Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

Iškilūs Raseinių krašto kultūros, meno, mokslo,
visuomenės veikėjai

Parengė Jonas Brigys, Lina Kantautienė, Loreta Kordušienė, Danutė Mukienė,
Lina Vapsevičienė

A  B  C  Č  D  E  G  H  I  K  L  M  N  O  P  R  S  Š  T  U  V  Z  Ž

Šis sąvadas – 2006 m. „Žemaičių žemės“ žurnalo redakcijoje pradėtos kurti iškilių Žemaitijos kultūros, meno, mokslo, visuomenės veikėjų duomenų bazės skyriaus apie Raseinių krašto žymius žmones santrauka. Jei šiame tekste nerasite paminėtų žmonių, kurie, jų požiūriu, galėtų būti įtraukti į minėtą duomenų bazę (tiek iš Raseinių, tiek ir iš kitų Žemaitijos rajonų) kviečiame atsiųsti svarbiausią informaciją (vardas, pavardė, gimimo, mirties (jei yra miręs) metai, gimimo ir gyvenamoji vieta, išsilavinimas, pagrindinės veiklos sritys ir nuopelnai) apie tuos žmones redakcijai adresu: „Žemaičių žemės“ red., Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius. Nuolat papildoma duomenų bazė nuo 2006 m. antro ketvirčio bus skelbiama interneto leidinyje „Žemaitija“ http://www.samogit.lt

A

Viktoras Alekna. Literatūros tyrinėtojas, tekstologas, spaudos bendradarbis. Gimė 1915 m. kovo 19 d. Pašlušnyje (Raseinių r.). Mokėsi Raseinių gimnazijoje. Sudarė S. Nėries poezijos dažnumų žodyną (1980), parengė jos „Raštų“ tritomį. Lietuvių kalbos draugijos narys.
Vilija Aleknaitė Abramikienė. Valstybės ir politikos veikėja, muzikologė, LR Seimo narė (nuo 1992 m.). Gimė 1957 m. gegužės 4 d. Oficiali gimimo vieta – Raseinių r., Lyduvėnai (pagal tėvų registraciją), tačiau pasaulį išvydo Tauragėje. Nuo 1968 m. gyvena Vilniuje.
Juozas Ambotas. Kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas. Gimė, jaunystėje gyveno Raseinių krašte. Apie 1893 m. išvyko gyventi į JAV. Čia baigė dvasinę seminariją, organizavo Hartfordo lietuvių parapiją, pastatė bažnyčią, įkūrė parapinę mokyklą.
Nijolė Ambrazaitytė. Operos solistė, valstybės veikėja. Gimė 1939 m. vasario 21 d. Burakave (Lazdijų r). Mokėsi Raseinių gimnazijoje. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto (1990 m. kovo 11 d.) signatarė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė.
Kazys Ambrozaitis. Gydytojas rentgenologas, habil. m. dr., VU Medicinos fakulteto profesorius. Gimė 1911 m. liepos 24 d. Ardiškiuose (Raseinių r.). Vadovavo VU Medicinos fakulteto Rentgenologijos ir ftiziatrijos katedrai, išugdė gausų savo pasekėjų būrį. Lietuvoje ir užsienyje yra paskelbęs apie 300 publikacijų, vienuolika knygų rentgenologijos, elektrorentgenografijos temomis. Už nuopelnus medicinos mokslui apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu.
Kazys Ambrozaitis. Medikas, rezistentas, užsienio lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. Gimė 1918 m. balandžio 23 d. Naukaimio k. (Raseinių r.). 1950–1951 m. Brukline redagavo leidinį „Ateitis“.
Pranas Ancevičius. Literatūros kritikas. Gimė 1905 m. vasario 11 d. Laužuose (Raseinių r.). Studijavo VDU, VU. Nuo 1927 m. gyveno Lenkijoje. Po Antrojo pasaulinio karo išvyko gyventi į Kanadą. Savo straipsnius dažniausiai pasirašinėdavo F. Rogūzos slapyvardžiu. Paskelbė studiją „Menas ir darbininkų klasė“, nemažai recenzijų, straipsnių, ku-riuose literatūrą interpretuoja sociologiniu aspektu. Mirė 1964 m. balandžio 16 d. Okvilyje (Kanada).
Antanas Andraitis. Agrarinių mokslų daktaras. Gimė 1913 m. vasario 22 d. Raseiniuose. Mokėsi Raseinių gimnazijoje. 1994 m. jam suteiktas Pasaulio teisuolio vardas.
Algirdas Antanavičius. Veterinarijos gydytojas, biocheminių tyrimų mokslininkas, agrarinių mokslų daktaras (1965). Gimė 1932 m. sausio 10 d. Užrūdžio k. (Raseinių r.). Per 31 mokslinio darbo metus yra paskelbęs 87 mokslo darbus ir straipsnius.
Juozas Aputis. Prozininkas, vertėjas, moderniosios lietuvių novelės meistras. Gimė 1936 m. birželio 8 d. Balčių k. (Raseinių r.). Mokėsi Viduklės vidurinėje mokykloje. Gyvena Vilniuje. Rašytojo stiliui būdingas lyrizmas. Novelėse subtiliai atskleidžiamos personažų nuotaikos, sąmonės būsenos. Nemažai J. Apučio kūrinių išversta į kitas kalbas. Pats rašytojas į lietuvių kalbą yra išvertęs V. Bykovo, A. Čechovo, V. Šukšino, G. Grigorovičiaus, J. Trifonovo kūrinių.
Kęstutis Arlauskas. Prozininkas, publicistas. Gimė 1935 m. kovo 4 d. Ukmergėje. Mokytojavo Raseiniuose, Lyduvėnuose, Širvintose, Kurkliuose, Kavarske. 1995 m. pradėjo dirbti „Anykštos“ redakcijoje. Išleido apsakymų rinkinį „Užtvanka“, apysakas „Bėglys“, „Paslapties kaina“, romanus „Svaigus pasiskraidymas virš pjautuvo“, „Nusidėjėlių bokštas“, „Povedybinių užribių apžavai ir spąstai“, „Pamoki ranka nuplukdytam“ ir kt.
Kęstutis Kostas Astrauskas. Poetas. Gimė 1950 m. Burbiškių k. (Raseinių r.). Kuria eilėraščius, satyrines epigramas. Pagal jo tekstus parašyta nemažai dainų.
Jonas Avižonis. Inžinierius, visuomenės veikėjas. Gimė 1902 m. gegužės 4 d. Ariogaloje (Raseinių r.). Nuo 1940 m. – VDU Technikos fakulteto dėstytojas. Bendradarbiavo Lietuvių enciklopedijoje.

B

Ona Babonienė. Visuomenės ir valstybės veikėja. Gimė 1950 m. Rakavos k. (Raseinių r.). 2000–2004 m. buvo LR Seimo narė.
Evaldas Bakonis. Istorikas. Gimė 1961 m. Raseiniuose. Istorijos vadovėlių bendrojo lavinimo mokykloms autorius. Aktyviai dalyvauja Lietuvos jaunųjų istorikų kartos gyvenime.
Kęstutis Bakutis. Pedagogas. Gimė 1962 m. Ariogaloje (Raseinių r.). 1986–2003 m. – Raseinių pagrindinės mokyklos mokytojas-metodininkas, vėliau – ekspertas, medžio drožinėjimo studijos „Druvis“ vadovas. Išleido (kartu su kitais autoriais) metodinį leidinį „Žaislai iš medžio V–VII kl.“ (knygelė mokytojams ir mokiniams).
Kazimieras Rimantas Balėnas. Architektas. Gimė 1935 m. balandžio 9 d. Raseiniuose. Daugelio visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų rajonų projektų autorius.
Pranas Balsys. Literatas. Gimė apie 1887 m. Ariogaloje (Raseinių r.). Nuo XX a. pr. gyveno JAV, dirbo „Laisvės“ redakcijoje. Parašė eilėraščių, straipsnių apie literatūrą, išvertė pjesių. Mirė 1949 m. Nju Londone (JAV, Konektikuto valst.).
Genovaitė Baltrušaitienė. Tautodailininkė tekstilininkė. Gimė 1938 m. Plembergo k. (Raseinių r.). Yra surengusi personalinių parodų Palangoje, Kėdainiuose, Kaune, Klaipėdoje, išsiuvinėjusi Raseinių parapijos, keletą kitų bažnytinių vėliavų.
Marijona Baltrušaitytė-Sinkevičienė. Dailininkė tekstilininkė. Gimė 1951 m. Nemakščių sen. (Raseinių r.). Nuo 1988 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų studijų centro dėstytoja. 2003 m. išleido knygą „Faktūros, tekstūros panaudojimas kompozicijoje“.
Henrikas Antanas Banys. Lietuvos nusipelnęs baleto artistas. Gimė 1927 m. birželio 26 d. Šiluvoje (Raseinių r.).
Kazimieras Banys. Agronomas, ekonomistas, kraštotyrininkas, muziejininkas, mokslų daktaras. Gimė 1927 m. Pagausančio II k. (Jurbarko r.). 1943 m. lankė Raseinių gimnaziją. 1974 m. apgynė kandidatinę disertaciją. 1989 m. parašė atsiminimus iš lagerio „Palinko liepa šalia kelio“ (išspausdinta knygoje „Studentų byla“). Gyvena Rusnėje. Įkūrė ir tvarko Rusnės kraštotyros muziejų.
Kazys Banys. Agronomas. Gimė 1900 m. vasario 25 d. Savičiūnų k. (Anykščių r.). Nuo 1928 m. dirbo agronomu-inspektoriumi Raseinių ir Tauragės apskrityse, 1940 m. – Raseinių apsk. viršininku, nuo 1947 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos prorektoriumi ūkio reikalams. Mirė 1958 m. gruodžio 19 d. Kaune.
Anupras Bardauskas. Kunigas, visuomenės veikėjas. Gimė Viduklėje (Raseinių r.) Pirmaisiais tremties metais sudarė išeivių maldaknygę „Viešpatie, pasigailėk mūsų“.
Kasparas Bartkus. Vertėjas, spaudos darbuotojas. Gimė 1912 m. Pakapurnyje (Raseinių r.). Dirbo Grožinės literatūros leidykloje, „Bibliotekų darbo“ redakcijoje. Išvertė M. Gorkio, A. Tolstojaus kūrinių. Mirė 1978 m. kovo 28 d. Šiluvoje (Raseinių r.). Palaidotas Kaune.
Petras Bartkus. Alkupėnas. Prisikėlimo apygardos partizanų vadas, poetas. Gimė 1925 m. Pakapurnio k. (Raseinių r.). Žuvo 1949 m. Užpelkių miške (Kelmės r.).
Stepas Bartkus. Tautodailininkas (medžio drožėjas). Gimė Pakapurnyje (Raseinių r.). Medžio drožinėjimu susidomėjo 1970 m. Kūryba eksponuota Vilniuje, Druskininkuose, Rumšiškėse, Raudondvaryje, Babtuose, kt. Nemažai jo drožinių saugoma Babtų vidurinės mokyklos kraštotyros muziejuje. Mirė 1988 m.
Juozas Bataitis. Pasaulio lietuvių bendruomenės Vokietijos krašto valdybos pirmininkas. Gimė 1894 m. Raseinių krašte. Iš Lietuvos išvyko 1940 m. Vokietijoje buvo vienas iš baltų draugijos steigėjų. Mirė 1961 m.
Stasys Bataitis. Prozininkas, pedagogas. Gimė 1915 m. rugsėjo 19 d. Ančakiuose (Raseinių r.). Mirė 1997 m. balandžio mėn.
Petras Baužys. Žurnalistas, pedagogas, literatas. Gimė 1931 m. Plokščių k. (Kretingos r.). Išleido knygas „Tik akimirkos: apsakymai, novelės, pasakojimai“ (2003) ir „Brakonieriai: apsakymai, komedija, literatūrinė ir kalbinė publicistika“ (2005).
Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis. Gimė 1919 m. Betygalos apyl. (Raseinių r.). Misionierius, kunigas, gydytojas. Dirbo Brazilijoje ir Bolivijoje. Mirė 1998 m.
Bronius Bernotaitis. Dailininkas akvarelistas. Gimė 1942 m. kovo 11 d. Vilkaviškyje. Gyveno Raseiniuose. Daug jo kūrinių puošia visuomeninių ir individualių namų interjerus. Mirė 2000 m. vasario 14 d.
Dolorosa Berteškaitė. Mokytoja. Gimė 1939 m. vasario 13 d. Ariogalos sen. (Raseinių r,). „Vyrų chorų šventės“ repertuaro dainyno pratarmės autorė (1987). Išleido Ariogalos vidurinės mokyklos jubiliejaus leidinį „Paukščių takas“ (1995), prisiminimų, straipsnių ir eilėraščių knygą „Šermukšnių karoliai“ (2005).
Vaclovas Bielskis. Lietuvos visuomenės veikėjas. Gimė 1870 m. gegužės 1 d. Semeniškiuose (Raseinių r.). Nuo 1919 m. sausio 4 d. Vilniuje dirbo žemės ūkio liaudies komisaru. Bendradarbiavo socialdemokratų ir liaudininkų spaudoje. Mirė 1939 m. rugsėjo 16 d. Varšuvoje.
Bilevičiai. Žemaičių bajorų giminė XVI a. – Bielevičiai (Belevičiai), XVIII–XIX a. vieni Billevičiai, Biliūnai. XV a. ši giminė davė dar ir Stankevičių atšaką. XVI–XVIII a. – Rietavo, Dirvėnų, Beržėnų, Ariogalos, Šeduvos ir kt. tėvūnai, stalininkai, pastalininkai, seniūnai, pakamariai ir kt. XVIII–XIX a. – Raseinių, Šiaulių bajorų teismų teisėjai ir pirmininkai, kt. Dažnai giminiuojasi su Ginetomis-Pilsudskiais (1850 m. Biliūnų dvaras atiteko Pilsudskiams), Gorskiais ir kt.
Jonas Bilevičius apie 1526–1527 m. Viduklės dvare įkūrė mokyklą, kurioje studijoms aukštosiose mokyklose buvo ruošiamas S. Rapalionis, A. Kulvietis ir nemažai kitų vėliau iškiliais tapusių žmonių.
Antanas Bilevičius buvo Raseinių žemės teismo raštininkas.
Donatas Bilevičius buvo Raseinių apsk. regentas.
Grigalius Bilevičius buvo kunigas. Jis 1815–1832 m. klebonavo Kelmėje.
Ignotas Bilevičius 1831 m. vadovavo Raseinių apskrityje suformuotam sukilėlių daliniui.
Juozas Bilevičius (Juzefo Pilsudskio prosenelis) buvo Raseinių bajorų maršalka ir teismo pirmininkas.
Algirdas Bitvinskas. Poetas, žurnalistas. Gimė 1929 m. sausio 1 d. Plemberge (Raseinių r.). Eilėraščius spausdino partizanų laikraštyje „Laisvės varpas“, leidinyje „Mes nemirę“ (1952) Kerano slapyvardžiu. Dalis A. Bitvinsko kūrinių yra žuvę. Išliko eilėraščiai, publikuoti leidiniuose „Kovos keliu žengiant“ (1991) ir „Studentų byla“ (1995). Mirė 1982 m. rugpjūčio 17 d. Ariogaloje.
Jonas Bitvinskas. SAT štabo viršininkas, LR kariuomenės pulkininkas. Gimė 1946 m. sausio 9 d. 1957–1964 m. Mokėsi Ariogaloje. 1984–1992 m. – Lietuvos CG štabo viršininko pavaduotojas, 1991–1992 m. – Respublikinio pasieniečių mokymo centro viršininkas, nuo 1994 m. – Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas. Vadovavo Černobylio atominės elektrinės nukenksminimo darbams.
Henrikas Blyskis. Dailininkas. Gimė 1937 m. vasario 20 d. Paantvardžio k. (Raseinių r.). Yra surengęs personalinių kūrybos parodų Lietuvoje ir užsienyje.
Ona Brazauskaitė-Voverienė. Profesorė (informatikos specialistė), Lietuvos moterų lygos pirmininkė, daugelio mokslo leidinių autorė. Gimė 1938 m. birželio 17 d. Raseiniuose. 1971 m. pradėjo skelbti savo straipsnius spaudoje. 1994 m. tarptautinis biografų centras Kembridže ją apdovanojo diplomu už žymius laimėjimus informacijos ir bibliotekininkystės srityse. Nuo 1995 m. dirbo VU Komunikacijos fakulteto Informatikos sistemų katedros profesore.
Eduardas Brazauskas. Muzikantas (grojo voltorna), pedagogas, dirigentas. Gimė 1922 m. gegužės 13 d. Raseiniuose. Mirė 1996 m. birželio 26 d. Vilniuje.
Jonas Brigys. Bibliotekininkas, kraštotyrininkas. Gimė 1963 m. Surmantuose (Raseinių r.). Raseinių savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojas, knygos „Per Raseinių kraštą“ (2003), daugelio straipsnių apie Raseinius ir jų apylinkes, iškilius krašto žmones autorius. 2000 m. jam suteiktas kraštotyrininko Garbės vardas, 2002 m. – geriausio Lietuvos bibliotekininko vardas.
Zuzana Budaitė-Stunžėnienė. Poetė. Gimė 1937 m. kovo 4 d. Rumšiuose (Raseinių r.).
Tadas Juozapas Bukota. Rašytojas, vertėjas. Gimė apie 1740 m., greičiausiai Šiluvos apylinkėse (Raseinių r.). Mirė 1795 m. gruodžio 16 d. Semkave (Baltarusija)
Algimantas Stasys Bundza. Poetas, žurnalistas. Gimė 1907 m. vasario 24 d. Vanagiškiuose, netoli Viduklės (Raseinių r.). Išleido poezijos rinkinį „Ties žydinčiais veidais“ (1932).
Edmundas Burneckis. Kauno medicinos universiteto Anatomijos instituto docentas. Gimė 1936 m. sausio 1 d. Paliepių (dab. Sujainių) kaime (Raseinių r.). 1967 m. apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją.
Almantas Burneika. Dailininkas. Gimė 1961 m. Raseiniuose. Gyvena ir kuria Londone.
Brunonas Brušackis. Teisininkas, publicistas. Studijų apie Martyną Mažvydą, Kristijoną Donelaitį, Mikalojų Radvilą Juodąjį autorius, spaudos bendradarbis. Gimė 1909 m. Raseiniuose. 1941 m. išvyko gyventi į Vokietiją. Nuo 1952 m. gyveno JAV. Bendradarbiavo Čikagoje leidžiamose „Naujienose“. Dar gyvam esant, išleista jo knyga apie Martyną Mažvydą, o 1977 m. pasirodė jo knyga „Radvila Juodasis“. Mirė 1966 m. Čikagoje
Ignas Bušinskis. Raseinių apskrities bajorų vadas, kelių knygų autorius. Gimė 1807 m. Šaukote (Kelmės r.). Per 1863 m. sukilimą buvo Raseinių apskrities bajorų vadas. Už dalyvavimą sukilime ištremtas iš Lietuvos. Sugrįžęs dirbo Vidaus reikalų ministerijoje. Išleido keletą istorijos, geografijos knygelių apie Žemaičių kraštą. Pasirašinėdavo kriptonimu J. B. Mirė 1873 m. spalio 3 d. Jelgavoje (Latvija).
Jonas Būtėnas. Dainininkas (baritonas). Gimė 1892 m. kovo 27 d. Akmeniuose (Kražių vls., Raseinių apskr.). Mokėsi Italijoje. Nuo 1947 m. gyveno JAV. Mirė 1968 m. lapkričio 28 d. Čikagoje.
Petras Butkus. Kunigas, literatas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. Gimė 1914 m. sausio 9 d. Lekavo k. (Raseinių r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1950 m. Australijoje ėjo kapeliono, skautų sąjungos dvasios vadovo, katalikų kultūros draugijos dvasios vadovo pareigas. Buvo „Užuovėjos“ redaktorius. Sukūrė apie 20 dainų, išleido knygą „Tautų šventovėse“ (1970).
Bronė Butrimaitė-Rupainienė. Tremtinė, knygos autorė. Gimė 1905 m. spalio 14 d. Grajauskuose (Raseinių r.). Mirė 1994 m. rugpjūčio 23 d. Butkiškėje. 1948 m. ją, vyrą ir sūnų Aloyzą ištrėmė į Krasnojarską. Grįžo iš Sibiro 1957 m. 1992 m. išleido knygelę „Giesmę tau sudėjau“.

C

Antanas Cibulskis. Poetas. Gimė 1933 m. balandžio 13 d. Pakalniškių k. (Girkalnio sen., Raseinių r.). Išleista jo kūrybos knyga „Išeisiu nebaigęs dainos“ (1993). 1986 m. rugpjūčio 8 d. nuskendo Baltijos jūroje. Palaidotas Ugionyse (Raseinių r.).
Zigmantas Citavičius. 1863 m. sukilimo Raseinių apskrities sukilėlių karo viršininkas. Gimė 1833 m. Gyveno Padubysio dvare. Žuvo 1863 m. balandžio 5/7 dienomis. Palaidotas Kelmės r. Tytuvėnų miškų urėdijos miške (Tytuvėnų g-ja, 41 kv., Tytuvėnų regioninis parkas).
Antanas Chlevinskis. Lietuvos kariuomenės generolas, kilęs iš Raseinių krašto.
Mykolas Chlevinskis (1793–1831). Gėluvos dvaro savininkas, viena šviesiausių XIX a. I ketvirčio asmenybių, švietimo ir kultūros mecenatas. Antano Chlevinskio anūkas. Gimė Adakave (Skaudvilės vls., Tauragės r.). Mirė ten pat, susirgęs cholera.
Vladislovas Chlevinskis. Visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis. Mykolo Chlevinskio sūnus. Gimė 1825 m. Pagojo dvare. Mirė 1907 m. Ilgižiuose (Raseinių r.).

Č

Ignas Čepas. Knygnešys. Gimė Kniečių k. (Jurbarko r.). Lietuviškos spaudos draudimo laikas platino knygas Ariogalos apylinkėse. Daug kartų buvo kratomas, kalinamas ir ištremtas trejiems metams į Archangelsko guberniją. Mirė Pirmojo pasaulinio karo metais.*
Miroslavas Čepkauskas. Spaudos darbuotojas. Gimė Kalnujuose (Raseinių r.). Literatūrinę veiklą pradėjo gyvendamas Vokietijoje, vėliau persikėlė gyventi į Kanadą. XX a. 6 deš. redagavo humoro žurnalą „Vėpla“, išleido aforizmų, satyrinių posakių rinkinių.
Valentinas Čepkus. Dainininkas (baritonas), pedagogas, poetas. Gimė 1937 m. gegužės 3 d. Maslauskiškių k. (Raseinių apskr.). Dainavo Kauno muzikiniame teatre, su įvairiais meno kolektyvais daug koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, buvo tapęs ne vieno konkurso laureatu. Kūrė eiliuotas pasakas vaikams. Mirė 1999 m. balandžio 17 d. Kaune.
Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys. uoKęstučio apygardos štabo narys, Vaidoto rinktinės vadas. Gimė 1908 m. Paraseinyje (Raseinių r.). Žuvo 1948 m. sausio 16 d. Pagausančio k. (Ariogalos vls., Raseinių r.). Kartu tą dieną žuvo jo pavaduotojas Vincas Žitkauskas-Svajūnas, Ilguvis ir rinktinės štabo ryšininkas Antanas Mileris-Drąsutis.
Vytautas Čeprackas. Baleto artistas. Gimė 1927 m. gegužės 12 d. Nemakščiuose (Raseinių r.). Kauno muzikinio teatro baleto solistas (1944–1973). Mirė 1980 m. sausio 29 d. Kaune.
Juozapas Čerkeliauskas. Kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas. Gimė 1857 m. kovo 17 (19?) d. Deglėnų k. (Panevėžio apskr.). Dirbo Šiluvoje, Šilalėje, Karklėnuose, Girdiškėje. Parašė ir išleido 6 knygas. Pastatė mūrinę Girdiškės bažnyčią. Mirė 1926 m.
Petras Čėsna. Lietuvos susisiekimo ministras. Gimė 1945 m. vasario 20 d. Raseiniuose. 1973–2000 m. dirbo atsakingą darbą įvairiose įmonėse ir organizacijose. 2001–2004 m. – Lietuvos Respublikos ūkio ministras, 2005 m. birželio 10 d. Prezidento dekretu paskirtas susisiekimo ministru.
Gintautas Česnys. Profesorius, antropologas, buvęs VU medicinos fakulteto dekanas. Gimė 1940 m. balandžio 23 d. Raseiniuose.
Lionginas Čiapas. Fleitininkas, dirigentas, pedagogas. Gimė 1948 m. kovo 1 d. Jagučionyse (Raseinių r.).

D

Pranciškus Dabkevičius. Filosofijos magistras. Gimė Ariogalos par. (Raseinių r.). Apie 1790 m. mokėsi pas pijorus Raseiniuose, vėliau – VU. Kelerius metus dirbo mokytoju Minsko gimnazijoje ir vadovavo vyrų pensionatui Vilniuje. Įvairiuose laikraščiuose išspausdino daug savo poezijos kūrinių, kurie rodo jo neeilinį talentą. Parašė knygą „Apie auklėjimą“ („O vychovaniu“). Išvertė Šilerio draminę poemą „Valenšteinas“.
Viktoras Dabušis. Kunigas. Gimė 1920 m. Graužų k. (Girkalnio sen., Raseinių r.). Antrasis pasaulinis karas jį nubloškė į Vakarus. 1951 m. apsigyveno JAV. Dirbo „Darbininko“ redakcijoje, nuo 1953 m. – ateitininkų federacijos vyriausiosios valdybos generalinis sekretorius.
Genovaitė Damašauskienė. Tautodailininkė, tapytoja. Gimė 1929 m. Kaune. Gyvena Ariogaloje (Raseinių r.). Jos kūrybos parodų yra surengta Kėdainių, Raseinių muziejuose ir daugelyje kitų vietų.
Vladas Danusas. Miškininkas, literatas. Gimė 1941 m. sausio 22 d. Trakučių k. (Raseinių r.). 2005 m. išleido eilėraščių knygą „Gimtinės vėjas“.
Domininkas Daubaris (Daubaras). Vienas iš 1830–1831 m. sukilimo vadų. Gimė 1801 m. Viduklėje (Raseinių r.). Vadovavo sukilėliams Žemaitijoje. Jo vadovaujami sukilėliai užėmė Telšius, dalyvavo Palangos šturme. Sukilimui pralaimėjus, pasitraukė į Prancūziją. Čia dalyvavo lietuvių veikloje, rašė žemaitiškas eiles, žemaitiškai susirašinėjo su Simanu Borisevičiu, kuris planavo leisti žemaitiškas knygas.
Albinas Mykolas Daugiala. Raseinių rajono garbės pilietis. Gimė 1942 m. sausio 2 d. 1965 m. pagal paskyrimą atvyko dirbti į Raseinius Mechanizuotos kolonos Nr. 12 meistru. 1967 m. paskirtas Kaimo statybos kolonos inžinieriumi, 1973 m. – jos viršininku. Nuo 1993 m. dirbo AB „Raseinių statyba“ generaliniu direktorium. Mirė 2005 m.
Kostas Daugirdas. Finansininkas, pirmasis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius. Gimė 1855 m. spalio 18 d. Daugirdavos k. (Raseinių r.). Mirė 1928 m. rugsėjo 10 d. Pagojyje, ten ir palaidotas.
Tadas Daugirdas. Dailininkas, kraštotyrininkas, archeologas. Gimė 1852 m. Plembergo dvare (Raseinių r.). 1877 m. Varšuvoje atidarė savo studiją. Svarbiausi jo sukurti paveikslai: „Naktį ir rytmetį“, „Rudens orė“, „Auštant“, „Pūga“, „Prie šventojo šaltinio“, „Prie Dubysos“, „Dubysa“ ir kt. Jis bendradarbiavo „Varpe“, tyrinėjo, kasinėjo kapinynus, kitus archeologinius paminklus. Nuo 1907 m. dirbo Kauno muziejaus konservatoriumi, nuo 1909 m. buvo šio muziejaus direktorius. Vertė tekstus iš lenkų kalbos, režisavo S. Kymantaitės-Čiurlionienės „Jaunikius“, pats kūrė („Girkalnio Užgavėnės“, „Tėtė pakliuvo“ ir kt.). 1917 m. kartu su J. Basanavičium, A. Žmuidzinavičium dalyvavo komisijoje Lietuvos vėliavai nustatyti, rengė Vyčio projektus, piešė Lietuvos miestų herbus, sukūrė Kauno istorijos muziejaus, kai kurių bažnyčių vitražų, teatro dekoracijų, parašė ir paskelbė straipsnių dailės, istorijos klausimais. Mirė 1919 m.
Jokūbas Dagys. Skulptorius. Gimė 1905 m. Šlepečių k. (Panevėžio apsk.). 1932–1944 m. mokytojavo Raseinių gimnazijoje. Mirė 1989 m. Toronte (Kanada).
Mečislovas Davainis-Silvestraitis. Tautosakininkas, poetas, žurnalistas. Gimė 1849 m. Žieveliškėje (Raseinių r.). „Aušros“, „Varpo“, „Ūkininko“ ir kai kurių kitų draudžiamų lietuviškų laikraščių bendradarbis. Surinko apie 700 pasakų, 1 000 dainų, keletą tūkstančių vienetų smulkiosios tautosakos. Mirė Vilniuje 1919 m.
Vladislovas Dembskis. Kunigas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Gimė 1831 m. Sukilimo metu buvo Žemaitijos sukilėlių būrių kapelionas. Sukilimui pralaimint, pasitraukė į Paryžių. 1880 m. persikėlė gyventi į JAV. Čia tapo laisvamaniu, vienu iš Lietuvos laisvamanių susivienijimo Amerikoje vadų. Mirė 1913 m.
Jonas Digrys. Gimė 1920 m. Kengių k. (Ra-seinių r.). Pirmasis Raseinių siuvimo fabriko „Šatrija“ direktorius. Keturių dalių prisiminimų romano „Trikampyje“ (2005) autorius.
Vytautas Digrys. Gimė 1909 m. Bažavalės k. Karo aviacijos II skyriaus viršininkas, kapitonas, apdovanotas „Plieno Sparnų“ garbės ženklu. 1940 m. sovietams likvidavus Lietuvos kariuomenę ir Karo aviaciją, gyveno ir dirbo tėvų ūkyje. LLA karys. Suimtas 1945 m.
Algimantas Dikinis. Aktorius. Gimė 1922 m. liepos 10 d. Raseiniuose. Mokėsi B. Dauguviečio dramos studijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Vėliau pėrsikėlė gyventi į Kanadą. Nuo 1950 m. dirbo Lietuvių dramos teatre Monrealyje. Mirė 1988 m. rugsėjo 16 d. JAV.
Daumantas Vitalijus Dikinis. Inžinierius, visuomenės veikėjas. Gimė Raseiniuose. Vadovavo įvairiems projektams Pietų Amerikoje, Saudo Arabijoje. Gyvena Kanadoje.
Leopoldas Dymša. Karininkas diplomatas. Gimė 1893 m. vasario 15 d. Paupio k. (Raseinių r.). 1944–1946 m. dirbo Lietuvos pasiuntiniu Vokietijoje. Nuo 1946 m. – BALF ir Amerikos katalikų vyskupų tarybos atstovas Britų zonoje Vokietijoje. 1950 m. apsigyvenęs JAV, bendradarbiavo „Lietuvos aide“, išvertė H. Bičer-Stou „Dėdės Tomo trobelę“, J. Svifto „Guliverio keliones“. Mirė 1959 m. Stamforde (JAV).
Stasys Dirmantas. Profesorius, Lietuvos kariuomenės generolas, XVII Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras. Gimė 1887 m. Raseiniuose. Mirė 1975 m. sausio 26 d. Čikagoje (JAV).
Povilas Dogelis. Kunigas, visuomenės veikėjas, pavasarininkų organizacijos įkūrėjas, knygų autorius, spaudos darbuotojas. Gimė 1877 m. vasario 1 d. Knebionių k. (Girkalnio vls., Raseinių r.). Mirė 1949 m. lapkričio 3 d. Kaune.
Vincentas Drotvinas. Humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus pedagoginio universiteto lietuvių kalbotyros profesorius. Gimė 1929 m. liepos 10 d. Stakiuose (Raseinių r.). Yra išleidęs keletą monografijų, žodynų, paskelbęs nemažai straipsnių.
Adomas Druktenis. Vertėjas, germanistas. Gimė 1931 m. vasario 13 d. Raseiniuose. 1958–1977 m. buvo „Vagos“ leidyklos redaktorius, 1977–1993 m. – „Mokslo“ leidyklos redakcijos vedėjas. Išvertė H. Zudermano, S. Veigo, H. V. Richterio, L. Franko, N. Kazandzakio, H. E. Nosako, M. Frišo, E. fon Kaizerlingo, E. M. Remarko ir keleto kitų autorių kūrinių.
Zofija Druktenytė-Butkienė. Gamtos mokslų daktarė (1972). Gimė 1937 m. gegužės 26 d. Jūkainių dvare (Raseinių r.). Paskelbė apie 80 mokslo straipsnių. Ji – knygų „Lietuvos TSR flora“ (4 t., 1971), „Vaistiniai augalai“ (1973), „Lietuvos laukiniai vaistiniai augalai“ (1981), „Vaistinių augalų auginimas“ (1983) ir keleto kitų leidinių viena iš autorių.
Arūnas Dulkys. Ekonomistas, knygos „Lietuvos banknotai“ (2002) teksto autorius ir konsultantas. Gimė 1972 m. Šilutėje. 1990 m. baigė Raseinių 2-ąją vidurinę mokyklą.
Stasys Džiugas. Poetas, prozininkas, Raseinių rajono garbės pilietis. Gimė 1919 m. gruodžio 6 d. Juodkėnų k. (Raseinių r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyvendamas Vokietijoje, bendradarbiavo politinių pabėgėlių spaudoje (Hanau stovykloje Vokietijoje redagavo vaikams skirtą laikraštėlį „Gimtinės žiburiai“). Persikėlęs gyventi į JAV, įsijungė į lietuvių bendruomenės veiklą, buvo renkamas į Lietuvos fondo, JAV lietuvių bendrijos, Pasaulio lietuvių bendrijos valdybas. Išleido knygų vaikams. Jis – Raseinių viešosios bibliotekos bičiulis ir rėmėjas. Bibliotekoje iš jo dovanotų knygų suformuotas atskiras fondas.

E

Pranas Eimutis. Vienas pirmųjų Nepriklausomybės kovose žuvusių savanorių. Gimė 1897 m. Rajunciškių k. (Ariogalos sen., Raseinių r.). Žuvo 1919 m. kovo 18 d. gindamas JAV atstovybę Kaune.
Ch. M. Einšteinas. Dailininkas, mokytojas. XX a. 4 deš. dirbo piešimo mokytoju Raseinių žydų mokykloje. 1934 m. jo darbų eksponuota Lietuvos dailininkų kūrybos parodoje Čekoslovakijoje, 1936 m. – Lietuvoje vykusioje Lietuvos dailininkų kūrybos parodoje. 1937 m. išspausdintas jo sukurtų dvylikos iškilių Vytauto Didžiojo universiteto profesorių portretų komplektas.
Bronys Elsbergas. Architektas. Gimė 1901 m. rugpjūčio 20 d. Pasandravio k. (Raseinių apsk.). Savo darbais Lietuvoje pradėjo garsėti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, suprojektavęs nemažai visuomeninių ir privačios paskirties pastatų. Iš Lietuvos pasitraukė 1944 m. Gyveno ir kūrė Paryžiuje, JAV. Mirė 1998 m. kovo 27 d. JAV.
Stasys Elzbergas. Teisininkas, bibliotekininkas. Gimė 1904 m. vasario 4 d. Raseiniuose. 1958–1969 m. dirbo Respublikinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoju mokslui. Išleido keletą knygų. Jis – biuletenio „Bibliotekų darbas“ vienas iš iniciatorių ir leidėjų. Mirė 1971 m. rugsėjo 25 d.

G

Gintaras Gaidys. Tautodailininkas, medžio drožėjas. Gimė 1964 m. lapkričio 6 d. Švenčiuliškių k. (Panevėžio r.). Kuria skulptūras iš medžio, dažniausiai biblijinėmis temomis. Gyvena Raseiniuose.
Zita Gaižauskaitė-Vokietaitienė. Poetė. Gimė 1951 m. lapkričio 12 d. Padargupiuose (Raseinių r.). Gyvena Garliavoje. Yra išleidusi kreletą knygelių vaikams.
Edmundas Ganusauskas. Lakūnas, žurnalistas. Gimė 1945 m. Kybartėlių k. (Pagojukų sen., Raseinių r.).
Jonas Garalevičius. Lietuvių muzikos instrumentų, taip pat ir vargonų meistras (pagamino Seinų, Raseinių, Telšių vargonus). Gimė 1871 m. vasario 21 d. Dvariškių k. (Raseinių r.), kai kur minima, kad Žalpiuose. Mirė 1943 m.
Merkelis Geišas. Žemaičių vyskupas. Gimė Geišų dvarelyje (netoli Šiluvos), ten ir augo. Mokėjo žemaičių kalbą, pamokslus sakydavo žemaitiškai. Į kunigus įšventintas 1595 m. kovo 29 d. Nuo 1611 m. – Vilniaus kapitulos kanauninkas. 1622 m. rugpjūčio 15 d. tapo Vilniaus prelatu archidiakonu. LDK referendorius nuo 1620 m. Žemaičių vyskupas 1631 m. birželio 11 d. – 1633 m. sausio 28 d. (iki mirties). Mirė Veiviržėnuose. Palaidotas Varniuose.
Juozas Girdzijauskas. Literatūros istorikas, VU profesorius, daugelio knygų autorius. Gimė 1935 m. liepos 10 d. Kalupių k. (Paupio parapija, Raseinių apskr. (dab. Jurbarko r.). Mokėsi Paupio, Vadžgirio progimnazijoje, Viduklės, Vilniaus A. Vienuolio, J. Tallat-Kelpšos mokyklose. 1953–1958 m. VU studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1966 m. apgynė pirmąją filologijos mokslų kandidato disertaciją. 1969 m. jam suteiktas VU docento vardas. 1982 m. apgynė filologijos mokslų daktaro disertaciją. 1985 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1992–1998 m. vadovavo VU Literatūros teorijos katedrai. Pagrindinė prof. Juozo Girdzijausko mokslinių interesų kryptis – lietuvių eilėdara. Vadovauja Lietuvos atgimimo metais susikūrusiai Simono Stanevičiaus bendrijai, yra šios bendrijos metraščio „Aitvarai“ atsakingasis redaktorius.
Titas Globys. Kraštotyrininkas, mokytojas. Gimė 1912 m. Bulzgeniškių k. (Vadžgirio vls., Raseinių apskr.). Mokės Eržvilko ir Raseinių gimnazijose. Nuo 1948 iki 1972 m. mokytojavo Raseinių vidurinėje mokykloje, vėliau – Viduklėje. Vienas iš Maironio gimtinės Pasandravyje tvarkymo ir muziejaus kūrimo iniciatorių. Knygos „Raseiniai. Kančios ir viltys. Istorijos apmatai, prisiminimai“ (2001) autorius. Mirė 2001 m.
Audronė Glosienė. Profesorė, bibliotekininkė, knygotyrininkė, VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorė. Gimė 1958 m. spalio 4 d. Ariogaloje (Raseinių r.). Gyvena Vilniuje.
Balys Godvaiša. Pedagogas, vadovėlių autorius. Gimė 1929 m. vasario 2 d. Skapiškių k. (Raseinių r.). Vadovėlius leidžia nuo 1960 m.
Vasaris Gorodeckis. Energetikos specialistas, profesorius. Gimė 1873 m. vasario 22 d. Paluknio k. (Raseinių r.). Dirbo VDU. Mirė 1940 m. rugpjūčio 13 d.
Juozas Grabauskas. Medžio drožėjas. Gimė 1937 m. Betygalos sen. (Raseinių r.). Keletas jo sukurtų skulptūrų saugoma Betygalos muziejuje. Mirė 2002 m.
Kazys Grakauskas. XX a. I p. aktorius. Gimė Ariogaloje. Raseinių krašto istorijos muziejuje saugoma jo nuotraukų.
Vincas Grybas. Dailininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas. Gimė 1890 m. spalio 3 d. Šakių r. Nuo 1929 m. gyveno Jurbarke. Vienas iš žymiausių XX a. I p. lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų. Žymiausios skulptūros: „Simonas Daukantas“ Papilėje (1928–1930), „Žemaitis“ Raseiniuose (1934). Sušaudytas nacių 1941 m. liepos 3 d. Jurbarke.
Gintaras Grigalis. Raseinių meno mokyklos direktorius, kapelos „Dubysa“ vadovas. Gimė 1945 m. Kupriškio k. (Kelmės r.). „Dubysos“ kapela – įvairių respublikinių renginių, švenčių dalyvė, prizininkė. 2001 m. jai paskirta „Aukso paukštės” nominacija. Kapelos vadovas yra išleidęs garsa-juosčių, kompaktinį diską, leidinį „Kūriniai kaimo kapeloms”.
Jolanta Grigaliūnaitė. Mykolo Riomerio universiteto mokslo prorektoriaus padėjėja (nuo 2003 m.). Gimė 1976 m. rugpjūčio 12 d. Raseiniuose. Aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje.
Vytautas Griganavičius. Raseinių rajono garbės pilietis. Gimė 1925 m. sausio 9 d. Kunigu įšventintas 1949 m. rugsėjo 25 d. Pastoracinį darbą dirbo įvairiose Lietuvos katalikų parapijose. Nuo 1977 m. gegužės mėn. gyvena Raseiniuose, du dešimtmečius ėjo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebono pareigas. 1998 m. gegužės 4 d. paskirtas Lyduvėnų šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonu, nuo 2004 m. dirba Raseiniuose.
Sofija Grygelytė-Kveselienė. Pedagogė, literatė. Gimė 1931 m. Paulių k. (Jurbarko r.). Gyvena Raseiniuose. Jos kūryba skelbiama Raseinių rajono laikraštyje „Naujas rytas“.
Liudvikas Grincevičius. Architektas. Gimė 1717 m. Raseiniuose. Raseinių bažnyčios ir vienuolyno komplekso projekto autorius. Mirė 1783 m.
Simonas Grosas. Lietuviškos gramatikos autorius. Gimė apie 1772 m. Varmijos vyskupijoje, Rytų Prūsijoje. Kada Simonas Grosas atvyko į Lietuvą, nežinoma. Apie 1787 m. įstojo į Pranciškonų ordiną. Prieš tapdamas pranciškonu, mokėsi Raseiniuose.
Juozapas Grubliauskas. Kunigas, teologijos mokslų daktaras. Gimė 1918 m. gegužės 23 d. Aukštkelių k. (Raseinių apskr.). Mokėsi Viduklės pradinėje, Raseinių gimnazijoje, Telšių kunigų seminarijoje. 1942 m. gegužės 22 d. įšventintas kunigu. Parašė 10 religinio turinio veikalų. Apgynus disertaciją „Žmonijos amžius“, jam suteiktas teologijos mokslų daktaro laipsnis. Mirė 1984 m. spalio 9 d., vos baigęs mokslinį darbą „Anapus materijos“.
Pranas Gudaitis. Dailininkas tapytojas. Gimė 1948 m. balandžio 11 d. Raseiniuose. Gyvena Vilniuje.
Vaclovas Gudaitis. Poetas. Gimė 1918 m. lapkričio 4 d. Meiliškiuse (Raseinių r.). 1946–1969 m. kalintas Komijoje. Mirė 1987 m. birželio 30 d. Siguldoje (Latvija).
Kazimieras Petras Gugis. Politikas, spaudos bendradarbis. Gimė 1897 m. Pagynėvio vienkiemyje (Raseinių r.). Į JAV gyventi išvyko prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Gyvendamas JAV, dalyvavo JAV lietuvių visuomeniniame gyvenime, buvo „Naujienų“ bendradarbis ir leidėjas. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvos šalpos fondo pirmininkas, nuo 1929 m. – Lietuvių susivienijimo iždininkas.
Pranciškus Petras Gugis. Kunigas, spaudos bendradarbis, rašytojas. Gimė 1867 m. vasario 6 d. Ariogaloje (Raseinių r.). Bendradarbiavo „Tėvynės sarge“. Už literatūrinę veiklą buvo nubaustas ir du metus kalėjo Kretingos vienuolyno kalėjime, buvo ištremtas į Kuršą. Po tremties 1912 m. išvyko gyventi į JAV, kur toliau aktyviai bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Išleido keletą religinių knygų, memuarų. Mirė 1917 m. lapkričio mėn. Čikagoje.
Antanas Gulbinas. Dermatologas, medicinos mokslų daktaras (1940), profesorius (1946). Gimė 1904 m. liepos 10 d. Paliešiuose (Raseinių r.). Lietuvoje sukūrė užkrečiamųjų odos ir venerinių ligų profilaktikos kryptį, parengė daug specialistų. Mirė 1993 m. rugsėjo 5 d. Kaune.
Vidmantas Gulbinas. Mokslininkas. Gimė 1957 m. Paliepiuose (Raseinių r.). Dirbo mokslinį darbą Umea universitete (Švedija). Mokslinių tyrimų sritis – pikosekundinė lazerinė spektroskopija.
Vilius Gužauskas. Literatūros tyrinėtojas, kritikas. Gimė 1951 m. gegužės 6 d. Jagučionių k. (Raseinių r.). Išleido knygą „Poetinė individualumo raiška“ (1982), paskelbė nemažai straipsnių, recenzijų. Gyvena Vilniuje.
Aleksandras Fromas-Gužutis. Prozininkas, vienas pirmųjų lietuvių dramaturgų. Gimė 1822 m. gruodžio 12 d. Raseiniuose. Jo dramos veikalai buvo statomi Lietuvos, Rusijos, JAV mėgėjų teatruose (populiariausia drama „Ponas ir prasčiokai“ iki 1911 m. pastatyta 39 kartus). Pagal jo dramą „Eglė žalčių karalienė“ kompozitorius M. Petrauskas sukūrė vieną pirmųjų lietuviškų operų. Mirė 1900 m. rugpjūčio 21 d. Gongailiškiuose (Jurbarko r.). Palaidotas Girkalnyje (Raseinių r.).

H

Juozas Jonas Hermanavičius. Iškilus JAV visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. Gimė 1874 m. rugsėjo 21 d. Nemaršionių k. (Raseinių r.). Gyventi į JAV išvyko 1893 m. Įsikūrė Čikagoje. Leido žemės ūkio reikalams skirtą laikraštį „Žinyčia“, bendradarbiavo daugelyje kitų lietuvių laikraščių, rašė ir leido lietuvių tautos istorijos apybraižas, knygas mažų tautų teisių tema. Siekė, kad nebūtų tapatinami lenkai ir lietuviai. Mirė 1943 m.
Romualda Hofertienė. Visuomenės veikėja, Kovo 11-osios akto signatarė. Gimė 1941 m. Raseinių r.

I

Vaclovas Ibenckis. 1863 m. sukilimo dalyvis. Gimė 1843 m. Bakaičių dvare (Raseinių r.). Sukilimui pralaimėjus, pasitraukė į Galiciją. Mirė 1893 m.
Vytautas Ignas-Ignatavičius. Dailininkas tapytojas. Gimė 1924 m. gegužės 16 d. Zacišiuose (Raseinių r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus.
Algimantas Ignatavičius. Hidrogeologas, požeminių vandens išteklių tyrimo pradininkas Lietuvoje. Gimė 1931 m. Viduklėje. Baigęs VU, dirbo Geologijos institute, čia apgynė geologijos-mineralogijos mokslų kandidato disertaciją. Vėliau buvo Vilniaus pedagoginio instituto docentas. Yra paskelbęs mokslo darbų apie Lietuvos požeminius vandenis.
Eugenijus Ignatavičius. Prozininkas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Gimė 1935 m. gegužės 8 d. Užraguviuose (Jurbarko r.). Mokėsi Raseinių gimnazijoje. Rašo apsakymus, noveles, pjeses ir inscenizacijas, scenarijus kino filmams ir kt. Išvertė A. Solženicino romaną „Pirmajame rate“ (1991), parengė tremtinių atsiminimų knygą „Kryžius Šiaurėje“ (1992).
Birutė Ignatavičiūtė. Gydytoja, hab. m. dr., profesorė. Gimė 1924 m. balandžio 6 d. Viduklėje (Raseinių r.). 1966 m. apgynė medicinos mokslų daktarės disertaciją. 1967 m. jai buvo suteiktas profesorės vardas, 1979 m. – nusipelniusios gydytojos vardas. Žinomiausi jos mokslo darbai yra apie plaučių limfmazgių, pilvo ertmės organų tuberkuliozę, pleuritus bei jų diagnostiką. Šiomis temomis yra paskelbusi nemažai publikacijų.
Milda Ignatavičiūtė. Biologė, hab. m. dr., profesorė, kelių mokslų knygų autorė. Nuo 1954 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Botanikos, vėliau – Biologijos institute.
Tadas Ivanauskas. Dailininkas. Gimė 1944 m. Ariogaloje (Raseinių r.), ten ir gyvena.
Bronė Jackevičienė. Pedagogė. Gimė 1930 m. Būdų k. (Raseinių r.). Nuo 1967 m. dirbo Ariogalos vidurinėje mokykloje istorijos ir visuomenės mokslų mokytoja. Parašė „Ariogalos vidurinės mokyklos istoriją“, „Ariogalos miesto istorinę-geografinę-ekonominę charakteristiką“, „Ariogalos apyl. liaudies buitinius papročius“, „Ariogalos MSV istoriją“.
Jonas Jagminas. Mokslų daktaras. Gimė 1949 m. kovo 1 d. Mokėsi Viduklės Simono Stanevičiaus vidurinėje mokykloje (Raseinių r.).
Jonas Jakštas. Kariškis, valstybės veikėjas, Rainių kankinys. Gimė 1897 m. Paežerės k.(Raseinių aps.). Per Pirmąjį pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, buvo paimtas į caro kariuomenę, kur jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1927 m. išrinktas Tverų valsčiaus viršaičiu ir Tautininkų organizacijos skyriaus pirmininku. 1940 m. liepos 12 d. buvo suimtas savo ūkyje ir išvežtas į Telšių kalėjimą. Kartu su kitais 75 kankiniais nukankintas 1941 m. birželio 25-osios naktį Rainių miškelyje (Telšių r.). Palaidotas senosiose Tverų kapinėse, šalia koplyčios.
Edvardas Jančevskis. Mokslinės sodininkystės Žemaitijoje pradininkas. Gimė 1846 m. gruodžio 14 d. Blinstrubiškių dvare (Raseinių r.). Būdamas dvidešimt devynerių metų amžiaus tapo Krokuvos universiteto profesoriumi. 1901–1902 m. buvo jo rektorius. 1879 m. Krokuvoje išleido knygutę „Pomologiniai užrašai ir tyrimų duomenys iš Blinstrubiškių sodo Žemaitijoje“ (pirmasis stambesnis jo mokslo darbas). E. Jančevskis iš viso parašė apie 40 monografijų. Mirė 1919 m. liepos 17 d. Krokuvoje.
Kipras Jančiauskas. Valstybės ir politikos veikėjas, žemaičių bajoras, poetas, „Juodųjų brolių“ organizacijos įkūrėjas. Gimė 1805 m. gruodžio 9 d. Raseinių apskrityje. Mokėsi Raseinių apskrities mokykloje, Kauno gimnazijoje, Kražių kolegijoje. 1823 m., susekus „Juodųjų brolių“ draugiją, K. Jančiauskį nuteisė mirti. Vėliau ši bausmė pakeista 10 m. kalėjimo, o dar vėliau – tarnyba kariuomenėje ar tremtimi Sibire. Grįžęs į Žemaitiją, gyveno Blinstrubiškių dvare. Buvo renkamas Raseinių apskrities bajorų vadu. Dalyvavo 1831 m. sukilime. Mirė 1853 m. rugsėjo 19 d. Raseinių apskrityje.
Zigmas Janušaitis. Tautodailininkas, medžio drožėjas. Gimė 1926 m. sausio 1 d. Gabšių k.(Raseinių r.). Mirė 2003 m. Dalis jo kūrinių saugoma Raseinių krašto istorijos muziejuje.
Anupras Jasevičius. Kunigas, 1863 m. sukilimo dalyvis, poetas. Gimė 1809 m. Žostautuose (Kėdainių r.). Mirė 1899 m. Alukstoje. Per 1863 m. sukilimą Ariogalos bažnyčioje perskaitė sukilimo manifestą. Už tai buvo suimtas, uždarytas Kauno kalėjime ir kariuomenės teismo nuteistas 6 metams kalėti Sibiro katorgoje. Apie 20 m. gyveno Ariogaloje, čia kūrė eilėraščius (pseudonimai Anupras Žemaitis, Ariogalos Skerdžius, Josvainių Peštukas). Jo rankraščiai per Pirmąjį pasaulinį karą dingo. Kai kurie eilėraščiai išspausdinti „Tėvynės Sarge“, „Mūsų senovėje“ (1937, II t.).
Julijonas Jasienskis, Jasinskas. Publicistas, vertėjas. Gimė 1874 m. rugpjūčio 31 d. Pašaltuonyje (Raseinių r.). Mirė 1934 m. kovo 31 d. Šiauliuose.
Viktoras Jocaitis. Literatūros kritikas, vertėjas, žurnalistas. Gimė 1895 m. gruodžio 10 d. Girkalnyje (Raseinių r.). Mirė 1979 m. gegužės 9 d. Kaune.
Danguolė Jocienė. Tautodailininkė odininkė. Gimė 1949 m. Baltušavos k. (Anykščių r.). Nuolat aktyviai dalyvauja parodose, konkursuose. Gyvena Raseiniuose.
Lina Jokilaitytė. Dailininkė keramikė, stiklo dailininkė. Gimė 1971 m. birželio 2 d. Raseiniuose.
Petras Jonikas. Lietuvių kalbininkas, spaudos bendradarbis, daugelio mokslo studijų autorius, bendraautorius, profesorius, mokslo įstaigų vadovas. Gimė 1906 m. kovo 25 d. Antringyje (Raseinių r.). 1942 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją, 1958 m. JAV – disertaciją apie lingvistinės literatūros klasifikavimą. 1969–1978 m. buvo Čikagos Pedagoginio lituanistikos instituto rektorius. Įvairiais praktiniais lietuvių kalbos klausimais rašė „Švietimo darbe“, „Židinyje“, „Kalboje“, „Gimtojoje kalboje“, „Aiduose“, „Naujienose“, „Metmenyse“ ir kt. Mirė 1996 m. vasario 3 d. Riverside (JAV, Čikagos priemiestis). Palaidotas Čikagoje.
Robertas Jucevičius. Hab. m. dr. (socialiniai mokslai), profesorius. Gimė 1950 m. balandžio 27 d. Tendžiogalos k. (Raseinių r.). KTU Socialinių mokslų fakulteto Strateginio valdymo katedros vedėjas, profesorius. Paskelbė daugiau kaip 70 mokslinių publikacijų.
Stepas Jukna. Aktorius. Gimė 1910 m. rugsėjo 2 d. Raseiniuose. Vaidino Šiaulių, Klaipėdos dramos teatruose, Valstybės teatre, o nuo 1940 m. – Lietuvos dramos teatre. Mirė 1977 m. kovo 28 d. Vilniuje.
Zigmas Jukna. Irkluotojas, Europos 1961, 1965, 1967 m. čempionas. Gimė 1935 m. liepos 13 d. Palukštyje (Raseinių r.). Mirė 1980 m. Vilniuje.
Stanislovas Bonifacas Jundzilas. Gamtininkas, VU profesorius. Gimė 1761 m. gegužės 6 d. Lydos apskrityje. 1779–1781 m. mokytojavo Raseinių pijorų vienuolyno mokykloje. Mirė 1847 m. balandžio 27 d. Vilniuje.
Antanas Algirdas Jurgaitis. Biologijos m. dr. Gimė 1935 m. birželio 3 d. Betygaloje (Raseinių r.). Lietuvos veterinarijos akademijos docentas. Pagrindinė mokslinio darbo kryptis – paukščių mineralinių medžiagų apykaita.
Vaidas Jurgilas. Krepšininkas. Gimė 1968 m. gegužės 28 d. Raseiniuose. LKL įvairių komandų žaidėjas.
Antanas Juška. Lietuvių kalbininkas, tautosakininkas, etnografas, kunigas. Gimė 1819 m. birželio 16 d. Daujotuose (Raseinių r.). 1843 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją. Kunigavo Zarasuose, Obeliuose, Antazavėje, Ukmergėje, Pušalote, Vilkijoje, Veliuonoje, Alsėdžiuose. 1879 m. persikėlė gyventi į Kazanę, pas brolį Joną. Parašė „Latviškai lietuvišką žodyną“, surinko 70 tūkst. žodžių žodynui, 6 tūkst. dainų ir 2 tūkst. dainų melodijų. Sulaukė „Svodbinės rėdos“ spausdinimo pradžios. Mirė 1880 m. lapkričio 1 d. Kazanėje. Iš pradžių ten buvo ir palaidotas. Vėliau jo palaikai perkelti į Veliuoną.
Antanas Juška. Raseinių rajono garbės pilietis, ilgametis Betygalos vidurinės mokyklos mokytojas. Gimė 1920 m. rugpjūčio 6 d. Betygaloje. Baigęs Tauragės mokytojų seminariją, dirbo Ugionių pradinėje mokykloje, nuo 1945 m. – Betygaloje. Čia į gyvenimą išleido 50 abiturientų laidų. 1954–1959 m. dirbdamas studijavo Lietuvos kūno kultūros institute. Subūrė mokyklos orkestrą ir chorą, vadovavo meno saviveiklos kolektyvams, pirmasis pradėjo vadovauti Betygalos Maironiečių draugijai. Domėjosi krašto istorija, rinko tautosaką. Jo rūpesčiu sutvarkytos senosios Betygalos kapinės, pastatytas paminklas rusų ir vokiečių okupacijų aukoms, kryželiai partizanams, ant paminklų iškalė aukų vardus ir pavardes. Vienas iš pirmųjų įsijungė į Lietuvos Sąjūdžio veiklą. 1994 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino medaliu. Buvo sukaupęs daug žinių apie savo kraštą, jo praeitį, mokėjo labai gražiai ir įdomiai perteikti turimą informaciją kitiems. Betygaloje visuomeniniais pagrindais dirbo gidu. Mirė 2003 m. gegužės 6 d. Palaidotas Betygalos Pilkalnio kapinėse.

K

Henrikas Kačinskas. Aktorius. Gimė 1903 m. sausio 23 d. Viduklėje. Dirbo aktoriumi „Tautos“ ir „Vilkolakio“ teatruose, 1926 m. vadovavo Valstybė teatrui, dirbo Kauno teatre. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Buvo Augsburgo, Detmoldo lietuvių tremtinių dramos kolektyvų aktorius. Nuo 1949 m. gyveno JAV. 1949–1951 m. dėstė Bostono lituanistikos mokykloje ir vadovavo dramos studijai, tęsė teatrinę veiklą, vaidino, režisavo, dėstė teatro studijoje.
Jeronimas Kačinskas. Dirigentas, kompozitorius, pedagogas. Gimė 1907 m. balandžio 17 d. Viduklėje (Raseinių r.). Pirmasis jo muzikos mokytojas buvo tėvas. Koncertuoti pradėjo 1921 m. Griežė orkestruose, vadovavo chorams, būrė įvairius kamerinius ansamblius ir pats juose grojo. 1929 m. rudenį išvyko į Čekoslovakiją, kur studijavo harmoniją ir polifoniją. 1930 m. sėkmingai baigė Prahos konservatorijos Kompozicijos, 1931 m. – Dirigavimo skyrių. Grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Kaune, vėliau dirbo Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Yra dirigavęs daugiau kaip 600 simfoninių ir radijo koncertų. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. apsigyveno JAV. Dirbo Bostono lietuvių parapijos vargonininku, vadovavo įvairiems JAV muzikiniams kolektyvams (orkestrams). 1991 m. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Mirė Bostone 2005 m. rugsėjo 15 d.
Česlovas Kalenda. Mokslininkas, profesorius. Gimė 1938 m. lapkričio 10 d. Keryvuose (Raseinių r.). Parašė knygas „Kaip atsirado ir vystėsi sąmonė“, „Dorovės samprata“.
Benediktas Dobroslavas Kalinauskas. 1831 m. Raseinių sukilimo komiteto narys, Raseinių apskrities kariuomenės vadas. Baigė Raseinių apskrities mokyklą, studijavo Vilniaus, Varšuvos, Krokuvos, Vroclavo universitetuose. 1831 m. sukilimui pralaimėjus, pasitraukė į Paryžių, ten dalyvavo lietuvių draugijos veikloje.
Vytautas Romualdas Kaminskas. Architektas, restauratorius. Gimė 1929 m. lapkričio 20 d. Anžilių k. (Raseinių r.). Dirbo Mokslinių restauracinių gamybinių dirbtuvių Kauno skyriuje, vadovavo Vilniaus projektavimo sektoriui, buvo jo dirbtuvių vyriausiasis architektas, direktorius. Vadovavo Paminklų restauravimo valdybai, Respublikiniam kultūros paminklų restauravimo trestui. Buvo leidinio „Architektūros paminklai“ atsakingas redaktorius. Parengė spaudai albumą „Atgimę paminklai“ (1983). Knygos „Praeities paminklai ir šiandiena“ (1983) autorius. 1978 m. už nuopelnus restauravimo srityje apdovanotas Valstybine premija.
Lina Kantautienė. Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė. Gimė 1963 m. Gruzdiškės k. (Raseinių r.). Knygos „Raseinių krašto žydai“ (2004 m.) sudarytoja.
Antanas Karpus. Liaudies skulptorius. Gimė apie 1851 m. prie Raseinių. Jaunystėje buvo knygnešys. Mirė 1922 m. Žemaičių Kalvarijoje.
Gendrūta Kauneckienė. Tautodailininkė tekstilininkė. Gimė 1954 m. Rūtelių k. (Šilalės r.) Aktyvi tautodailės renginių dalyvė. Gyvena Raseiniuose.
Nijolė Kavaliauskienė. Pedagogė, medikė, literatė. Gimė 1950 m. Sutkaičių k. (Raseinių r.). Jos kūryba skelbiama Jurbarko, Rokiškio, Raseinių, Anykščių rajonų laikraščiuose, medikų poezijos pavasario almanache „Skrenda paukštė baltasparnė“ (1991). Gyvena Raseiniuose.
Liudmila Kaželytė. Muzikos pedagogė. Gimė 1890 m. birželio 2 d. Raseiniuose. Mirė 1963 m. balandžio 1 d. Vilniuje.
Sebastijonas Kenstortas. Ariogalos tijūnas ir Žemaičių žemės teisėjas. Jį, sesers Elenos sūnų, 1602 m. liepos 9 d. Šiluvos, Pašušvio ir kt. dvarų savininkė S. Vnučkienė, kaip įsūnį testamentu paskyrė savo valios vykdytoju. Testamentas rašytas Lioliuose.
Jadvyga Kerienė. Mokslų daktarė. Gimė 1943 m. Meiliškių k. (Raseinių r.).
Joana Kinderytė. Dailininkė tekstilininkė. Gimė 1924 m. gegužės 27 d. Raseinių apskrityje. Gyvena Palangoje.
Antanas Kišonas. Literatas, agronomas. Gimė 1933 m. Butkiškėje. Jo eilėraščių yra paskelbta Raseinių r. laikraštyje „Naujas rytas“. Gyvena Ariogaloje.
Stasė Klimaitė-Pautienis. Dainininkė. Gimė 1921 m. Raseiniuose. Gyvena JAV.
Algimantas Kliunka. Teisininkas. Gimė 1958 m. sausio 4 d. Beržtų k. (Raseinių r.). Dirba Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje.
Rimantas Klusas. Poetas ir satyrikas. Gimė 1936 m. lapkričio 28 d. Puodžių k. (Raseinių r.). Paskutiniųjų metų knygos: „Meilės ašmenys“(1993), „Jautrumas saujoj“ (1996), „Pipirgėlė“ (2000).
Povilas Korzonas. Kunigas, visuomenės veikėjas. Gimė 1878 m. sausio 14 d. Girkalnio parapijoje. Dalyvavo 1917 m. rugsėjo mėn. vykusioje Lietuvių konferencijoje.1926 m. pakeltas Telšių diecezijos garbės kanauninku. Aktyviai propagavo blaivybę, bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Mirė 1943 m. vasario 20 d.
Stepas Kosmauskas. Aktorius. Gimė 1918 m. birželio 29 d. Darbutuose (Raseinių r.). 1941 m. baigė Panevėžio teatro studiją. Nuo 1941 m. dirbo šiame teatre, 1965–1975 m. buvo jo direktorius. Mirė 1985 m. kovo 25 d. Panevėžyje.
 Jonas Kreimeris. Mokslininkas, inžinierius, tremtinys, politinis kalinys. Gimė 1928 m. Baigė Ariogalos gimnaziją. Dirbo Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo institute vadovaujančiu moksliniu bendradarbiu. Savo autobiografiją paskelbė knygoje „Studentų byla“. Mirė 1992 m. Palaidotas Raudondvario kapinėse.
Kazys Kšanas. Muzikas, profesorius. Gimė 1939 m. gruodžio 26 d. Dievogalos k. (Raseinių r.). KU Chorvedybos katedros profesorius.
Liudvikas Kšivickas. Lenkų archeologas. Gimė 1859 m. Tyrinėjo Lietuvos piliakalnius, kasinėjo Gabrieliškių (1910 m., Raseinių r.), Darbutų ir kt. piliakalnius. Mirė 1941 m.
Jonas Kubilius. Hab. m. dr., Lietuvos MA tikrasis narys, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, Greisfaldo, Prahos, Zalcburgo universitetų garbės daktaras, ilgametis VU rektorius. Gimė 1921 m. liepos 27 d. Fermose (Jurbarko r.). Mokėsi Raseinių gimnazijoje.
Sigitas Kučinskas. Seulo olimpietis, akademinio irklavimo čempionas. Kilęs iš Viduklės.
Lina Kumpikevičiūtė-Pečeliūnienė. Žurnalistė. Gimė 1956 m. liepos 10 d. Ariogaloje (Raseinių r.). Savo publikacijų yra paskelbusi „Sąjūdžio žiniose“, „Respublikoje“, „Vasario 16“ ir daugelyje kitų leidinių. 1990 m. pradėjo dirbti „Lietuvos aido“ redakcijoje.
Marija Kuraitytė-Varnienė. Pedagogė, Montesori auklėjimo sistemos pradininkė. Gimė 1886 m. rugpjūčio 26 d. Bakaičių dvare (Raseinių r.). 1899–1904 m. su seserimi Stase (Miko Petrausko žmona) tėviškėje slapta mokė vaikus. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Mirė 1982 m. spalio 10 d. Čikagoje (JAV).
Stasys Kutkevičius. Chemijos m. dr., technologas inžinierius, daugelio išradimų autorius. Gimė 1925 m. sausio 19 d. Raseiniuose. Valstybinės premijos laureatas.
Stasė Kuzerytė. Poetė. Gimė 1935 m. rugpjūčio 5 d. Gūruose (Raseinių r.). Išleido eilėraščių rinkinius „Tiesos ilgesys“ (1991), „Liūto žvaigždynas“ (1992), „Tikėjimas ir viltis“ (1999).
Jonas Kuzminskis. Dailininkas grafikas. Gimė 1906 m. gruodžio 14 d. Betygaloje (Raseinių r.). Mirė 1985 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje.
Vytautas Kvedys. Žurnalistas, literatas. Gimė 1947 m. Dangutiškės k. (Jurbarko r.). Dirba Raseinių r. laikraščio „Naujas rytas“ redakcijoje. Jo kūryba spausdinama „Naujame ryte“, taip pat Jurbarko rajono laikraštyje „Šviesa“.
Janina Kvietkuvienė. Literatė. Gimė 1942 m. Lipkiškės k. (Raseinių r.). Gyvena Raseiniuose. Jos kūryba skelbiama Raseinių rajono laikraštyje „Naujas rytas“.

L

Povilas Labanauskas. Jūrų karininkas, inžinierius, profesorius, „Amerikos balso“ bendradarbis. Gimė 1908 m. gruodžio 12 d. Nemakščiuose (Raseinių r.). Aukštuosius mokslus baigė Italijoje. 1939 m. paskirtas vadovauti laivui „Antanas Smetona“. 1940 m. pasitraukė gyventi į Švediją, 1941 m. apsigyveno JAV. Ten jis įsigijo civilinę inžinieriaus profesiją. Žinomas ir kaip aktyvus laisvamanis. Mirė 1999 (?) m.
Janina Virginija Lapinskaitė. Biologijos m. dr. (1961). Gimė 1931 m. sausio 27 d. Raseiniuose. 1970–1983 m. dirbo Kauno Medicinos instituto Biologijos katedros vedėja. Paskelbė apie 50 mokslinių straipsnių. Viena ir kartu su bendraautoriais parengė keletą mokslo leidinių.
Vytautas Lažinskas. Šv. Kyžiaus Ariogaloje prie šaltinėlio statytojas ir knygelės „Pamiršta šventoji medicina“ (Kaunas, 1994) autorius.
Pranas Liatukas. Generolas leitenantas, apsaugos ministras. Gimė 1876 m. sausio 29 d. Padievaičių k. (Raseinių apsk.). 1919 m. jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis, jis paskirtas vyr. kariuomenės vadu (šias pareigas ėjo iki 1920 m. vasario 23 d.). Vadovavo kovoms prieš bermontininkus. Kovoms dėl Lietuvos laisvės pasibaigus, išėjo į atsargą. Po to tarnavo Lietuvos finansų ministerijoje.
Zenonas Liekys. Dailininkas, tapytojas. Gimė 1940 m. Jakutiškės k. (Tauragės r.). Dėstė Telšių dailės technikume, 13 metų dirbo Nemakščių vidurinėje mokykloje dailės mokytoju. Tapo akvarele, tempera, aliejumi. Yra sukūręs daug skulptūrų iš medžio ir akmens. Gyvena ir kuria Nemakščiuose (Raseinių r.).
Mykolas Linkevičius. Poetas. Gimė 1909 m. gegužės 11 d. Plauginų k. (Raseinių r.). Išleido eilėraščių rinkinius „Žydrynių atspindžiuose“ (1929), „Ateina dievas“ (1936). Mirė 1941 m. sausio 12 d. Kaune.
Danutė Lipčiūtė-Augienė. Poetė, dramaturgė. Gimė 1914 m. Bernotų k. (Raseinių r.). 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Apsigyveno JAV. Išleido keletą knygų vaikams.
D. M. Lipmanas. Žydų istorikas ir etnografas. Gimė 1888 m. Nemakščiuose (Raseinių r.). Laikraštyje „Apžvalga“ (1938, nr. 2) nurodoma, kad D. M. Lipmanas yra parašęs „Žemaičių žydų istoriją“, Vilijampolės žydų istoriją“.
Kazimieras Lukauskas. Veterinarijos m. dr., docentas. Gimė 1950 m. Ražaitėlių k. (Girkalnio sen., Raseinių r.). Valstybinės veterinarijos tarnybos direktorius.
Adolfas Lukošaitis. Architektas, profesorius (1976). Gimė 1906 m. birželio 12 d. Peterburge. 1926 m. baigė Raseinių gimnaziją. Pagal jo projektą 1940 m. pastatyti Raseinių gimnazijos rūmai. Dėstytojavo Vilniaus statybos institute.
Česlovas Kęstutis Lukoševičius. Mokslininkas. Gimė 1927 m. Raseiniuose. Dirbo Kauno autoremonto gamykloje, Kauno politechnikos institute, 1964–1970 m. buvo šio instituto Automobilių katedros vedėjas, vėliau – Vilniaus inžinerinio statybos instituto Automobilių transporto katedros vedėjas, nuo 1976 m. – šios katedros docentas. Yra paskelbęs daugiau kaip 100 mokslo darbų, straipsnių, mokymo bei metodinės literatūros.
Bernadeta Lukošiūtė. Aktorė, radijo, televizijos diktorė, vaikų laidų vedėja – „Teta Beta“. Gimė 1949 m. Viduklėje (Raseinių r.). Dirbo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, nuo 1969 m. dirba Lietuvos radijuje ir televizijoje. Apdovanota Sausio 13-osios medaliu.
Kazys Lukšys (1892–1963). Kino operatorius. Buvo JAV pilietis. Gyventi į Lietuvą iš JAV atvyko XX a. 3 deš. pab. Čia jis įsteigė laboratoriją kino kronikai gaminti. Nuo 1936 m. iki karo gyveno Raseiniuose. 1934 m. Raseiniuose atidarė „Romuvos“ kino teatrą.

M

Antanas Mackevičius. Aktorius. Gimė 1902 m. sausio 23 d. Šiluvoje (Raseinių r.). Į lietuvių kalbą išvertė scenos veikalų. Mirė 1985 m.
Antanas Mačianskas. Žurnalistas. Gimė 1933 m. rugsėjo 10 d. Budraičiuose (Raseinių r.). Dirbo žurnalo „Aljansas“ redaktoriumi. Išleido apybraižų knygą.
Feliksas Stanislovas Mačianskas. Filosofas, žurnalistas. Gimė 1935 m. liepos 28 d. Budraičiuose (Raseinių r.). Nuo 1970 m. dėstė VU, docentas (1980). Išleido keletą knygų, sukūrė scenarijų televizijos filmams.
Jonas Mačiukevičius. Prozininkas, poetas. Gimė 1939 m. rugpjūčio 17 d. Gonaičiuose (Raseinių r.). Išleido apysakų, romanų, publicistikos , satyros ir humoro knygų: „Bučiuoju Žalį“, (1976) „Jūsų ir mūsų kraujas“ (1985), „Kita Lietuva“ (1998), „Laiškai mirusiai motinai“ (1995), „Ilgas žiūrėjimas į žvaigždes“ (1998), „Laiškai mylimoms moterims“ (2000) ir kt. Gyvena ir kuria Vilniuje.
Maironis (Jonas Mačiulis). Kunigas, Lietuvos tautinio atgimimo dainius. Gimė 1862 m. lapkričio 2 d. Pasandravio k. (Raseinių apsk.). Mokėsi Kaune, Kijeve, Petrapilyje. Pirmoji ir žinomiausia jo poezijos knyga – „Pavasario balsai“ (1895). Profesoriavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, buvo Kauno kunigų seminarijos rektorius. Eidamas šias pareigas 1932 m. birželio 28 d. mirė (Kaune).
Algirdas Martinaitis. Kompozitorius. Gimė 1950 m. gegužės 17 d. Paserbenčio k. (Raseinių r.). Daugelio dainų chorams, instrumentinių pjesių, dramos spektaklių, filmų muzikos autorius.
Marcelijus Martinaitis. Poetas, Nacionalinės premijos laureatas. Gimė 1936 m. balandžio 1 d. Paserbenčio k. (Raseinių r.). Dirbo VU, įvairiose periodinių leidinių redakcijose. Pirmoji jo išleista poezijos knyga – „Balandžio sniegas“ (1962). Labiausiai poetą išgarsino „Kukučio baladės“ (1977) ir vėlesnių metų kūryba: „Atmintys“ (1986), „Papirusai iš mirusiųjų kapų: Atgimimo ir vilties knyga“ (1992), „Atrakinta“ (1996), „Prilenktas prie savo gyvenimo“ (1998) ir kt. Aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime. Gyvena Vilniuje.
Martynas Masalskis. Lietuvių muzikos instrumentų meistras (savamokslis). Gimė 1858 m. lapkričio 27 d. Baukiuose (Raseinių r.). Mirė 1954 m. rugsėjo 27 d. Panevėžyje. Lietuvoje ir gretimuose kraštuose pastatė apie 50 vargonų. Vertingiausi iš jų – Kražiuose, Pumpėnuose, Skirsnemunėje, Švenčionyse, Vaškuose. Pagamino mokykloms apie 500 fisharmonijų.
Vytautas Juozas Matijošaitis. LPS Raseinių tarybos sekretorius, kelių kadencijų Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, 1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Gimė 1926 m. Pilviškiuose (Vilkaviškio r.). Nuo 1947 m. gyveno ir dirbo Raseinių r. Mirė 1999 m. balandžio 9 d.
Antanas Matijošius (Muikas). Muzikos mokytojas, chorvedys. Gimė 1881 m. spalio 1 d. Agelaičių k. (Raseinių r.). Vargoninkauti mokėsi Raseiniuose ir Kaune. Su savo suburtais chorais dalyvavo 1924, 1928, 1930 m. dainų šventėse. Mirė 1957 m. gruodžio 31 d. Kaune.
Stasė Mazilauskaitė-Žiaukienė. Mokslininkė matematikė. Gimė 1939 m. liepos 29 d. Nolėčių k. (Raseinių r.). 1965–1968 m. buvo KPI Bendrosios matematikos katedros asistentė, 1972–1976 m. – vyr.dėstytoja, 1976–1979 m. – docentė, nuo 1979 m. – KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Matematinės sistemotyros katedros docentė. Yra paskelbusi apie 20 mokslinių darbų, iš jų daugiausia – geometrijos ir topologijos temomis.
Stanislava Medekšaitė-Paškevičienė. Prozininkė, publicistė. aušrininkė. Gimė 1846 m. gegužės 8 d. Paliesio k. (Raseinių r.). Mirė 1933 m. balandžio 18 d. tėviškėje.
Danutė Merkienė. Dailininkė keramikė. Gimė 1950 m. kovo 26 d. Raseiniuose. Gyvena ir kuria Vilniuje.
Nijolė Meškytė-Urbonavičienė. Skulptorė. Gimė 1933 m. Raseiniuose.
Osvaldas Mickūnas. Skulptorius. Gimė Girkalnyje (Raseinių r.). Emigravo į Kanadą. Užsienio šalyse (JAV, Kanada) rengiamose parodose dalyvauja nuo 1960 m.
Vincentas Mieleška. Kunigas, visuomenės veikėjas. Gimė 1893 m. sausio 8 d. Paliepiuose (Raseinių r.). Steigiamojo Seimo narys. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo ištremtas. Į Lietuvą sugrįžo 1956 m. Mirė Kaune 1963 m. kovo 5 d.
Evaldas Mikalauskas. Dailininkas grafikas. Gimė 1959 m. balandžio 17 d. Telšiuose. Gyvena ir kuria Raseinių rajone.
Vitalija Miklienė. Tautodailininkė, tekstilininkė. Gimė 1944 m. Kunkojų k. (Raseinių r.). Gyvena ir kuria Raseiniuose. Aktyviai dalyvauja tautodailininkų kūrybos parodose.
Gintautas Mikolaitis. LR Seimo narys. Gimė 1959 m. gruodžio 19 d. Liepynų k. (Raseinių r.). Iki išrinkimo į Lietuvos Respublikos Seimą (2000) dirbo specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Raseinių šilumos tinklai“ direktoriumi.
Birutė Mikulevičienė-Jociūtė. Skulptorė. Gimė 1933 m. balandžio 5 d. Bartkiškės k. (Raseinių r.).
Česlovas Mileris. Tapytojas. Gimė 1945 m. Stonuose (Raseinių r.). Mėgstamiausia kūrybos sritis – natiurmortai ir portretai.
Steponas Miltenis. Pedagogas, literatas. Gimė 1939 m. Girdenių k. (Skuodo r.). Jo kūryba publikuota žemaitiškos poezijos antologijoje „Sava muotinas kalbo“, „Žemaičių žemės“ žurnale, laikraščiuose „A mon sakā?“, „Mūsų žodis“ (Skuodo r.), „Naujas rytas“ (Raseinių r.), „Tėviškės žiburiai“ (Kanada) ir kt. Gyvena Raseiniuose.
Bronius Minelga. Teisininkas, docentas. Gimė 1911 m. lapkričio 9 d. Padargupiuose (Raseinių r.). Mirė 1969 m. gruodžio 31 d. Kaune
Nijolė Mirončikaitė. Aktorė. Gimė 1941 m. Kaune. 1959 m. baigė Ariogalos vidurinę mokyklą (Raseinių r.). Nuo 1964 m. dirba Šiaulių dramos teatre.
Tadas Mižutavičius. Dailininkas grafikas. Gimė 1778 m. Raseinių apskrityje. Mirė 1826 m. balandžio 1 d. Vilniuje.
Alfonsas Mockus. Viduklės Simono Stanevičiaus vidurinės mokyklos geografijos mokytojas, ekspertas, mokyklos muziejaus vadovas, krašto-tyrininkas, 1997 m. išleistos knygelės „Raseinių žemė. Gimtinės geografija“ autorius. Gimė 1942 m.
Kazys Mockus. Pedagogas, spaudos darbuotojas. Gimė 1910 m. liepos 4 d. Rikantų k. (Kelmės r.). Mokėsi Raseiniuose, Vytauto Didžiojo universitete, vėliau dirbo pedagoginį darbą Pagėgiuose. 1934–1935 m. redagavo „Darbininko“ laikraštį. 1941 m. Telšiuose įsteigė savaitraštį „Žemaičių žemę“ ir jį iki 1944 m. redagavo. 1943 m. išspausdino knygelę „Žemaičių kankiniai“. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Gyvendamas Vokietijoje tęsė pedagoginį darbą, aktyviai dalyvavo užsienio lietuvių kultūriniame ir politiniame gyvenime, bendradarbiavo spaudoje, buvo „Lietuvių enciklopedijos“ bendradarbis.
Petras Mockus. Karininkas, partizanas. Gimė 1906 m. Kaulakių k. (Raseinių r.). Mirė 1947 m.
Antanas Morkus. Hab. m. dr., profesorius. Gimė 1941 m. Trepėnuose (Raseinių r.).
Juozas Morkus. Mokytojas. 1908 m. Ariogaloje (Raseinių r.) įsteigtos lietuviškos pradžios mokyklos pirmasis mokytojas.
Pranas Morkus. Teisininkas, poetas. Gimė 1893 m. Kasiulkų k. (Raseinių r.). Jo avangardistinę poeziją spausdino „Gairės“, „Krivulė“, „Keturi vėjai“. Sovietų valdžios ištremtas iš Lietuvos. Mirė 1946 m. Šiaurės Dvinos Velso lageryje. 2001 m. rugsėjo mėn. Kasiulkų k., buvusio dvarelio teritorijoje, jam atidengta paminklinė lenta.
Vladas Morkus. Aviatorius, pirmasis lietuvis, atlikęs šuolį su parašiutu. Gimė 1897 m. Kasiulkų k. (Raseinių r.). 1941 m. birželio 14 d. jį suėmė, išvežė į Sibirą, Sevuralagą, (Sverdlovsko sr.). Ten ir mirė 1944 m.

N

Pranciškus Narbutas. Spaudos darbuotojas. Gimė 1933 m. gruodžio 3 d. Liaurių k. (Raseinių r.). Dirbo Šiaulių rajono laikraščio redaktorium, buvo aktyvus „Žinijos“ draugijos lektorius, visuomenininkas, redagavo laikraštį „Po pietų“.
Birutė Marijona Navakauskienė. Kraštotyrininkė, literatė. Gimė 1941 m. Radviliškio r. Nuo 1966 m. gyvena Betygaloje (Raseiniu r.). Išleido tris poezijos knygeles, parašė istorinę dokumentinę apybraižą „Betygalos žemė“, surinko unikalią geologijos eksponatų kolekciją, kuri sudaro Betygalos muziejaus ekspozicijos dalį.
Klaidas Navickas. Tautodailininkas, karpinių meistras. Gimė 1962 m. lapkričio 30 d. Raseiniuose. Gyvena Grigiškėse. Jo karpiniai eksponuojami zoninėse, respublikinėse, tarptautinėse parodose, skelbiami knygoje „Pasaulio popieriaus karpiniai“ (1995), publikuojami daugelyje rankdarbių žurnalų.
Telesforas Nešukaitis Nebukaitis. 1863 m. sukilimo dalyvis, giesmių vertėjas. Gimė 1841 m. sausio 5 d. Šaukliuose (Raseinių r.). Manoma, kad jis į lietuvių kalbą išvertė ir išleido lenkiškus himnus, nukreiptus prieš carinę Rusiją. Dalyvavo 1863 m. sukilime, pakliuvo į nelaisvę ir 1864 m. kovo 3 d. Daugpilyje buvo sušaudytas.
Eimuntas Nekrošius. Teatro režisierius, aktorius. Gimė 1952 m. lapkričio 21 d. Pažobrio k. (Raseinių r.). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius. Gyvena Vilniuje.
Ipolitas Nekrošius. Teisininkas, socialinių m. dr., VU profesorius. Gimė 1936 m. gegužės 7 d. Paliepiuose (Raseinių r.).
Juozas Nekrošius. Poetas, valstybės ir kultūros veikėjas. Gimė 1935 m. gruodžio 21 d. Rimgailių k. (Raseinių r.). Savo kūrybą pradėjo spausdinti 1953 m. Pirmasis eilėraščių rinkinys – „Kaštonai ir kaktusai“ (1970). Daugelį metų dirbo atsakingose valstybinėse pareigose, 1992–1996 m. – Lietuvos kultūros ministru.
Danutė Nanartavičiūtė-Plonienė. Klaipėdos muzikinio teatro aktorė-solistė. Gimė 1968 m. gruodžio 30 d. Ariogaloje (Raseinių r.).
Anatolijus Neverauskas. Hab. m. dr. (1995), Kauno technologijos universiteto profesorius (1996). Gimė 1936 m. Raseiniuose. Jis – dviejų Lietuvos mokslo premijų laureatas. 1973–1995 m. paskelbė 64 mokslo straipsnius. Yra monografijos bei 8 išradimų autorius. Mokslinės veiklos kryptys: akustoelektroninių reiškinių tyrimas, paviršinių akustinių bangų įtaisų parametrų modeliavimas. Gyvena Kaune.
Fabijonas Neveravičius. Prozininkas, vertėjas, žurnalistas. Gimė 1900 m. liepos 19 d. Pužų k. (Raseinių r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno Anglijoje. 1950–1958 m. buvo „Santarvės“ žurnalo redaktorius. Išleido kletą romanų, apsakymų rinktinių, išvertė S. Žeromskio, V. Reimonto, L. Tolstojaus kūrinių. Mirė 1981 m. balandžio 17 d. Londone (Anglija).
Pšemislas Neveravičius. Vienas pirmųjų pripažintų Lietuvos išradėjų – aštuonračio savaeigio vežimo konstruktorius. Gimė Pužų dvare (Raseinių r.).
Vytenis Neverdauskas. Žurnalistas. Gimė 1958 m. sausio 3 d. Girkalnyje (Raseinių r.). Nuo 1989 m. dirbo laikraščio „Ūkininko patarėjas“ vyr. redaktorium. Išleido eilėraščių knygą „Šalia dienos“ (1994).
Antanas Norkus. Raseinių garbės pilietis, hab. m. dr., profesorius, endokrinologas. Gimė 1941 m. balandžio 18 d. Trepėnų k. (Raseinių r.). Nuo 1978 m. dirbo Kaune veikusiame Maskvos sąjunginio Endokrinologijos instituto filiale. Yra paskelbęs 6 monografijas, daugiau kaip 250 mokslinių straipsnių, keliasdešimt praktinių rekomendacijų, skaito pranešimus Lietuvos ir užsienio mokslinėse konferencijose, yra žurnalo „Lietuvos endokrinologija“ vyr. redaktorius, kelių tarptautinių medicinos žurnalų redkolegijų narys, aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime.
Kazys Norkus. Gydytojas, mokslininkas. Gimė 1942 m. birželio 15 d. Trepėnų k. (Raseinių r.). Nuo 1971 m. iki mirties dirbo Kelmės rajono centrinėje ligoninėje. 1978 m. Minsko medicinos institute apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją. 1990 m. jam suteikta aukščiausia neuropatologo kvalifikacinė kategorija. 1989 m. liepos 29 d. įkūrus S. Stanevičiaus bendriją, išrinktas jos Tarybos nariu. Žuvo autoavarijoje Šiauliuose 1991 m. vasario 11 d. Palaidotas Kelmėje.
Valentinas Norkus. Pedagogas, meno kolektyvų vadovas. Gimė 1923 m. rugpjūčio 31 d. Kavolių k. (Jurbarko r.). Nuo 1959 m. Ariogalos vidurinėje mokykloje dėstė muziką, vadovavo chorui, vėliau dirbo Ariogalos kultūros namuose meno vadovu, vadovavo chorams, ansambliams. Mirė 1987 m. Palaidotas Ariogalos kapinėse.
Julija Norkutė. Mokytoja, muziejininkė, kraštotyrininkė, S. Stanevičiaus bendrijos narė. Gimė 1925 m. gruodžio 1 d. Palokvarčio k. (Kelmės r.). 1967 m. pradėjusi dirbti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Viduklės vidurinėje mokykloje, įsijungė į kraštotyrinę veiklą, ėmė rūpintis S. Stanevičiaus gimtosios sodybos Kanopėnų kaime išsaugojimu. Vadovauja S. Stanevičiaus memorialinėje sodyboje veikiančiam muziejui.
Jonas Novelskis. Raseinių rajono garbės pilietis. Gimė 1926 m. rugsėjo 30 d. Kaišiadorių vls. (Trakų apsk.). Nuo 1955 m. gyvena Raseiniuose. Dirbo Pramkombinato direktoriumi, Vietinio ūkio valdybos viršininku, Tarpkolūkinės statybos organizacijos pirmininku (27 m.). Jam vadovaujant rajone pastatytas 741 gyvenamasis namas, 27 mokyklos, 7 kultūros namai, nemažai gamybinės paskirties pastatų.

O

Juozas Oleškevičius. Dailininkas. Gimė 1777 m. Šiluvoje. Peterburgo dailės akademijos akademikas (nuo 1812). Mirė Peterburge 1830 m. spalio 5 d.

P

Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Vienuolis, pamokslininkas, lietuviškai rašęs botanikas. Gimė 1771 m. sausio 15 d. Večių k. (Skuodo r.). 1796 m. įšventintas į kunigus. Vikaravo Šiluvoje, Tveruose, Plungėje, klebonavo Raudėnuose. Iš viso J. A. Pabrėža parašė apie 50 mažesnių ir didesnių knygų iš medicinos ir botanikos, kūrė eilėraščius. Mirė 1849 m. lapkričio 11 d. Kretingoje. Palaidotas senosiose Kretingos kapinėse.
Pranas Padalis-Padalskis. Ekonomistas, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, Lietuvos laikinosios vyriausybės prekybos viceministras, VDU profesorius. Gimė 1911 m. Šikšnių k. (Raseinių r.). Ekonomikos mokslus studijavo Ciuricho, Sorbonos universitetuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Profesoriavo Detroito, Arizonos universitetuose. Mirė 1971 m. gegužės 5 d.
Irena Paulauskaitė-Bulotienė. Mokytoja, literatė. Gimė 1937 m. Laužų k. (Raseinių r.). Jos kūryba spausdinama Raseinių r. laikraštyje „Naujas kelias“.
Žydrūnas Paulauskas. Kunigas, teologijos licenciatas. Gimė 1971 m. rugpjūčio 3 d. Raseiniuose. Studijuoja VDU doktorantūroje, dėsto tame pačiame universitete, Kauno Aukštesniojoje katechetų mokykloje. 2004 m. paskirtas Krakių klebonu.
Danguolė Peckuvienė. Zootechnikė, literatė. Gimė 1944 m. Vilniuje. Gyvena Viduklėje (Raseinių r.). Jos kūryba skelbiama Raseinių r. laikraštyje „Naujas rytas“. 2000 m. išleido poezijos knygą „Gervės šoka rudenį“.
Irena Perminienė. Parolimpinių žaidynių čempionė. Socialinė pedagogė. Gimė Viduklėje (Raseinių r.). Dalyvauja rankų lenkimo varžybose.
Juozas Petkevičius. Visuomenės veikėjas, tremtinys. Gimė 1931 m. rugpjūčio 1 d. Kalniškių k. (Raseinių r.). Mokėsi Ariogalos vidurinėje, VU Teisės fakultete, kur subūrė buvusius Ariogalos gimnazijos mokinius (tuo metu jau studentus) į „Vieningosios darbo sąjungos“ organizaciją. Vėliau jos nariais tapo ir kai kurių kitų aukštųjų mokyklų studentai. Buvo išrinktas šios organizacijos pirmininku. 1952 m. suimtas ir nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Išvežtas į Igarką. Grįžo į Lietuvą 1961 m.
Viktoras Petkus. Spaudos darbuotojas, kultūrologas, kovotojas už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises. Gimė 1928 m. gegužės 17 d. Aleksandruose (Raseinių r.). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino ir Vyčio kryžiaus III laipsnio ordino kavalierius.
Vidmantas Petraitis. Dailininkas, literatas. Gimė 1953 m. Klaipėdoje. Gyvena Raseiniuose.
Zenonas Petrauskas. Teisininkas, valstybininkas, kelių knygų autorius, socialinių mokslų daktaras (1982). Gimė 1950 m. Dirbo Lietuvos mokslų akademijoje, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 1995–1996 m. buvo Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo (ESBO) misijos Ukrainoje teisės ekspertas. 1999–2001 m. – ESBO misijos Kosove teisės patarėjas. Nuo 1998 m. – ESBO Susitaikymo ir arbitražo teismo sutaikytojas. Monografijos apie Lietuvos nacionalinio valstybingumo atkūrimą 1918–1919 m. autorius. Knygos „Diplomatinė teisė“ bendraautorius.
Alfonsas Petravičius. Raseinių rajono garbės pilietis. Gimė 1933 m. sausio 15 d. Raseiniuose. Nuo 1957 m. 6 metus dirbo Raseinių ligoninės vidaus ligų gydytoju, po to 30 metų – vyriausiojo gydytojo pavaduotoju. Nuo 1997 m. – Raseinių savivaldybės gydytojas. 
Leonas Petravičius. Vertėjas. Gimė 1940 m. spalio 22 d. Juškaičiuose (Raseinių r.).
Ona Petroševičiutė. Chemijos m. dr., KPI docentė, daugelio išradimų autorė. Gimė 1932 m. spalio 2 d. Raseiniuose. Dirbo Šilutėje, Kaune, 6 metus buvo Kauno politechnikos instituto Bendrosios chemijos katedros vedėja. Mokslinių tyrinėjimų kryptis – metalų padengimas kitais metalais elektrolizės būdu apsaugant juos nuo korozijos. Kai kurie jos išradimai plačiai pritaikyti metalų pramonėje ir užpatentuoti Anglijoje, Italijoje, Vokietijoje. Yra paskelbusi daugiau kaip 140 publikacijų, kartu su bendraautoriais išleidusi vadovėlį „Bendroji chemija“ (1974), leidinį „Bendrosios chemijos laboratoriniai darbai“ (1974), „Bendroji chemija“ (1997).
Emilija Platušaitė. Aktorė. Gimė 1906 m. rugsėjo 18 d. Paluknyje (Raseinių r.). Mirė 1989 m. spalio 26 d. Klaipėdoje.
Jurgis Pliateris. Literatūros istorikas, bibliografas, kalbininkas, lietuvių raštijos tyrinėtojas. Gimė 1810 m. liepos mėn. netoli Švėkšnos. Mirė 1836 m. vasario 5 d. Raseiniuose. Palaidotas Švėkšnoje.
Bronius Plokštys. Advokatas, visuomenės veikėjas. Gimė 1895 m. birželio 30 d. Šunkepių k. (Raseinių r.). 1949 m. apsigyveno Australijoje. Buvo Australijos Lietuvių teisininkų draugijos vadovas.
Antanas Pocius. Kraštotyrininkas, vienas iš S. Stanevičiaus bendrijos įsteigėjų (1989) ir vadovų. Gimė 1931 m. gegužės 9 d. Vanagiškių k. (Raseinių r.). Dirbo pedagoginį, muziejininko darbą įvairiose Lietuvos vietose, kūrė Sąjūdžio grupes Kaune, drauge su bendraminčiais įkūrė humanitarų klubą „Aušra“, buvo vienas iš Kauno žemaičių bendrijos steigėjų. Daugelį metų rūpinasi S. Stanevičiaus bendrijos metraščio „Aitvarai“ leidyba. Periodikoje paskelbė keliasdešimt straipsnių istorijos ir kultūros paveldo temomis. Yra kelių kraštotyrinių leidinių bendraautorius. Išleido knygą „Viduklė. Kraštas ir žmonės“ (1993). Monografijos „Viduklė“ (2002) sudarytojas ir vienas iš autorių.
Zigmantas Pocius. Filologas lituanistas, kultūros darbuotojas, buvęs LR Seimo narys, aktyvus S. Stanevičiaus bendrijos narys. Gimė 1935 m. lapkričio 1 d. Didvėjo k. (Viduklės vls., Raseinių r.). Mirė 1997 m. lapkričio 3 d. Palaidotas Viduklėje.
Dionizas Poška (apie 1757–1830). Lietuvių kalbos, istorijos, etnografijos tyrinėtojas. Apie 1787–1821 m. dirbo Raseinių teismuose.
Karolis Požėla. Politikos veikėjas, Raseiniuose 1919 m. pradėto leisti laikraščio „Darbo žodis“ ir Komunistų partijos laikraščio „Tiesa“ leidybos organizatorius. K. Požela Raseiniuose valdžiai nežinant gyveno 1919 m. birželio – 1920 m. balandžio mėn.
Kajetonas Pšeciševskis. Filosofijos kandidatas, poetas. Gimė apie 1790 m. Mokėsi Raseiniuose ir Vilniaus universitete. Priklausė nelegaliai antikarinei Vilniaus universiteto studentų draugijai, veikusiai 1820–1824 m. 1823 m. susekus draugiją ir prasidėjus areštams, nusišovė savo tėvo dvare Gruzdišėje, netoli Raseinių.
Aleksandras Puidokas. Pedagogas, kelių knygų autorius, spaudos bendradarbis. Gimė 1928 m. Vozbutų k. (Jurbarko r.). 1950 m. baigė Ariogalos vidurinę, po to – Vilniaus dailės institutą. Išleido keletą knygų, bendradarbiavo „Mūsų soduose“, „Valstiečių laikraštyje“, „Giriose“, „Literatūroje ir mene“ ir daugelyje kitų leidinių.
Nijolė Puišytė-Sližienė. Lietuvių kalbininkė, habil. m. dr. (1994). Gimė 1932 m. lapkričio 7 d. Raseiniuose. Už darbą, atliktą rengiant „Lietuvių kalbos gramatiką“, 1977 m. jai kartu su kitais autoriais paskirta Lietuvos valstybinė premija. Daugelio straipsnių, knygų autorė ir bendraautorė.
Leonardas Pukinas. Literatas, gydytojas chirurgas. Gimė 1954 m. birželio 4 d. Viduklėje (Raseinių r.). Dirba Naujosios Akmenės ligoninėje. Eilėraščius pradėjo rašyti mokydamasis Viduklėje. Lietuvos medikų poezijos pavasario laureatas. 1997 m. išleido pirmąją poezijos knygą – „Liūdnojo žodžio riteris“, 1998 m. – antrąją („Rasos lašais“).

R

Aleksandras Račkus. Numizmatas, visuomenės veikėjas, gydytojas, filantropas, spaudos bendradarbis. Gimė 1893 m. birželio 7 d. Čekiškėje (Raseinių apskr.). Numizmatika ir muziejininkyste pradėjo domėtis 1913 m. Čikagoje. Už nuopelnus Lietuvai 1935 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu. Mirė 1965 m.
Antanas Radavičius. Medicinos m. dr. (1972), urologas. Gimė 1929 m. gruodžio 17 d. Viduklėje (Raseinių r.). Vienas ir kartu su bendraautoriais paskelbė daugiau kaip 200 publikacijų, parengė nemažai metodinių rekomendacijų gydytojams, mokymo metodinių priemonių studentams. Kelių monografijų ir Lietuvos urologų leidinių mokslinis redaktorius.
Pranė Radzevičiūtė. Operos solistė. Gimė 1910 m. Živelišklių k. (Raseinių r.).
Jeronimas Ralys. Visuomenės veikėjas, vertėjas. Gimė 1876 m. Antkapinyje (Raseinių apskr.). Ariogaloje įsteigė „Saulės“ draugiją, pradinę mokyklą. Išvertė „Odisėją“ ir pusę „Iliados“, D. Defo „Robinzoną Kruzą“, „Robinzono gyvenimą ir jo nelaimes“, H. Byčer-Stou „Dėdės Tomo trobelę“. Parašė apsakymą „Rykštės“. Mirė 1921 m. Jonavoje.
Kazys Ralys. Visuomenės veikėjas, rašytojas. Gimė 1885 m. Žalpių k. (Raseinių apskr.). 1917 m. dalyvavo Vilniaus konferencijoje, 1920 m. buvo Steigiamojo seimo narys. Mirė 1958 m.
Teresė Ramanauskaitė-Bukauskienė. Pedagogė, mokslininkė, kelių knygų autorė, redaktorė, leidėja. Gimė 1929 m. Ariogaloje. Mirė 2001 m. Vilniuje. Paskelbė daugiau kaip 180 straipsnių. Redagavo ir padėjo išleisti knygą „Studentų byla“. 
Pranciškus Ramanauskas. Vyskupas. Gimė 1893 m. spalio 16 d. Betygaloje (Raseinių r.). Mirė 1959 m.
Ričardas Ramanauskas. Tautodailininkas, medžio drožėjas. Gimė 1962 m. Vilniuje. Gyvena Raseiniuose. Gamina baldus, drožia kryžius.
Kazys Rekevičius. Gamtos moklų daktaras. Gimė 1928 m. spalio 30 d. Ariogaloje (Raseinių r.).
Mykolas Rekys. Dainininkas. Gimė 1939 m. sausio 26 d. Ariogaloje (Raseinių r.). Nuo 1964 m. – Kauno muzikinio teatro solistas.
Nijolė Rimkienė. Tautodailininkė tapytoja, karpinių meistrė. Gimė 1954 m. Verėduvoje (Raseinių r.). Gyvena ir dirba Raseiniuose. Yra surengusi parodų Kaune, Vilniuje, Kėdainiuose, Kelmėje, Estijoje, Švedijoje. Respublikinio tautodailės parodos-konkurso, skirto poeto Maironio 135-osioms gimimo metinėms, laureatė (1997).
Alfonsas Rimkus. Mokslininkas, inžinierius. Gimė 1924 m. birželio 3 d. Kėdainių apsk. 1933–1934 m. mokėsi Ariogalos pradinėse mokyklose. 1953–1957 m. – KPI dėstytojas, docentas.
Arnas Rosenas. Aktorius. Gimė 1933 m. kovo 31 d. Šiluvoje (Raseinių r.). Kaip aktorius debiutavo Marijampolės dramos teatre, vėliau dirbo Lietuvos akademiniame dramos teatre, čia sukūrė keliasdešimt ryškių vaidmenų. Nuo 1990 m. dirbo Vilniaus mažajame teatre. Tuo pat metu jis vaidino kine, radijo, televizijos spektakliuose, garsėjo kaip skaitovas. Mirė 2002 m. birželio 29 d.
Dionizas Rudzinskas. Agronomas, nusipelnęs mokslo veikėjas, vienas selekcijos mokslo pradininkų Rusijoje ir Lietuvoje. Gimė 1866 m. gegužės 12 d. Skapiškiuose (Raseinių r.). Mirė 1954 m. lapkričio 25 d. Ariogaloje. Palaidotas Dotnuvoje.
Zigmas Rumša. Kariškis. Gimė 1897 m. rugpjūčio 28 d. Ardiškių k. (Raseinių apskr.). Dalyvavo kautynėse su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1940 m. buvo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko intendantas. Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių gyveno Vokietijoje, o nuo 1950 m. – JAV (Čikagoje). Bendradarbiavo „Karyje“, Lietuvių enciklopedijoje, rengė spaudai atsiminimus apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Mirė 1984 m. spalio 11 d. Jo palaikai pervežti į Lietuvą ir palaidoti Viduklės kapinėse.

S

Zenė Sadauskaitė. Pedagogė, rašytoja. Gimė 1948 m. gruodžio 2 d. Pakarklių k. (Raseinių r.). Knygas pradėjo leisti 1976 m. Apdovanota Los Andželo gydytojos Nijolės Bataitytės-Glaže literatūrinio fondo premija už knygeles vaikams.
Julija Sakalaitė. Aktorė. Gimė 1946 m. sausio 26 d. Raseiniuose. Klaipėdos dramos teatro aktorė nuo 1966 m.
Antanas Samuolis (Samulevičius). Dailininkas tapytojas. Gimė 1899 m. birželio 3 d. Puišiuose (Raseinių r.). 1932 m. buvo vienas iš „Ars“ menininkų grupės steigėjų. Mirė 1942 m. vasario 9 d. Šveicarijoje.
Valdemaras Sarapinas. Kariškis, valstybės veikėjas. Gimė 1965 m. birželio 29 d. 1980 m. baigė Ariogalos vidurinę. 1994–1996 m. buvo LR Krašto apsaugos viceministras, 1996–1999 m. – LR gynybos atašė JAV ir Kanadoje, 1999–2002 m. – LR Krašto apsaugos viceministras, 2002–2004 m. – LR Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretorius.
Jonas Sauraza. Tautodailininkas tapytojas. Gimė 1928 m. sausio 28 d. Mauručių k. (Marijampolės r.). Gyvena Raseiniuose. Dalyvauja respublikinėse, zoninėse, rajoninėse parodose, yra surengęs keletą personalinių kūrybos parodų. Respublikinio tautodailės parodos-konkurso, skirto poeto Maironio 140-osioms gimimo metinėms, laureatas.
Jurgis Savickis. Rašytojas, diplomatas, „Ariogalos“ vilos Pietų Prancūzijoje šeimininkas. Gimė 1890 m. Pagausantyje (Raseinių r.). Iki Antrojo pasaulinio karo dirbo diplomatinį darbą Skandinavijoje, Šveicarijoje. Išleido novelių rinktinių, romaną, kelionių aprašymų. Po mirties išleistas jo beletrizuotas dienoraštis „Žemė dega“ (1956 m.). Mirė 1952 m. Jo sūnus – dailininkas Augustinas Savickis.
Kazimieras Semenavičius. Inžinierius, artilerijos specialistas. Gimė 1600 m. Mirė 1651 m. Gyveno Raseinių apskrityje.
Edvardas Simaška. Kunigas, Raseinių garbės pilietis. Gimė 1909 m. Pasusienio k. (Ukmergės apsk.). 1986 m. eidamas 77-uosius metus, buvo paskirtas Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos altarista. 1990 m. lapkričio mėn. Jo Eminencijos kardinolo V. Sladkevičiaus siūlymu Šv. Tėvas Jonas Paulius II Eduardui Simaškai suteikė monsinjoro titulą.
Vytautas Sirtautas. Lietuvių kalbininkas, poliglotas, mokslų daktaras, daugelio mokslinių knygų autorius ir bendraautorius. Gimė 1921 m. birželio 10 d. Aukštašlynyje (Raseinių r.). Šiaulių universiteto profesorius (1988), nuo 1957 m. – šio universiteto Filologijos fakulteto dekanas, 1960–1961 m. – Lietuvių kalbos katedros vedėjas. Vienas ir kartu su bendraautoriais yra išleidęs keletą knygų. Paskelbė straipsnių iš lietuvių kalbos istorijos, sintaksės, lietuvių kalbos dėstymo metodikos, kalbos kultūros.
Antanas Siudikas. Raseinių garbės pilietis (2005), Raseinių valst. melioracijos įmonės gen. direktorius (nuo 1990). Gimė 1934 m. liepos 26 d. Dirbo Baltkūniškio MTS vyr. inžinieriumi, Dotnuvos RTS vyr. inžinieriumi, Ariogalos MMS direktoriumi, Raseinių MSV viršininku. 1965 m. jam suteiktas nusipelniusio melioratoriaus vardas. Apdovanotas keliais LŪPP aukso ir sidabro medaliais, kai kuriais kitais aukštais apdovanojimais. Parašė knygelę „Ariogalos melioratoriai“ (1986).
Klemensas Skabeika. Agronomas, lietuviškų elementorių autorius. Gimė 1884 m. rugpjūčio 12 d. Knabiškių k.(Mažeikių r.). Po 1918 m. apsigyveno Mirklių dvare prie Raseinių, dirbo Raseinių žemės ūkio mokykloje, kurį laiką jai vadovavo. Mirė 1951 m. gruodžio 12 d.
Genovaitė Skaburskienė. Tautodailininkė audėja. Gimė 1926 m. Aleknavičių k. Gyveno ir dirbo Raseiniuose. Savo darbus yra eksponavusi Raseiniuose, Jurbarke, Kelmėje surengtose parodose. Mirė 2004 m.
Kęstutis Skamarakas. Politikas, verslininkas. Gimė 1952 m. liepos 3 d. Ariogaloje (Raseinių r.). LR Seimo narys 2000–2004 m.
Antanas Skripkauskas. Rašytojas, žurnalistas. Gimė 1904 m. balandžio 13 d. Ritinėje (Mažeikių r.). Nuo 1926 m. mokytojavo Telšiuose, Ariogaloje, Vilniuje. Išleido keletą romanų, kuriuose aukštinama kova už Lietuvos nepriklausomybę ir tautiškumą. 1941 m. suimtas ir 1941 m. gruodžio 18 d. Gorkyje sušaudytas.
Antanas Slavickas. Poetas, dainų autorius. Gimė 1927 m. rugpjūčio 14 d. Kauniškiuose (Marijampolės r.). Kurį laiką gyveno ir dirbo Raseinių rajone.
Saliamonas Mozerka Slavočinskis. Kunigas, poetas, vertėjas, lietuvių raštijos kūrėjas. Gimė prieš 1630 m., greičiausiai Lipkiškėje (Raseinių r.). Mirė apie 1660 m. Žemaitijoje. Kunigavo Kražiuose, Šiaulėnuose, Latvijoje. Išleido pirmąjį Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštijoje giesmyną – „Giesmes tikieimvy katholickam pridiarancias“ (1646, fotografuotinis leidimas 1958). Leidinio kalba artima Viduklės ir Nemakščių apylinkių kalbai.
Jonas Sliburis. Prozininkas. Gimė 1883 m. sausio 14 d. Kalnujuose. Mirė 1967 m. balandžio 4 d. Baltimorėje (JAV). 
Antanas Smilga. Visuomenės veikėjas. Gimė 1865 m. rugsėjo 23 d. Panevėžyje. Dalyvavo lietuvių draugijų veikloje. Bendravo su profesoriais P. Būčiu, A. Dambrausku, Maironiu, daugeliu kitų iškilių žmonių. Nuo 1904 m. leido „Lietuvių laikraštį“. 1905 m. išleido „Pradžiamokslį, sudėtą Lietuvos jaunuomenei“. Mirė 1920 m. sausio 30 d. Raseiniuose.
Kazimiera Smilgevičienė. Tautodailininkė, poetė. Gimė 1937 m. vasario 26 d. Išleido knygas „Raseiniai“ (1979), „Byrantis laikas“ (1999) ir „Brydė dviese“ (2000). Kartu su vyru Kazimieru Smilgevičiumi gyvena Raseiniuose.
Algirdas Smilgevičius. Hab. m. dr., VDU Automatikos katedros profesorius, sklandymo sporto meistras. Gimė 1936 m. balandžio 19 d. Mokėsi Viduklėje. Reikšmingiausias jo darbas – 1999 m. kartu su kitais autoriais išleistas penkiakalbis „Elektrotechnikos terminų žodynas“ (buvo šio leidinio iniciatorius, rengėjas bei mokslinis redaktorius). Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, parašė monografiją, mokomosios literatūros leidinių.
Kazimieras Smilgevičius. Tautodailininkas, medžio drožėjas. Gimė 1927 m. Girkalnyje (Raseinių r.). Gyvena Raseiniuose.
Vytautas Smitrius. Politkalinys, tremtinys. Gimė 1927 m. lapkričio 18 d. Rimgailių k. (Raseinių r.). Gyvena Ariogaloje. 1993 m. Vilniuje, prie KGB rūmų pastatyto paminklo, Ariogalos, kelių kitų paminklų tremtiniams, politiniams kaliniams autorius.
Arūnas Spraunius. Prozininkas, poetas, dramaturgas. Gimė 1962 m. lapkričio 8 d. Raseiniuose. Išleido romaną „Sulamita“ (1996).
Albinas Stakauskas. Literatas, kultūros darbuotojas. Daugelio pastaraisiais metais Raseinių rajone vykusių kultūros renginių organizatorius.
Antanas Stancevičius. Profesorius, Lietuvos Žemės ūkio rūmų garbės pirmininkas. Gimė 1920 m. Lomių k. (Tauragės apskr.). Mokėsi Raseinių gimnazijoje. 1998 m. apdovanotas LDK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu
Violeta Staneikienė. Dailininkė keramikė. Gimė 1939 m. Semošiškės k. (Raseinių r.). Nuo studijų laikų dalyvauja parodose. Jos kūrybos diapazonas platus: dekoratyvinių vazų, vazelių grupės, pavienės lėkštės ir jų serijos, dekoratyvinė plastika, kaulo porceliano gaminiai.
Ezechelis Stanevičius. 1831 m. Raseinių apskrities sukilėlių vadas. Gimė 1789 m. dabartinio Kelmės rajono teritorijoje. Lyduvėnų ir Padubysio dvarų savininkas. Baigė VU. 1820–1826 m. buvo Raseinių pilies ir teismo prezidentas, 1829 m. – Raseinių apskrities bajorų maršalka, 1831 m. – sukilimo organizatorius Žemaitijoje, Raseinių apskrities sukilėlių komiteto vadas, Žemaitijos centrinės sukilėlių vyriausybės pirmininkas. Jo žmona – iškilių žemaičių bajorų Bilevičių dukra Kunegunda. Du E. Stanevičiaus broliai – Ignotas ir Zenonas – buvo 1831 m. sukilimo pulkų vadai.
Ignotas Stanevičius. 1831 m. sukilimo dalyvis. Gimė 1806 m. Viduklėje (Raseinių r.). Buvo Raseinių apskrities sukilėlių karinis organizatorius. Sukilimui pralaimėjus, emigravo į Prancūziją.
Jonas Stanevičius. 1863 m. sukilimo dalyvis, 1848 m. Prancūzijos revoliucijos dalyvis. Gimė 1823 m. Lyduvėnuose. Pralaimėjus 1863 m. sukilimui, pasitraukė į užsienį. Parašė atsiminimus. Mirė 1904 m. Krokuvoje.
Modestas Stanevičius. Mokytojas pijoras. 1816 m. mokytojavo Raseiniuose. Dėstė iškalbą, teisę, istoriją, rusų kalbą. Išleido du rusų-lenkų kalbų žodynus.
Simonas Tadas Stanevičius. Lietuvių poetas, tautosakininkas, kultūros veikėjas. Gimė 1799 m. spalio 26 d. Kanopėnų k. (Raseinių r.). Parašė odę „Šlovė žemaičių“ ir 6 pasakėčias. Išleido lietuvių liaudies dainų rinkinį „Daynas Žemaycziu“ (Vilnius, 1829) ir jų melodijų rinkinį „Pažimes žemaytyszkas gaydas“ (Ryga, 1833). Pakartotinai išleido 1737 m. lotynišką anoniminę lietuvių kalbos gramatiką (Universitas linguarum Litvaniae) – „Trumpas pamokimas kalbos lituvvyszkos, arba žemaytyszkos“ (Vilnius, 1829). Iš lotynų kalbos išvertė Paryžiaus universiteto prof. Charles Francois Lhomond’o „Historyia szventa“ (Vilnius, 1823), kurios gale pridėjo lietuvių-lenkų kalbų žodynėlį. Lietuvių kalbos faktais rėmėsi lenkų kalba parašytame veikale „Lietuvių mitologijos aiškinimas“ (parašyta apie 1838 m., kartu su lietuvišku vertimu paskelbta 1967 m.). Turima žinių, jog yra rašęs didelį lietuvių-lenkų kalbų žodyną, lietuvių kalbos gramatiką. Mirė 1848 m. kovo 10 d. Stemplėse, palaidotas Švėkšnoje.
Stasys Stankus. Žurnalistas. Gimė 1933 m. spalio 2 d. Kebiškių k. (Jurbarko r.). 1954 m. baigė Raseinių vidurinę mokyklą. 1959 m. pradėjo dirbti Raseinių r. laikraščio „Naujas rytas“ redaktoriu.
Vladislava Stankutė-Variakuojienė. Cirko artistė. Gimė 1926 m. gruodžio 26 d. Nemakščiuose (Raseinių r.).
Lygija Marija Stapulionienė. Architektė. Gimė 1928 m. gruodžio 28 d. Ariogaloje. Pagal jos projektus pagaminta daug įvairių buitinių baldų, Vilniaus sporto rūmų salės baldai, Vilniaus operos ir baleto teatro I aukšto barai ir kt. Ji suprojektavo baldus ir VU rektoratui, Mažajai aulai, teatrui ir interjero medžio dalį Gobelenų salei.
Aloyzas Stasiulevičius. Dailininkas, nusipelnęs meno veikėjas. Gimė 1931 m. birželio 2 d. Ariogaloje. 1956 m. baigė VDA. 1960–1976 m. dėstė M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje, 1976–1979 m. – VDA. Pirmasis Lietuvoje pradėjo naudoti koliažo techniką. Savo kūriniuose daugiausia vaizduoja Vilnių. Gyvena Vilniuje.
Jonas Stašaitis. Poetas. Gimė 1921 m. sausio 8 d. Patolupyje (Kalnujų sen., Raseinių r.).
Janina Steponaitytė-Navakauskienė. Prozininkė. Gimė 1927 m. spalio 9 d. Lyduvėnuose (Raseinių r.). Išleido romanus „Didžioji nuodėmė“ (1996), „Vilties šviesa“ (1997), „Atstumtoji“ (1997), nemažai pjesių vaikams ir kt.
Dominikas Sutkevičius. Lietuvių leksikografas, vienuolis dominikonas (1798). Gimė 1782 m. Žemaitijoje, greičiausiai Raseinių apylinkėse. Mirė 1849 m. sausio 16 d. Palėvenėje (Kupiškio r.).
Salomonas Sverdiolas. Kultūros darbuotojas. Gimė 1923 m. gruodžio 28 d. Raseiniuose. 1944–1954 m. – Lietuvos dainų ir šokių liaudies ansamblio šokėjas. Daug prisidėjo prie dainų švenčių organizavimo Lietuvoje.
Aldona Svirbutavičienė. Žurnalistė. Gimė 1953 m. sausio 10 d. Ariogaloje. 1988 m. sudarė ir išleido knygą „Iš kur atėjome“.

Š

Henrikas Šablevičius. Kino režisierius. Gimė 1930 m. gruodžio 20 d. Lyduvėnuose (Raseinių r.). Dokumentinių filmų autorius, LMA Kino ir televizijos katedros vedėjas, docentas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. 45 įvairaus žanro kino filmų autorius.
Algirdas Šalkauskis. Architektas. Gimė Ariogaloje (Raseinių r.) 1903 m. studijavo Vokietijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1948 m. gyveno Kanadoje. Suprojektavo Šančių bažnyčią, nemažai kitų pastatų. 1939 m. pagal jo projektą įrengtas Lietuvos paviljonas pasaulinėje parodoje Niujorke.
Kazys Šalkauskis. Teisininkas, VDU profesorius, knygų autorius. Gimė 1885 m. kovo 4 d. Ariogaloje (Raseinių r.). Mirė 1960 m. vasario 26 d. Vilniuje.
Stasys Šalkauskis. Filosofas. Gimė 1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje (Raseinių r.). Mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose.
Stefanija Šalūgaitė-Rūkienė. Mokytoja. Gimė 1906 m. gruodžio 25 d. Negirvos k. (Raseinių r.). 1941 m. ištremta į Sibirą. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1964 m. atvyko į JAV, išleido du atsiminimų tomus.
Vladas Šaulys. Poetas, spaudos darbuotojas. Gimė 1902 m. rugsėjo 27 d. Baltkarčiuose (Raseinių r.). Mokėsi Sankt Peterburge. Išleido eilėraščių rinkinį „Dubysos saulėtekiai“ (1940). Mirė 1977 m. rugsėjo 7 d. Vilniuje.
Teklė Šešelgienė. Inžinierė architektė. Gimė 1925 m. spalio 5 d. Lyduvėnuose (Raseinių r.). Paskelbė mokslinių straipsnių apie parkus ir mažąją architektūrą. Suprojektavo Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Trakų ir keletą kitų parkų.
Česlovas Šidlauskas. Dirigentas, pedagogas, Lietuvos nusipelnęs artistas (1961). Gimė 1925 m. liepos 1 d. Šiluvoje (Raseinių r.). Paskelbė straipsnių muzikos pedagogikos tema.
Jokūbas Šimkevičius. Mokslininkas, kultūros veikėjas, gydytojas, vienas iš žymiausių XIX a. pr. Lietuvos masonų, šios organizacijos reformatorius. Gimė 1775 m. Raseinių apskrityje. Mokėsi Vilniaus ir Paryžiaus universitetuose, įsigijo medicinos, filosofijos ir laisvųjų menų mokslo daktaro laipsnį. Išrinktas Paryžiaus medicinos akademijos nariu ir VU garbės nariu. Lenkų kalba parašė pirmąjį Lietuvos chirurgijos vadovėlį – „teorinės ir praktinės chirurgijos mokslas“ (1806), pirmąjį pediatrijos vadovėlį (1810). Bendradarbiavo su D. Poška, daugeliu kitų Raseinių krašto bajorų. Mirė 1818 m.
Pranciškus Baltrus Šivickis. Biologas, akademikas, tautinio atgimimo veikėjas, kraštotyrininkas. Gimė 1882 m. rugsėjo 30 d. Žalakiškiuose (Raseinių r.). Mirė 1968 m. spalio 10 d. Vilniuje.
Mykolas Sleževičius. Valstybės ir politikos veikėjas. Gimė 1882 m. vasario 21 d. Dremblių vienkiemyje (Viduklės vls., Raseinių apskr.). 1905 m. dalyvavo Vilniaus Didžiojo Seimo darbe. Redagavo „Lietuvos žinias“ ir „Lietuvos ūkininką“. Pirmojo pasaulinio karo metais rūpinosi nukentėjusių nuo karo reikalais. 1918 m. gruodžio 26 d. Valstybės tarybos prezidiumas patvirtino M. Sleževičiaus sudarytą vyriausybę. M. Sleževičiaus sudaryta antroji Lietuvos vyriausybė (1918 m. gruodžio 26–1919 m. kovo 5 d.) buvo vadinama vyriausybe, išgelbėjusia Lietuvos nepriklausomybę. Vadovavo ir ketvirtajam Ministrų kabinetui. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą, vėliau buvo perrenkamas į I, II, III Seimus. 1926 m. birželio 15 d. – 1926 m. gruodžio 17 d. taip pat vadovavo Ministrų kabinetui, kartu eidamas užsienio reikalų ir teisingumo ministro pareigas. 1926 m. pasirašė Lietuvos–SSRS nepuolimo sutartį. Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo M. Sleževičius atsistatydino. Po to jis daugiausia dirbo advokatūros srityje. Mirė 1939 m. lapkričio 11 d. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Nijolė Šliažienė. Kalbininkė, hab. m. dr. (1994). Gimė 1932 m. Raseiniuose. Rengė spaudai „Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyną“ (pirmieji du tomai išėjo 1994, 1998 m.).
Jonas Šliburis. Prozininkas. Gimė 1883 m. sausio 14 (2) d. Kalnujuose (Raseinių r.). Nuo 1904 m. gyveno JAV. Knygos „Apuokas“ (1908) ir kelių kitų leidinių autorius. Mirė 1967 m. balandžio 4 d. Baltimorėje (JAV).
Kazimieras Šliogeris. Aktorius. Gimė apie 1824 m. Juškaičiuose (Raseinių r.). Mirė 1877 m. rugpjūčio 16 d. netoli Polocko.
Pranas Baltramiejus Šnickis. Mokslų daktaras, aktyvus kovotojas už lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimą. Gimė 1882 m. Žalakiškių k. (Raseinių r.). Buvo persekiojamas už šią veiklą, todėl pasitraukė į JAV. Dėstė Manilos universitete, o po 1926 m., sugrįžęs į Lietuvą, dėstytojavo Lietuvoje.
Petras Šniukšta. Generolas, teisininkas. Gimė 1877 m. lapkričio 12 d. Zapolskių viensėdyje (Raseinių r.). 1914–1934 m. buvo Lietuvos kariuomenės teismo pirmininkas, 1934–1935 m. – krašto apsaugos ministras, 1935–1936 m. – Valstybės Tarybos narys. Mirė 1952 m. lapkričio 22 d.
Pranas Šniukšta. Kunigas, dailininkas. Gimė 1908 m. rugsėjo 26 d. Betygaloje (Raseinių r.). Mirė 1977 m.
Tomas Šniukšta. Profesorius, veterinarijos mokslų daktaras. Gimė 1914 m. Pakalniškių k., netoli Betygalos (Raseinių r.).
Zigmuntas Šniurevičius. Treneris, fizinės kultūros mokytojas, 1999 m. pasaulio moterų dviračių čempionės Dianos Žiliūtės ir dviratininkių lenktynių „Tour de France“ nugalėtojos Editos Pučinskaitės treneris. Gimė 1938 m. rugsėjo 20 d. Sujainiuose (Raseinių r.).
Antanas Šulskis. Raseinių viešosios bibliotekos Pramedžiavos filialo vedėjas, kraštotyrininkas. Gimė 1942 m. spalio 6 d. Šilininkų k. (Raseinių r.). 2005 m. jam suteiktas Garbės  kraštotyrininkovardas.
Vytautas Šulskis. Pedagogas, kraštotyrininkas. Gimė 1927 m. Gižiemių k. (Kėdainių apsk.). Mokėsi Ariogalos gimnazijoje. 1995 m. išleido knygą „Apie žmones. Linksmi ir rimti pasakojimai“, 2002 m. – poezijos knygelę „Requiem“, 2004 m. – „Dubysos šaltinis“. Parengė ir 2005 m. išleido „Mažąją Ariogalos enciklopediją“ (ji paskelbta ir Ariogalos parapijos el. leidinio puslapyje http://kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala/enciklopedija.php).
Marija Šveikauskaitė-Klevinskienė. Prozininkė. Gimė 1893 m. rugsėjo 19 d. Bartkiškėje (Raseinių r.). Mirė 1934 m. kovo 3 d. Nemakščiuose (Raseinių r.).

T

Juozas Tallat-Kelpša. Kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Gimė 1888 m. sausio 1 d. Kalnujų k. (Raseinių r.). Mirė 1949 m. vasario 5 d. Kaune.
Petras Tarvainis. Kunigas, panegirikų (pirmasis, rašęs jas lietuviškai) eiliuotojas. Gimė apie 1580 m. Viduklės vls. (Raseinių r.). 1600 m. mokėsi Vilniaus akademijoje. Akademijos leidiniuose jo eilėraščiai 1600 m., 1604 m. spausdinti lotynų kalba. 1613 m. Petras Tarvainis dirbo Šiaulių parapijos klebonu. 1626 m. jis jau buvo Šiaulių dekanas. Pirmą kartą jo lietuviškas pasaulietinis eilėraštis (14 eilučių apimties pasveikinimas) išspausdintas 1634 m. Šiaulių bažnyčios pašventinimo proga Vilniuje išleistame rinkinyje „Linksmas pasveikinimas“ („Przyvitanie vesole“), skirtame Žemaičių vyskupui Jurgiui Tiškevičiui pagerbti. Daugiau jo lietuviškų eilėraščių nežinoma. Mirė apie 1636 m. Šiauliuose. 
Alvydas Tautkus. „Rondo“ grupės muzikantas. Gimė 1954 m. sausio 2 d. Šiluvoje (Raseinių r.).
Gintautas Tautkus. „Rondo“ grupės muzikantas, šios grupės vadovas (1977–1988). Gimė Šiluvoje (Raseinių r.).
Dalia Teišerskytė. Poetė, publicistė, visuomenės ir politikos veikėja, LR Seimo narė. Gimė 1944 m. lapkričio 27 d. Leonavos k. (Šiluvos sen., Raseinių r.). Daugelio grožinės literatūros knygų autorė.
Aloyzas Tenzegolskis. Prozininkas, pedagogas, spaudos darbuotojas. Gimė 1945 m. rugsėjo 10 d. Kasiulkaimyje (Raseinių r.). Dirbo Varėnos r. laikraščio „Raudonoji vėliava“ redakcijoje. Išleido humoreskų rinkinį „Jausmų sutramdymas“ (1980). Jo aforizmų išspausdinta humoro ir satyros almanache „Velnio tuzinas“ (1977), aforizmų rinkinyje „Mintys minta mintimis“ (1983).
Jonas Tiškus. Ūkininkas, visuomenės veikėjas, knygnešių pagalbininkas. Gimė 1851 m. Buniūnų k. (Raseinių r.). Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu. Mirė 1939 m. rugpjūčio 1 d. Buniūnuose.
Vladas Tiškus-Tiškevičius. Agronomas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, kelių knygų autorius. Gimė 1906 m. Būdų viensėdyje (Betygalos vls., Raseinių r.). 1937–1940 m. buvo Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio departamento direktorius. 1941 m. ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą sugrįžo 1967 m. Mirė 1975 m.
Juozas Tomkus-Tomkūnas. Karininkas, teisininkas, žurnalistas. Gimė 1896 m. kovo 25 d. Raseiniuose. Mirė 1940 m.
Eduardas Trumpa. Pedagogas, daugelio knygų autorius. Gimė 1906 m. spalio 31 d. Ariogalos sen. Paliepių k. (Raseinių r.). 1947–1952 m. buvo Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas, 1952–1958 m. mokytojavo. Išleido keletą mokykloms skirtų leidinių. Mirė 1985 m. rugsėjo 19 d. Vilniuje.
Vincas Trumpa. Istorikas, žurnalistas, bibliotekininkas, knygų autorius. Gimė 1913 m. gruodžio 2 d. Paliepių k. (Raseinių r.). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus. 1949 m. persikėlė gyventi į JAV. Mokėjo daug kalbų. Dirbo JAV Kongreso bibliotekoje (28 m.). 1982 m. iš Vašingtono persikėlė gyventi į Santa Moniką (šalia Los Andželo). Lietuvių kalba išleista jo knyga „Napoleonas – Baltija – Amerika“. 1997 m. grįžo gyventi į Lietuvą.

U

Adomas Underavičius. Poetas, 1831 m. sukilimo dalyvis. Gimė 1813 m. sausio 15 d. Nemaršioniuose (Raseinių r.). Parašė 1831 m. sukilimo dainą „Giesmė žemaičių“. Mirė 1889 m. gruodžio 7 d. Prancūzijoje.
Arvydas Urba. NRTV laidos „Gimtoji žemė“ redaktorius.Gimė 1960 m. rugsėjo 25 d. Ariogaloje (Raseinių r.). 1979 m. baigė Ariogalos vidurinę, 1985 m. – LŽŪA.
Pranas Jonas Urba. Muzikas. Gimė 1925 m. birželio 4 d. Raseiniuose. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Styginių instrumentų katedros profesorius, Lietuvos nusipelnęs artistas (1965).
Eugenijus Urbonas. Pedagogas, kelių knygų autorius. Gimė 1935 m. Mišiūnų k. (Jurbarko r.). Baigė Ariogalos vidurinę. Parašė knygą „Medekša“ (1992), sudarė knygelę vaikams „Panevėžio krašto mįslės ir skaičiuotės“ (1995), inicijavo knygų „Panevėžiškiai šneka“ (1992) ir „Panevėžio mergaičių gimnazija“ (1992) leidimą.
Leonas Uvainis. Lietuvių filologas, kultūros veikėjas. Gimė 1753 m. balandžio 5 d. Mirė 1828 m. kovo 20 d. Palaidotas Nemakščiuose (Raseinių r.).
Janina Vaičaitytė-Juknevičienė. Pedagogė, visuomeninkė. Gimė 1920 m. rugpjūčio 20 d. Raseiniuose. Nuo 1976 m. – JAV Lietuvių mokytojų sąjungos pirmininkė. Išleido knygą „Patarimai dirbantiems su ikimokyklinio amžiaus vaikais“ (1993).

V

Eugenija Vaičiulaitytė-Rudžionienė. Literatė. Gimė Daujotų k. (Raseinių r.). 2000 m. išleido poezijos knygelę „Gimtinės ilgesys“.
Alfonsas Vaišvila. Hab. socialinių mokslų daktaras, Lietuvos teisės universiteto profesorius, kelių knygų autorius. Gimė 1942 m. spalio 10 d. Zbaro k. (Raseinių r.).
Jonas Vaitkus. Teatro režisierius. Gimė 1944 m. gegužės 20 d. Armonų k. (Raseinių r.). Nuo 1974 m. dirbo Kauno dramos teatre, nuo 1981 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje.
Juozas Vaitkus. Vertėjas. Gimė 1934 m. vasario 21 d. Romanuose (Raseinių r.). Dirbdamas „Minties“, „Mokslo“ leidyklose išvertė A. Nekrasovo, B. Polevojaus, A. Rybakovo, Č. Aitmatovo ir kitų autorių kūrinių.
Bronė Vaitkutė-Narušienė. Literatė. Gimė 1930 m. Ramonų k. (Raseinių r.). Jos kūryba skelbiama Raseinių r. laikraštyje „Naujas rytas“.
Vytautas Zigmas Vaitonis. Lietuvos korespondencinių šachmatų čempionas. Gimė 1942 m. rugsėjo 10 d. Raseiniuose. Daugkartinis Klaipėdos miesto šachmatų pirmenybių dalyvis ir prizininkas. 1981 m. Klaipėdos miesto čempionas.
Antanas Valinčius. Technikos mokslų dak-taras (1972). Gimė 1932 m. birželio 13 d. Užumedžio k. (Raseinių r.). Dirbo Vilniuje, KPI Vilniaus filialo Radijo aparatūros technologijos katedros dėstytoju. Nuo 1967 m. – docentas. Vadovavo Elektronikos fakulteto Radijo aparatūros konstravimo katedrai, konstravimo biurui prie Vilniaus radijo komponentų gamyklos.
Jonas Valinčius. Laisvės kovų dalyvis, literatas. Gimė 1929 m. rugsėjo 8 d. Užumedžio k. (Viduklės vls., Raseinių apskr.). Aktyviai dalyvauja S. Stanevičiaus bendrijos veikloje.
Silvestras Valiūnas. Poetas, 1831 m. sukilimo dalyvis. Gimė 1789 m. liepos 11 d. Paūnikiuose (Raseinių vls.). Labiausiai jį išgarsino romantinė baladė „Birutė“. Žuvo 1831 m. netoli Šilutės, Aušbikavo apylinkėse.
Jonas Varnas. Dailininkas karikatūristas. Gimė 1936 liepos 6 d. Papušinio k. (Raseinių r.).
Antanas Venskus. Gimė 1955 m. Galkaičiuose (Raseinių r.). Aktorius, Šiaulių dramos teatro vadovas. Šiaulių dramos teatre dirba nuo 1977 m. Čia jis sukūrė daugiau kaip 60 vaidmenų.
Česlovas Venslovas. Chemijos mokslų daktaras. Gimė 1964 m. Nolėčių k. (Raseinių r.). 1982 m. bai-gė Ariogalos vidurinę mokyklą. Lavrence Livermore Nacionalinės laboratorijos Kalifornijoje ir Biotechnologijos instituto Vilniuje darbuotojas. Domisi kompiuteriniu biologinių molekulių modeliavimu, bioinformatika. Yra paskelbęs nemažai mokslinių straipsnių.
Steponas Algirdas Verba. Poetas. Gimė 1941 m. spalio 1 d. Arglaičiuose (Raseinių r.). Išleido keletą eilėraščių rinkinių. Mirė 2000 m. liepos 22 d. Raseiniuose. Palaidotas Nemakščiuose.
Robertas Verba. Kino režisierius, operatorius. Gimė 1932 m. rugsėjo 13 d. Medekšinėje (Raseinių r.). Nuo 1960 m. dirbo Lietuvos kino studijoje.
Albina Vanda Vertulienė. Skulptorė. Gimė 1937 m. vasario 12 d. Skirvainių k. (Betygalos sen., Raseinių r.).
Kazimieras Vidikas (Vidikauskas)-Tauras. Spaudos darbuotojas, poetas, vertėjas. Gimė 1885 m. kovo 3 d. Kunigiškiuose (Raseinių r.). Redagavo leidinius „Tėvynė“, „Kova“, „Naujoji gadynė“, dirbo JAV laikraščio „Laisvė“ redakcijoje, 1924–1934 m. jį redagavo. JAV periodikoje paskelbė eilėraščių, straipsnių, parašė knygą „Bedarbė ir visuotinė kapitalizmo krizė“ (1933). Vertė A. Barbiuso, H. Heinės, M. Lermontovo, A. Puškino, Vitmeno ir kt. autorių kūrinius. Pasirašinėjo V. Tauro slapyvardžiu. Mirė 1962 m. liepos 21 d. Niujorke.
Baltramiejus Vilentas. Vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, Martyno Mažvydo pusbrolis iš tėvo pusės. Gimė apie 1525 m. Lietuvoje. Nuo 1550 m. iki mirties – Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų parapijos klebonas. B. Vilento raštų kalbos ypatybės rodytų, jog jis kilęs maždaug nuo Jurbarko, Ariogalos ar Tytuvėnų. Bendradarbiavo su M. Mažvydu, paveldėjo jo rankraščius. Išleido M. Mažvydo parengtą giesmyną „Gesmes Chriksczoniskas“ (1–2, 1566–1570). Čia išspausdintos ir dvi B. Vilento verstos giesmės. Spėjama, kad 1574 m. išleido M. Mažvydo „Parafrazį“, bet neišliko. Išleido Martyno Liuterio mažąjį katekizmą „Enchiridion“ (1575; išliko tik antrasis 1579 m. leidimas), į kurį įdėjo ir dalį M. Mažvydo „Katekizmo“. Svarbiausias B. Vilento darbas – verstinė knyga „Evangelias bei epistolas“, išleista 1579 m. kartu su „Enchiridionu“. Mirė 1587 m. Karaliaučiuje.
Antanas Vilimas. 1926 m. Raseiniuose leisto laikraščio „Raseinių balsas“ redaktorius. Gimė 1887 m. lapkričio 29 d. Šiaulių par. Dumšiškių k. (tėvai buvo kilę iš Raseinių). Kunigavo įvairiose Lietuvos vietose, steigė katalikiškas organizacijas. Šveicarijoje kartu su kun. Viskanta išleido 5 knygas apie Lietuvą. 1918 m. Paryžiuje kartu su E. Galvanausku ir O. Milašiumi sudarė pirmąją Lietuvos atstovybę Prancūzijoje. Kartu su latviais ir estais leido žurnalą „Revue Baltique“. 1923 m. grįžo į Lietuvą, išrinktas Seimo atstovu. 1926 m. atvyko į Raseinius ir pradėjo leisti rinkimų tikslams įkurtą laikraštį.
Vladas Vitkauskas. Alpinistas. Gimė 1953 m. gegužės 7 d. Viduklėje (Raseinių r.). 1973 m. pradėjo kopti į kalnus ir tapo aistringu alpinistu, sudėtingų sportinių žygių Kaukaze, Altajuje, Tianšanyje, Pamyre organizatoriumi. Įkopė į beveik visas aukščiausias tuometinės Sovietų Sąjungos viršukalnes: Komunizmo (7 495 m), Korženevskajos (7 105 m), Lenino (7 134 m), Chan Tengri (6 995 m). Pirmasis iš Baltijos šalių alpinistų 1993 m. gegužės 10 d. įkopė į aukščiausią kalną – Everestą (8 845 m). Be to, pirmasis pasaulyje iškėlė Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse 1988 m. pradėjo dirbti Vilniaus keliautojų klube. 1996 m. vasario 25 d. Žemaitijos vėliavą kartu su Lietuvos ir Tarptautinio olimpinio komiteto vėliavomis užnešė į aukščiausią Pietų Amerikos viršukalnę – Akonkagvą. Gyvena ir dirba Vilniuje. Apdovanotas CIFP (tarptautinio Fair Play judėjimo komisijos) Garbės diplomu. Fotoalbumo „Aukščiau pasaulio viršukalnių“ (1998), knygos „Everestas – manoji lemtis“ (2002) autorius.
Albertas Vitkus. Habil. biologijos m. dr. (1968). Gimė 1934 m. spalio 10 d. Šienlaukio k. (Raseinių r.). Dirbo Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje. Kaip mokslininkas specializuojasi eksperimentinės kardiologijos srityje. 1979 m. už pasiekimus medicinos mokslo srityje jam suteiktas nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.
Viktoras Vitkus. Kraštotyrininkas, dailininkas, Raseinių krašto kultūros paveldo tyrinėtojas, spaudos bendradarbis. Gimė 1953 m. Ukmergėje. Gyvena Raseiniuose. Dailininkų draugijos „Pegasas“ narys. Dalyvauja dailės parodose, rengiamose Lietuvoje ir užsienyje.
Antanas Vizbaras. Nusipelnęs kultūros, švietimo darbuotojas. Tarptautinio tradicinio kasmetinio sąskrydžio „Laisvės ugnis – ateities kartoms“ Dubysos slėnyje Ariogaloje organizatorius. Gimė 1948 m. birželio 12 d. Igarkoje. 1990–1993 m. buvo Raseinių r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas, 1997–2000 m. – Pagojukų seniūnas.
Kazimieras Vizgirda. Kunigas, visuomenės veikėjas, knygų autorius. Gimė 1788 m. Žemaitijoje. Buvo Šiluvos altarista. 1849 m. Dotnuvos dominikonų vienuolyne priėmė Dominiko vardą. Mirė Vilniuje 1861 m. Išleido „Biblija diel vaiku lenkiszkai ir lietuviszkai par K. K. Vizgirda (Vilniuje)“. Rankraštyje liko: „Givatas Iszganytojaus yr vieszpaties musu Jezaus Christaus Ant gala Historyja Kanczios J. Christaus per K. K. Vizgirda, 1824“ ir keletą kitų knygų.
Viktoras Vizgirda. Dailininkas. Gimė 1904 m. sausio 14 d. Dominikonų viensiedyje (Kauno apsk.). Jaunystėje gyveno Višakio Rūdoje. Nuo 1928 m. keletą metų mokytojavo Raseinių gimnazijoje. Studijavo Kaune, Prancūzijoje. Grįžęs iš Paryžiaus, įsidarbino piešimo mokytoju Raseinių gimnazijoje, tapo Nepriklausomųjų dailininkų draugijos nariu, vėliau kartu su A. Gudaičiu, J. Mikėnu, A. Samuoliu subūrė „Ars“ grupę, dalyvavo pirmoje ir antroje arsininkų kūrybos parodoje Kaune. Tuo metu įkūrus Lietuvos dailininkų sąjungą, tapo jos pirmininku. 1940 m. persikėlė gyventi į Vilnių, vadovavo Vilniaus dailės akademijai. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Užsienyje gyveno ir kūrė iki mirties (1993).

Z

Angelina Zalatorienė. Astrologė, rašytoja, gamtos mokslų daktarė.
Tadas Zaleckis. Ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas (1967), VU Kauno vakarinio fakulteto dėstytojas, docentas (1970). Paskelbė mokslo darbų, išvertė į lietuvių kalbą grožinės literatūros kūrinių. Mirė 1982 m. gruodžio 23 d.
Alfonsas Zdanavičius. Vertėjas. Gimė 1934 m. liepos 15 d. Sauslaukiuose (Raseinių r.). Dirbo „Minties“, „Mokslo“ leidyklose. Išvertė knygų iš daugelio kalbų, paskelbė straipsnių.
Pranas Zdanavičius. Žurnalistas, visuomenės veikėjas. Gimė 1894 m. lapkričio 24 d. Raseiniuose. 1896–1931 m. gyveno JAV. 1924–1930 m. redagavo „Vytį“. Grįžęs į Lietuvą, kurį laiką dirbo Lietuvos banke. 1945–1946 m. praleido tremtyje. Mirė 1968 m. vasario 19 d. Vilniuje.
Jonas Zenkevičius. Dailininkas tapytojas. Gimė 1825 m. Raseinių apskrityje. Tapybą studijavo Lietuvoje, Peterburge, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Yra nutapęs nemažai portretų. Mirė 1888 m. gruodžio 21 d. Vilniuje.
Antanas Zokas. Visuomenės veikėjas, žurnalistas. Gimė 1902 m. rugpjūčio 4 d. Pikčiūnų k. (Raseinių r.). 1927–1956 m. gyveno Brazilijoje, Urugvajuje, bendradarbiavo spaudoje. 1956 m. grįžo į Lietuvą ir iki 1962 m. dirbo „Tiesos“ spaustuvėje. Parašė atsiminimų knygą „Nuo Dubysos iki La Platos“ (1972). Mirė Vilniuje 1994 m. birželio 22 d.

Ž

Narimantas Titas Ždankus. Hab. mokslų daktaras. Gimė 1937 m. Lyduvėnuose (Raseinių r.).
Romanas Žebenka. Agronomas, galvijų veislininkystės specialistas, pirmasis Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos instituto direktorius. Gimė 1906 m. lapkričio 12 d. Raseiniuose. Išleido keletą knygų žemės ūkio tema. Mirė 1964 m. birželio 10 d.
Petras Želvys. Literatas, žurnalistas, vertėjas. Gimė 1925 m. spalio 8 d. Šiluvoje (Raseinių r.). Nuo 1965 m. redagavo „Tarybinį mokytoją“. Parašė pjesių, pedagoginių apybraižų, išvertė rusų rašytojų kūrinių.
Jonas Žemaitis. Raseinių rajono garbės pilietis. Gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos Fonteblo artilerijos mokykloje. Gavęs kapitono laipsnį, vadovavo Lietuvos kariuomenės 4-ojo artilerijos pulko mokomajai baterijai. 1941 m. pasitraukė iš tarnybos, atsisakęs bendradarbiauti su sovietine ir vokiečių armijomis. Išėjęs į atsargą, gyveno Kaune, vėliau – Kiaulininkų k. (Šiluvos vls.). 1945 m. tapo partizaninės „Žebenkšties“ rinktinės štabo viršininku, 1947 m. – Jungtinės Kęstučio apygardos (Raseinių apskr.) vadu, 1948 m. įkūrė „Jūros“ (Vakarų Lietuvos) partizanų sritį, tapo jos vadu. 1949 m. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, sukūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, ėjo Gynybos pajėgų vado pareigas, jam buvo suteiktas aukščiausias – partizanų generolo laipsnis. 1951 m., ištikus insultui, atsisakė šių pareigų. Slapstėsi bunkeryje Jurbarko rajone (Šimkaičių miške). 1953 m. gegužės 30 d. suimtas. Tardytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime, kur 1954 m. lapkričio 26 d. buvo sušaudytas. Kapas nežinomas. 1997 m. apdovanotas pirmojo laipsnio Vyčio kryžiumi (po mirties). Jam suteiktas kario savanorio statusas.
Petras Žemkauskas. Poetas, prozininkas. Gimė 1928 m. spalio 6 d. Gruzdiškėje (Raseinių r.). Išleido keletą knygų.
Henrikas Algis Žiūraitis. Dirigentas, pianistas. Gimė 1928 m. liepos 27 d. Raseiniuose. Nuo 1950 m. – LTSR operos ir baleto teatro koncertmeisteris, 1951–1954 m. – LTSR operos ir baleto teatro dirigentas, 1955–1960 m. – sąjunginio radijo ir televizijos Didžiojo simfoninio orkestro dirigentas, 1960–1998 m. – Maskvos didžiojo teatro dirigentas, 1968 m. – tarptautinio dirigentų konkurso Šv. Cecilijos muzikos akademijoje (Romoje) laureatas. Mirė 1998 m. spalio 25 d.
Kazimieras Kastytis Žiūraitis. Pianistas, dirigentas. Gimė 1930 m. Raseiniuose.
Antanas Živatkauskas. JAV lietuvių veikėjas. Gimė 1870 m. gruodžio 8 d. Latakų k. (Raseinių r.). JAV įsikūrė 1893 m. Dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, bendradarbiavo spaudoje. Mirė Skrantone (JAV) 1961 m. liepos 27 d.
Povilas Živatkauskas. 1941 m. birželio sukilimo dalyvis. Gimė 1922 m. Viduklėje (Raseinių r.). 1944 m. lapkričio 5 d. suimtas ir ištremtas. Grįžęs iš tremties dirbo kraštotyros srityje, rinko žinias apie partizanus. Mirė 1992 m. rugsėjo 4 d.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija