Smilgevičienė į Raseinius atvyko gyventi 1965 m. Paskatinta vyro, čia ji vėl prisiminė vaikystėje mėgtą piešimą, o netrukus po to pradėjo tapyti aliejiniais dažais. Ji Lietuvos liaudies meno draugijos narė nuo 1970 m. Nuo 1986 m. K. Smilgevičienė keletą metų dirbo ir šios draugijos Raseinių skyriaus pirmininke. Aktyviai dalyvauja parodose. Ją raseiniškiai žino ir kaip poetę. Ji – Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, yra išleidusi tris savo kūrybos knygas.
Savo sukurtomis medžio skulptūromis garsėjo Raseinių krašto tautodailininkas Gintaras Gaidys. Jo darbai „Viešpaties karys“„ Jėzaus nuplakimas“, „Sekite paskui mane, aš padarysiu jus žmonių žvejais“ itin aukštai vertinamos. Nemažai jo kūrinių yra įsigiję muziejai, privatūs kolekcininkai. 2002 m. G. Gaidys dalyvavo respublikinėje medžio drožėjų darbų parodoje-konkurse Liongino Šepkos (1907–1985) premijai laimėti ir buvo apdovanotas prizu už stiliaus vientisumą.
Pynimas, kaip liaudies meno šaka, yra labai senas. Šis anksčiau primirštas tautodailės žanras pastaraisiais metais atgijo. Pynimo darbai puikiausiai pritapo ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojų buityje – jais dekoruojami butai, sodo nameliai, vilos.
Raseinių krašte daug kas Aldoną Skeiverį pažįsta kaip buvusį valdininką, „Dubysos“ kapelos muzikantą. Pastaruoju laiku apie jį čia jau pradedama kalbėti ir kaip apie nagingą pynėją iš vytelių. Jo nupinti žibintai, įvairūs padėkliukai, gaubtai dujų balionams itin meniški, ažūriniai ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad yra labai trapūs.
Rita Pališkienė daugiausia žinoma kaip pynėja iš šiaudelių. Jos sukurti įvairių formų sodai, vazos, padėklai, suvenyrinės dėžutės, skrybėlės, varpeliai, papuošalai ir kt. ne kartą jau buvo eksponuoti grupinėse ir personalinėse tautodailės kūrinių parodose.
Tik vienas bendrijos narys dirba su oda. Tai Danguolė Jocienė. Ji yra sukūrusi daug aplankų, užrašų knygelių, ženkliukų, didelį pano „Žemaitis“, kuris puošia Žemaičio gimnazijos interjerą.
Šiuo metu Lietuvoje ypač populiarėja karpiniai iš popieriaus. Bendrijos narė Nijolė Rimkienė karpinius kuria jau daugiau kaip 20 metų. Ji yra dalyvavusi visose tarptautinėse parodose „Pasaulio popieriaus karpiniai“, daugelyje kitų parodų, kurios du paskutiniuosius dešimtmečius buvo rengiamos Raseiniuose, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, kai kuriose užsienio šalyse. Daug N. Rimkienės kūrinių yra paskelbta parodų almanachuose, karpinių knygose, žurnaluose. Nuo 1994 m. N. Rimkienė karpinių meno moko jau ir kitus – ji dėstytojauja Kelmėje rengiamuose vasaros kursuose.
Reda Račienė – viena iš jauniausių bendrijos tautodailininkių – taip pat karpinių meistrė. Jos kuriami karpiniai išsiskiria savo įdomiomis kompozicijomis, subtiliomis spalvomis. Reda dirba itin kruopščiai ir kūrybingai. Matyti, kad tai perspektyvi tautodailininkė.
„Vien Raseinių tautodailininkų bendrijos „Sodžius“ narės atsivežė tiek ažūrinių staltiesėlių, kad galėtų pusę aikštės užkloti“. Taip apie mūsų krašto tautodailininkus tekstilininkus po Tytuvėnuose vykusios tarptautinės šventės „Linas – 2005“ „Kraitėje“ rašė Tatjana Ramanauskienė. Tai žodžiai, skirti Gendrūtai Kauneckienei, Vitalijai Miklienei, Benediktai Malakauskienei, Alfyrai Bielskienei, Gražinai Butvinskienei, Loretai Morkeliūnienei.
„Aš pati – tik ištikimas laiko tėkmės ir praeities sargas, o didžiausias mano mokytojas ir kūrėjas – pati gamta“, – taip Gendrūta Kauneckienė apibūdina savo kūrybą. Didžiulis tautodailininkės noras – išrašyti rankdarbius gilią prasmę turinčiais tautiniais ornamentais bei palikti juos ateinančioms kartoms, kurios toliau tęstų lietuvių tautos tradicijas.
Vitalija Miklienė visus stebina savo rankdarbių gausa. Tobulumo ji pasiekia darbštumu, kantrybe, užsispyrimu, geru savo darbo žinojimu.
„Mezgimas – tai mano gyvenimas. Nerdama vieną ar kitą darbelį, jaučiu aiškumą, ramybę, tylų buvimą savimi...“ – taip apie save kalba Benedikta Malakauskienė, kurios sukurtais darbais jau žavėjosi „Kraitė“, „Rankdarbiai plius Visažinis“ ir daugelio kitų leidinių skaitytojai, tautodailės parodų lankytojai. Ji – respublikinio konkurso „Gintarinis dobilas“ laureatė.
Darbšti, kantri, gamtą mylinti tautodailininkė Genovaitė Baltrušaitienė. Jos rankdarbių kraitėje – gausybė vąšeliu nertų, siuvinėtų staltiesėlių, sijonų, prijuosčių, palaidinių, takelių, patalynės puošybos nėrinių. Tautodailininkės rankomis išsiuvinėtos penkios Raseinių bažnyčioje esančios vėliavos, taip pat vėliava Katalikiškos dvasios mokyklai.
Kita siuvinėjimo profesionalė rajone – tautodailininkė Alfyra Bielskienė. Ji savo profesionalumo paslaptimis dalijasi su vaikaite Dovile, kurios pirmieji siuvinėti paveikslėliai jau puošia namus.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio tautų, margučiai nuo seno buvo gyvybės, gėrio, derlingumo, gamtos pabudimo simbolis. Nors Gražina Butvinskienė ir Loreta Morkeliūnienė daug dirba tekstilės srityje, bet labiausiai jos žinomos kaip margučių meistrės. Loreta – tautodailininkų bendrijos narė.
Nuostabius darbus iš gamtinės medžiagos kuria Vladas Šegždavičius ir Laisvida Juodytė. Vladas paveiksluose mėgsta vaizduoti lietuvišką kaimą, kuria sodybas iš šiaudų ir gintaro. Jo darbai atlikti labai subtiliai ir kruopščiai, derinant gamtinės medžiagos struktūrą ir spalvą. Laisvida savo paveikslus kuria iš augalų sėklų. Ji kūriniams medžiagą pasiruošia pati. Šių tautodailininkų darbai yra buvę eksponuoti tradicinėje liaudies meno šventėje Kelmėje bei Tytuvėnuose vykusioje tarptautinėje šventėje „Linas“, daugelyje kitų renginių, vykusių rajone ir kitur.
Rajono tautodailininkai įvairių sukakčių ir jubiliejų progomis aktyviai rengia personalines kūrybos parodas, savo darbus eksponuoja Raseinių neįgaliųjų dienos centre, Kultūros centre, Viešojoje bibliotekoje, Ramonų kaimo bendruomenėje, Pryšmančių pagrindinėje mokykloje, Krašto istorijos muziejuje ir kt. Juos skatina, pagal galimybes finansiškai remia rajono savivaldybė.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija