Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

85 Raseinių viešosios bibliotekos metai

Jonas Brigys

Raseinių viešosios bibliotekos teikiamomis paslaugomis naudojasi jau nebe pirma šiame krašte gyvenanti karta. Vieni čia užsuka norėdami įgyti daugiau žinių, susirasti literatūros studijoms, kiti – planuodami pasiimti knygą vakaro skaitymams, treti – tiesiog laikraščių paskaityti. Kokie bebūtų jų interesai, kiekvienas iš jų čia tikisi rasti tai, ko ieško, kiekvienas nori būti tinkamai aptarnautas.
Greta judriausios miesto gatvės įsikūrusi Raseinių viešoji biblioteka – ne tik saugykla, kur sukaupta daug knygų, periodinių leidinių, kitų spaudinių. Devintą dešimtį įpusėjusi įstaiga aktyviai dalyvauja ir krašto kultūriniame gyvenime.
Solidi, turtinga jos istorija – įpusėtas devintasis dešimtmetis.
Pirmosios visuomeninio pobūdžio bibliotekos, kuriose skaitytojai galėdavo surasti lietuviškų leidinių, Raseiniuose įkurtos XX a. pr., panaikinus lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą. 1909 m. Raseiniuose „atsakomybėje kunigo Jono Kraniausko“ įkurta „Saulės“ draugijos biblioteka, kurioje 1910 m. 136 skaitytojai perskaitė 2 187 knygas. Krašto kultūros plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Jam pasibaigus, nepriklausomybę iškovojusi, tačiau išsekusi Lietuva pirmiausia suskato stiprinti valstybingumą, kurti tautinio švietimo sistemą, gaivinti ekonomiką. Viešųjų bibliotekų tinklo kūrimu pradėta rūpintis 1920 m. Tais metais priimtame „Įstatymo apie Centralinį Valstybės Knygyną papildyme“ buvo nurodyta, kad „Centralinis Valstybės Knygynas steigia reikalui esant savo skyrius“. Kitas reikšmingas žingsnis, kuriant juridinį naujų viešųjų bibliotekų steigimo pagrindą, buvo žengtas 1921 m. kovo 1 d., kai Steigiamasis Seimas priėmė įstatymą dėl Švietimo ministerijos etatų papildymo. Seimo narys Vladas Lašas, dar vasario 15 d. posėdyje pristatęs šio įstatymo projektą, nurodė, kad „sumanyta provincijoje atidaryti Centralinio Valstybės Knygyno 6 skyriai: Marijampolėje, Šiauliuose, Raseiniuose, Telšiuose, Panevėžyje ir Švenčionyse“. Kovo 29 d. šį aktą pasirašė Prezidento pareigas einantis Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis. Taip aukščiausios valstybinės institucijos patvirtino Raseinių viešosios bibliotekos įsteigimą.
1921 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Švietimo ministras pirmąja Raseinių bibliotekos vedėja paskyrė Oną Vidutaitę. Nors ji darbą pradėjo spalio 15 d., biblioteka veikė tik nuo 1922 m. pradžios. Vis dėlto pagal susiklosčiusią tradiciją 1921 m. spalio 15 d. laikoma bibliotekos įkūrimo data.
Tik ką duris lankytojams atvėrusi biblioteka turėjo 462 knygas, pusę iš jų – rusų kalba. Tikėtina, kad pirmaisiais metais bibliotekos skaitykloje žmonės neužsibūdavo, nes tuo laiku visai nebuvo skiriama lėšų laikraščių ir žurnalų prenumeratai. Padėtis pamažu gerėjo. 1938 m. biblioteka jau gavo 58 pavadinimų laikraščius ir žurnalus. Didėjo ir knygų fondas – 1941 m. biblioteka jau turėjo daugiau kaip 9 tūkst. knygų.
Pirmaisiais bibliotekos gyvavimo dešimtmečiais didžiąją skaitytojų dalį sudarė moksleiviai. Apie ketvirtadalį skaitytojų – amatininkai, prekybininkai bei tarnautojai. Panašiai tiek pat į biblioteką užsukdavo ir gimnazistų. Kasmet tarp skaitytojų daugėjo ūkininkų; kaimas šiuo požiūriu nors ir nespėriai, bet vijosi miestą.
1940 m. sovietinė okupacija pristabdė bibliotekos plėtrą – teko nuraštyti nemažai „antitarybinio turinio“ leidinių. Dar labiau bibliotekai pakenkė Antrojo pasaulinio karo audra. 1941 m. birželio 23 d. Raseiniuose siautėjęs gaisras sunaikino visą bibliotekos fondą – 9 352 knygas. Po to atkuriamai bibliotekai teko ieškoti naujų patalpų.
Frontui ritantis į Vakarus, biblioteka, kaip ir visas Raseinių miestas, antrą kartą sudegė. Tačiau net ir tokiu sunkiu laikotarpiu biblioteka žmonėms buvo reikalinga. 1944 m. gruodžio 5 d. (nuo lapkričio 16 d.) buvo paskirta bibliotekos vedėja. Ji darbą pradėjo griuvėsiais virtusiame mieste, kai biblioteka neturėjo nei knygų, nei baldų, nei pastogės. Laikui einant visa tai atsirado. Knygų fondas pirmaisiais pokario metais buvo kuklus, tačiau vis dėlto „Glavlito“ reguliariai vykdomų bibliotekos fondų „valymų“ metu čia būdavo randama ir nurašoma ideologiškai žalingų spaudinių. Kilus net menkiausiam įtarimui, būdavo pradedami persekioti ir bibliotekos darbuotojai. Štai 1950 m. bibliotekininkė Stasė Rumšaitė buvo atleista iš darbo už tai, kad klausė „Amerikos radijo“ laidų ir apie jas kalbėjo su žmonėmis. Gyvenimas buvo toks, kad kartais bibliotekininkams tekdavo ir persikvalifikuoti – 1948 m. Antanas Sirtautas buvo atleistas iš bibliotekos vedėjo pareigų ir „paimtas agronomo pareigoms“.
1951 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti Raseinių miesto vaikų biblioteka (pirmoji jos vedėja buvo Elena Gilvickaitė), kuri beveik dvejus metus veikė ankštokose rajono bibliotekos patalpose. 1957 m. rajono bibliotekos darbą tikrino Kauno viešosios bibliotekos darbuotojai. Jų ataskaitoje rašoma, kad Raseinių biblioteka yra įsikūrusi dviejuose kambariuose, jai trūksta lentynų, spintų, kėdžių, patalpas reikia remontuoti, nes bet kuriuo metu gali įgriūti lubos.
Padėtis iš pagrindų pasikeitė 1960 m. pradžioje, kai biblioteka persikėlė į naujai pastatytus Raseinių kultūros namus, kuriuose buvo numatyta vieta rajoninei ir vaikų bibliotekoms.
Ano meto kultūros įstaigų darbą buvo stengiamasi ideologizuoti. Neišvengė to ir bibliotekos. 1963 m. priimtose programinėse bibliotekų veiklos nuostatose nurodyta, kad „bibliotekų pareiga būti uoliais sanitarais, sielų daktarais, dirbti profilaktinį auklėjamąjį darbą, kad religijos bacilos nekankintų žmonių“. Nežiūrint to, visada bibliotekose didžiausias dėmesys būdavo skiriamas skaitytojų aptarnavimui, kultūrinei veiklai. Nuolat buvo plečiamas teikiamų paslaugų ratas. 1967 m. bibliotekoje įkurtas neetatinis muzikos skyrius-fonoteka. 1972 m. už pavyzdingą darbą „propaguojant muzikos-estetines žinias“ Kultūros ministerija rajoninės bibliotekos vedėjai Gražinai Janonienei pareiškė padėką.
Vienas iš svarbiausių bibliotekos veiklos etapų yra rajono bibliotekų centralizacija (1977). Jos metu prie Centrinės bibliotekos prijungta ir rajoninė vaikų biblioteka. Centrinės bibliotekos direktore paskirta iki to laiko rajoninės bibliotekos vedėja dirbusi Gražina Janonienė. Tokia bibliotekų sistema išliko ilgą laiką ir tik 1991 m. sausio 20 – 1995 m. gegužės 2 d. rajono kaimų bibliotekos buvo vėl atsidūrusios seniūnijų žinioje.
Per 85 bibliotekos gyvavimo metus rajono bibliotekai vadovavo 19 žmonių. Ilgiausiai šį darbą dirbo pirmoji bibliotekos vedėja Ona Vidutaitė-Juodkienė (1921–1936) ir dabartinė Raseinių viešosios bibliotekos direktorė Gražina Janonienė (36 metus). Vadovaujant G. Janonienei, buvo atsigręžta į praeitį ir prisimintos „buržuazinės“ bibliotekos steigimo ištakos. 1971 m. rajoninė biblioteka, pirmoji iš tokio tipo Lietuvos bibliotekų, pažymėjo savo veiklos 50-metį. Nuo to laiko kas dešimt metų rajone rengiami iškilmingi bibliotekos jubiliejų paminėjimai. Kiekviena tokia šventė tampa svarbiu rajono kultūrinio gyvenimo įvykiu.
Biblioteka puoselėja daug gražių kultūrinio darbo tradicijų. Jau daugiau kaip 20 metų prie bibliotekos gyvuoja 1983 m. direktorės G. Janonienės iniciatyva suburtas rajono literatų klubas „Dubysa“ (klubo pirmininkė Danguolė Peckuvienė). 1994 m. bibliotekos pastangomis išleistas rajono literatų kūrybos almanachas „Atminties žiedai“ (sudarytoja G. Janonienė). Čia paskelbta dvidešimties autorių kūriniai. Po to ne vienas literatas, savo kūrybą skelbęs minėtoje knygelėje, išleido autorines knygas, o kai kurie net po keletą.
Su „Dubysos“ vardu susijęs dar vienas, nuo 1983 m. tradiciniu tapęs renginys. Tai kasmet birželio pirmąjį šeštadienį Raseinių krašto dainiaus Maironio gimtinėje Pasandravyje vykstantis „Poezijos pavasarėlis“, į kurį susirenka gausus poezijos mylėtojų būrys, atvyksta kitų rajonų ir miestų literatų. Ypač glaudūs rajono literatų ryšiai su Šiaulių literatų klubu „Verdenė“. Pasandravyje ne kartą yra lankęsi Kelmės, Molėtų rajonų literatai.
2001 m. prie bibliotekos susikūrė tautodailininkų bendrija „Sodžius“ (pirmininkė Nijolė Rimkienė), 1998 m. – sveikuolių klubas „Draugystė“. 1993 m. bibliotekoje įkurtas Raseinių bažnyčios klebono Gintauto Jankausko vadovaujamas „Įdomiųjų susitikimų klubas“, veikęs iki 1998 m. pavasario. Per tą laiką bibliotekoje klubas suorganizavo net 31 renginį. Klebono pakviesti susitikti su raseiniškiais tais metais į biblioteką atvykdavo daug iškilių Lietuvos kultūros veikėjų, menininkų, dvasininkų.
1994 m. gruodžio 22 d. bibliotekoje pradėjo veikti Dailės salonas, vėliau pavadintas Dailės galerija. Čia ne vienas Raseinių tautodailininkas yra surengęs pirmąją savo kūrybos autorinę parodą ir išskleidęs sparnus tolesniam skrydžiui. Galerijoje eksponuojama ne tik Raseinių, bet ir kitų rajonų tautodailininkų kūryba. Štai 2004 m. čia veikė didelė Kelmės tautodailininkų darbų (140 eksponatų) paroda. 2003 m. bibliotekos iniciatyva čia buvo eksponuoti ekslibrisai, sukurti Raseinių 750 metų jubiliejaus proga organizuotam konkursui. 2004 m. išleistas šios parodos katalogas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, išnykus ideologiniams suvaržymams, biblioteka užmezgė ryšius su išeivija, gavo nemažai užsienyje išleistų vertingų knygų. Taip bibliotekos spaudinių fondas buvo papildytas Stasio Šiuškaus, Albino Hofmano, Irene L. Goddard dovanotomis knygomis, periodiniais leidiniais. 1995 m. užmegzti ryšiai su kraštiečiu poetu, visuomenės veikėju Stasiu Džiugu. Jo dėka gauta nemažai žurnalų komplektų, 6 000 egzempliorių vertingų, daugiausia JAV išleistų išeivių autorių knygų – bibliotekoje suformuotas vardinis Stasio Džiugo fondas, rajono gyventojams sudarytos itin geros sąlygos susipažinti su beveik 50 metų išeivijoje kauptais kultūros lobiais. 2004 m. bibliotekos teikimu rajono Taryba Stasiui Džiugui suteikė Raseinių garbės piliečio vardą.
1995 m. bibliotekoje pradėtas formuoti senų ir retų spaudinių fondas, kurio pagrindą sudarė iš Bibliografijos ir knygotyros centro, o vėliau iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos (LNB) mainų ir rezervinio fondo gautas apie 1,5 tūkst. egzempliorių siekiantis iki 1944 m. išleistų knygų ir apie 4 tūkst. egz. turintis XIX – XX a. I p. periodinių leidinių rinkinys. Ypač vertingą šio fondo dalį sudaro knygos lietuvių kalba, išleistos iki 1904 m. Bibliotekoje saugoma 121 tokia knyga (118 pavadinimų).
Kad ir kokios vertingos ir retos būtų knygos, tačiau jos praranda didelę savo vertės dalį, jei yra neprieinamos skaitytojui, neatlieka savo pirmapradės pažinimo, informacijos šaltinio funkcijos. 1995 m. viešojoje bibliotekoje (VB) atidarytas Knygos muziejus. Jis skaitytojams suteikia puikią galimybę šiuos retus leidinius panaudoti edukacinėje veikloje. Galimybė ieškoti naujų, netradicinių darbo formų atsirado 1992 m., kai bibliotekai buvo perduotas visas buvusių rajoninių kultūros namų pastatas. Muziejaus ekspoziciją nuo pat jo įkūrimo pradžios tvarko ir lankytojus aptarnauja vyr. bibliografė kraštotyriniam darbui Elena Kvietkienė.
1995 m. rugpjūčio 15 d. rajono Valdybos sprendimu seniausiai rajono kultūros įstaigai – bibliotekai – grąžintas istorinis Raseinių viešosios bibliotekos pavadinimas
XXI a. bibliotekininkai savo darbe taiko ne tik tradicines darbo formas. Šiandien jie jau dalyvauja ir informacinės visuomenės kūrime. 2002 m. kovo 7 d. bibliotekoje atidarytas Informacijos centras, kuriame skaitytojams įrengtos trys kompiuterizuotos darbo vietos. Čia skaitytojai gali naudotis internetu (nuo 2006 m. pradžios ši paslauga nemokama). Informacijos centrui vieną kompiuterį padovanojo Europos komisijos delegacijos Lietuvoje atstovybė. Šios atstovybės dėka bibliotekos skaitytojai gali susipažinti su naujausiais leidiniais apie Europos Sąjungą. Iš viso biblioteka šiuo metu turi 12 kompiuterių. Kompiuterizuojami ir kaimo filialai. Interneto ryšiu skaitytojai jau gali naudotis Ariogalos, Girkalnio, Kalnujų, Sujainių, Viduklės ir Šiluvos filialuose. Šios paslaugos bibliotekoje nuolat plečiamos. Pastaraisiais metais dalyvaujama rengiant medžiagą potencialios interneto prieigos plėtros Lietuvos viešosiose bibliotekose projektui. Dalyvaujama ir įgyvendinant projektą „Viešojo interneto prieigos taškai kaimo vietovėse“.
2003 m. Raseinių viešoji biblioteka prisijungė prie Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS). Tai sudaro galimybę skaitytojus operatyviai informuoti apie visose Lietuvos bibliotekose gautus leidinius, naudotis LNB kaupiamu Nacionalinės bibliografijos duomenų banku. Savo ruožtu viešoji biblioteka šį duomenų banką reguliariai papildo įrašais apie rajono spaudos publikacijas. Dirbant LIBIS sistemoje, rekataloguojamas viešosios bibliotekos fondas. Bibliotekos skaitytojai naudojasi prenumeruojamomis ELTA, LITLEX elektroninėmis duomenų bazėmis, Nacionalinės bibliografijos duomenų banku, Lietuvos periodinės spaudos bibliografinių straipsnių aprašų archyvu.
Viešoji biblioteka ir jos filialai nuolat atsakingai dirba ir kraštotyros srityje. 2005 m. Pramedžiavos filialo bibliotekininkui Antanui Šulskiui suteiktas Lietuvos Garbės kraštotyrininko vardas.
Raseinių viešoji biblioteka (VB) yra ir visų rajono bibliotekų metodikos centras. Šiuo metu ji vadovauja 32 kaimo ir vienam miesto (Ariogalos) filialui. Čia veikia skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros, metodikos ir spaudinių komplektavimo skyriai.
VB ir jos filialų darbą iliustruoja šie rodikliai. 2005 m. VB ir jos filialuose skaitytojams išduoti 236 757 egzemplioriai spaudinių ir kitų dokumentų (tarp jų VB – 97 973). 2005 m. bibliotekose skaitė 10 613 skaitytojų (VB – 3 584), kurie apsilankė 112 336 kartus (VB – 35 606). Vienas iš svarbiausių rodiklių, charakterizuojančių biblioteką, yra spaudinių fondo dydis, jo augimas. 2005 m. gauti 11 855 dokumentai (VB – 3804) ir metų pabaigoje VB ir jos filialuose buvo 345 891 dokumentas, iš jų VB – 106 413. 2005 m. VB ir filialuose buvo prenumeruojami 108 pavadinimų periodiniai leidiniai.
2005 m. rajono bibliotekininkai dalyvavo įvairiuose konkursuose finansinei paramai, reikalingai projektų įgyvendinimui, gauti. Vienas iš tokių paskutiniųjų metų projektų – „Ekspozicijos „Raseinių krašto raštija Lietuvos kultūros istorijoje“ parengimas ir pristatymas Knygos muziejuje“. Žaiginio filialas ir VB vaikų literatūros skyrius kartu su Viduklės, Užkalnių ir Nemakščių filialais dalyvavo 2005 m. Šiaurės Ministrų Tarybos informacinio biuro Lietuvoje paskelbtoje tradicinėje Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje, kurios tema „Keliaujant po Šiaurės šalis“. Kaimo filialai nuolat aktyviai dalyvauja vietos bendruomenių veikloje ir vis dažniau kartu su jomis rengia, įgyvendina bendrus projektus.
2005 m. pradėta Raseinių viešosios bibliotekos pastato renovacija. Tikimasi, kad užbaigus šiuos darbus, bibliotekininkai turės geresnes sąlygas aptarnauti skaitytojus. Jau dabar, atlikus tik dalį planuotų darbų, atnaujintose, jaukiose patalpose įsikūrė vaikų literatūros, spaudinių komplektavimo, metodikos skyriai, administracija. Renovacijos metu laikinai teko uždaryti Knygos muziejų ir Dailės galeriją, nors parodinė veikla muziejuje ir nebuvo nutraukta.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija