| Maironiui
Sofija Grygelytė-Kveselienė
Tarp sraunios Dubysos
Ir vingriosios Luknės
Šlama, ošia medžiai
Senos Sandravos.
Čia išvydo saulę,
Pirmą žingsnį žengė
Būsimasis dainius
Mūsų Lietuvos.
Gaivus šaltinėlis
Dar tebesruvena,
Į kurį kas rytą
Semt vandens ėjai.
Bernotuos sodyba,
Kur sesuo gyveno,
Svirtimi ir kryžium
Moja išdidžiai.
Ir pušis senelė
Tave jaučia, mena.
Prie jos ant suolelio
Daug mąstei, rašei,
Kaip artojai broliai
Lietuviškai šneka,
Kaip dainuoja sesės
Nuostabiai gražiai.
Taip karštai mylėjai
Motiną Tėvynę.
Jos miestus ir kaimus.
Ir sakmes pilių...
Troškai, kad paėmę
Arklą, knygą, lyrą
Žengtume per amžius
Lietuvos keliu.
Rytmetis tėviškėje
Janina Kvietkuvienė
Baltas lino žydėjimas
Tai Lietuva...
Lino drobės išklotos
Ryto rasoje.
Šilto pieno ąsotis
Ant lino drobės baltos.
Visas stalas apklotas
Vien gerumu Mamos...
Liepose bitės dūzgia,
Medus toks šiltas, kvapus.
Dunkso žalia giružė
Saugo tėvelių namus...
Takas žiedais nuklotas
Tarp sodo obelų.
Mamos skruostai rasoti:
Pro vartelius išeinu...
Laimina mus išėjusius
Tėvelių šilta ranka...
Baltas lino žydėjimas:
Tai Lietuva.
Išsipjausiu lazdą
Vladas Danusas
Išsipjausiu lazdą gerą, šermukšninę,
paklajot išeisiu vienas po Tėvynę.
Žolę, medį, paukštį širdimi paliesiu.
Ką geresnio rasiu, į kuprinę dėsiu.
Nieko, Dieve gink, oi nieko nenuskriausiu,
lyg nematomas, lyg vėjas pakeliausiu.
Kaimo gimtojo sodybas prisiminsiu;
su vaikais kaimynų buvo gera, linksma
žaist slėpynių, ristis, arba laidyt ripką
ir svajoti susitikti kitą rytą...
Liūdna. Kaimas dingo. Nebėra Trakučių.
Ant kalvų teliko Girkalnis, Kalnujai
ir Biliūnų dvaro žalumoje glūdi
vienas bepalikęs pastatų senųjų.
Vienišas keliausiu Šaltuonos pakrantėm.
Šešuviu ir Jūra sieksiu panemunę,
Karnavyžių kaimais pro Rambyno kalną
Kuršmares prieisiu ir priglausiu galvą
prie pajūrio kopų, prie dangaus mėlynės,
prie bangų ošimo, prie Birutės kalno,
prie visos Tėvynės
aš priglausiu galvą.
Ką kuprinėj gero prisitaupęs būsiu,
viskas iki šapo bus, mielieji, jūsų. |
Tu ir aš
Valė Miltenienė
Pažinau tave
Iš tylos ir žodžių...
Tu šypsojais
Keistai,
Nežadėdamas nieko...
Nuogo pasaulio
Ašaroj
Su kančia
Aš stebėjau tave,
Bijodama prisiliesti,
Bijodama nusikalsti,
Norėdama pradingti,
Kadugio uogoj
Atrasti aitrumą
Tiesos...
- - - - - - - - - - - -
Ir sugrįžti kartu
Į gyvenimo sapną
Naują rytdieną
Tik su tavim.
Gimti namai
Steponas Miltenis
Keisti jausmai aplanko mus,
Kai grįžtame į tėviškės namus.
Kitaip čia, rodos, gėlės žydi,
Kitaip rasoj paliekam brydę.
Kitoks čia šulinio vanduo...
Kodėl?.. Ir pats nesuprantu...
Tiktai, pajutęs tėviškėlės vėją,
Tuojau kažkaip aš suvaikėju.
Ir nori basas braidžiot po rasas,
Pauostyti gėles visas.
Įlipt aukštai, aukštai į beržą,
Ropom pavaikščioti po daržą.
Mano miestas Raseiniai
Bronė Vaitkutė-Narušienė
Žinau, kad mano žodžiai nespalvoti,
Tiktai eskizą menką tenupieš.
O taip norėčiau su savuoju miestu
Pasikalbėti iš visos širdies.
Puikiaisiais slėniais čia Dubysa teka
Gražiausia upė mano Lietuvos.
Jau niekam kelio į Maironio žemę
Raudoni aisbergai nebepastos.
Daug metų žadinęs stiprybę, viltį,
Žemaitis stovi aikštėj išdidus.
Nepasiklysi gatvių labirinte,
Čia viskas miela, sava ir brangu.
Surinks istorija po krislą viską,
Sudės į posmą džiaugsmą ir kančias
Mylėjusių, negrįžusių likimą...
Jų atminimo žvakės neužges.
Širdingą tostą miestai ir miesteliai
Už mano miestą šiandien pakylės...
Bure žvaigždėta vėl atplauks naktelė...
Mėnulis tyliai peržegnos gatves.
***
Vidmantas Petraitis
Maironio tėviškė, bet vasara
Šiandien čia žudančiai graži...
Ir nesvarbu Brazdžionis, Binkis ar Janonis
Šitam kieme pradėjo savo kelią,
Dabar ir čia aš gaunu obelinį piką
Ir paukščių šlagerius čionai siurbiu,
Nes aš esu iš karmos spintos pasiėmęs švarką
Praeit landšaftus, prisodrintus grožiu,
Tiesos ir gėrio atsigert lig valiai,
Kad ir iš Luknės vietinio upelio...
Mat, Sandrava, čia taip vadinama gamta,
Yra bevardė visuma, kurios dalis esu.
Šviesos vartai
Vytautas Šulskis
Šviesos vartai man neatsidarė,
Per pasaulį kaip aklas einu.
Nemaniau, kad taip greitai vakarė.
Egzistuoju, negyvenu.
Išmintingai Dievulis surėdė:
Nežinai, kiek gyvensi dienų.
Taip gyvenk, kad nebūtų tau gėda
Pasakyt: be skolų išeinu. |
