Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

KALNUJAI

Danguolė Želvytė

Gyvenvietė prie Šaltuonos upelio, 6 km į pietus nuo Raseinių, suformuota gražioje kalvotoje vietoje. Šiomis apylinkėmis teka Šaltuonos, Kalnupio, Prabaudos, Gintaro upeliai. Archeologiniai radiniai rodo, kad Kalnujų apylinkėse žmonės gyveno jau 4–2 tūkst. prieš Kr.

XIV a. rašytiniuose šaltiniuose pradedami minėti Kalnujai.
1566, 1603 m. Kalnujai minimi Žemaičių teismų knygose.
XVIII a. Kalnujuose buvo karališkasis dvaras.
1818 m. Kalnujuose Jarudas pastatė mūrinę Šv. Viktorijos bažnyčią (tuo metu ji buvo Raseinių bažnyčios filija).
1950 m. Kalnujai įgavo administracinį savarankiškumą – jie tapo apylinkės centru.
1711 m. siautusio maro metu išmirė visi Kalnujų gyventojai. Po to apie Kalnujų gyventojus žinių nerandama iki pat 1738 m.
1818 m. pastatyta mūrinė Kalnujų katalikų bažnyčia.
1831 m. prie Kalnujų vyko sukilėlių susirėmimai su rusų kariuomenės būriais, kuriems vadovavo pulkininkas Bartolomiejus.
1846 m. Kalnujai paminėti M. Balinskio išleistoje knygoje „Senovės Lenkija istoriniu, geografiniu ir statistiniu požiūriu“.
1853 m. Kalnujų mokykloje mokėsi 47 mokiniai.
1905 m. Kalnujuose įsteigta pradinė mokykla.
1928 m. Kalnujuose pradėjo veikti paštas.
1938 m. Kalnujų filijai priklausė 2 691 katalikai.
1944 m. rugpjūčio mėn. Kalnujų aukštumose vyko įnirtingos rusų ir hitlerinės vokiečių kariuomenės kautynės. Mūšių metu Kalnujų gyvenvietė sudegė, buvo sugriauta 1818 m. pastatyta mūrinė Kalnujų katalikų bažnyčia, apylinkės stipriai nusiaubtos.
Po Antrojo pasaulinio karo Kalnujai tapo apylinkės ir kolūkio centru.
2001 m. Kalnujuose buvo 452 gyventojai.
Šiuo metu Kalnujai – to paties pavadinimo seniūnijos administracinis centras. Pro Kalnujus praeina Kauno–Klaipėdos automagistralė. Netoli gyvenvietės – piliakalnis, vietos gyventojų Palendrių, Jovaišių, Žieveliškių vardu vadinamas. Seniūnijai priklauso 7 265 ha teritorija, joje yra apie 1 100 gyventojų.
Iš seniūnijoje esanči23 kaimų, be Kalnujų, didžiausi yra šie: Bliūdžiai, Pašaltuonys III, Trakiniai. Seniūnijoje veikia Kalnujšv. Viktoro bažnyčia, Raseini„Kalno“ vidurinės mokyklos Kalnujų ir Bliūdžių skyriai bei Pašaltuonio pagrindinė mokykla, pašto įstaiga, Kalnujų ir Pašaltuonio bibliotekos.
Daugiausia seniūnijos žmonės verčiasi žemės ūkiu, gyventojų aptarnavimu.

Kalnujų piliakalnis

„Piliakalnis įrengtas dominuojančios aukštumos ŠV krašte. Aikštelė trikampė, pailga ŠV–PR kryptimi, 27 m ilgio, 13 m pločio PR gale, kur nuo aukštumos supiltas 2 m aukščio, 11 m pločio pylimas. Jo išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 6 m pločio, 1,5 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 1 m aukščio, 6 m pločio pylimas 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Šis pylimas juosia piliakalnį aplink 3–5 m žemiau aikštelės, šlaite esančios 3 m pločio terasos pakraščiu. ŠV aikštelės gale supiltas 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Antro pylimo ŠV papėdėje yra 13 m ilgio, 20 m pločio PR trikampė terasa, nuolaidėjanti į išorę per 1,5 m. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Ant piliakalnio augę medžiai išretinti. Jis žinomas ir Palendrių, Jovaišių ar Žieveliškės vardais.
300 m į ŠV buvo senkapis (dabar jau sunaikintas). Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas iš Vilniaus–Klaipėdos autostrados Kalnujuose pasukus Jurbarko link plentu (146), už 550 m – keliuku į dešinę (ŠV) 650 m.“

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija