Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

Fotografijos Raseinių muziejuje

Lina Vansevičienė

Raseinių krašto muziejaus fotografijos rinkinyje yra daugiau negu 3 700 nuotraukų, priklausančių pagrindiniam fondui ir 1 532 pagalbinio fondo nuotraukų. Rinkinyje išskiriamos šios nuotraukų grupės: XIX a. pab. – XX a. pr.; tarpukario; rezistencinės kovos ir tremties; sovietmečio gyvenimo įvykių; atkurtos Lietuvos Respublikos laikotarpio (nuo 1990 m. iki šių dienų).

Varšuvoje leistas savaitraštis „Tygodnik iliustrovany“, įsteigtas fotografo Konrado Bejerio, 1860 m. išspausdino pirmąsias iliustracijas. Jas kuriant buvo panaudotos Lietuvoje darytos nuotraukos. Tai medžio raižiniai, sukurti šio savaitraščio raižykloje pagal atsiųstas nuotraukas. Visose minėtose iliustracijose – Vilnius (jose nurodoma, kad nuotraukų autorius Abdonas Korzonas), išskyrus vieną, kurioje pavaizduota Raseinių dominikonų bažnyčia ir vienuolyno architektūrinis ansamblis. Tai pirmoji žinoma nuotrauka iš Raseinių krašto. Nuotraukos autorius nenurodomas, tad nežinia, kas ją atsiuntė į raižinį sukūrusią redakciją. Gali būti, kad pirmosios Raseinių nuotraukos autorius yra tas pats Abdonas Korzonas, nes Raseinių krašte gyveno kelios dvarininkų Korzonų šeimos. Neatmetama galimybė, kad tuo metu Raseinių dominikonų ansamblį galėjo įamžinti ir Varšuvos fotografas Janas Miečkovskis, kuris 1858–1859 m. lankėsi Lietuvoje (tikslus jo kelionės maršrutas nėra aiškus).
Pirmasis žinomas fotografas, dirbęs Raseiniuose, yra žydų tautybės Kuršo gyventojas Leiba Mejeris Lebenšteinas. Jis 1866 m. gegužės 25 d. į Raseinius atvyko iš Telšių, kur jam sunkiai sekėsi konkuruoti su ten dirbusiu fotografu Chaime Arensonu. Anot jo paties, dviems fotografams darbo Telšiuose per mažai, todėl jis nutarė persikelti į Raseinius. Čia jis 1866 m. gegužės 29 d. gavo leidimą atidaryti foto ateljė. Ar ilgai jis dirbo Raseinių mieste, nežinoma. Raseinių krašto muziejus neturi ir jo darytų fotografijų.
Praėjus metams, leidimo fotografuoti Raseiniuose paprašė raseiniškis Mejeris Kopelis Kušeliukas. Jis šio leidimo negavo, nes nepateikė užstato.
1868 m. vasario 8 d. leidimą Raseiniuose steigti foto ateljė gavo Faifušas Luncas. Jo ateljė veikė neilgai – ji buvo uždaryta tų pačių metų rugsėjo 3 d.
Tuo laiku jau nebereikėjo užstatų, tad, pakartotinai kreipęsis, leidimą fotografuoti gavo jau minėtasis M. K. Kušeliukas.
1869 m. Raseiniuose buvo atidaryta fotografo Adolfo Smilgevičiaus ateljė. Jis į Raseinius atvyko iš Telšių, kur fotografavo jo tėvas Eduardas. 1872 m. pradžioje Adolfas turėjo grįžti į Telšius, kad darbe pakeistų jau senyvą savo tėvą. Telšiuose A. Smilgevičiaus ateljė veikė iki 1875 m. Po to fotografas vėl persikėlė dirbti į Raseinius ir čia jo ateljė veikė iki pat 1895 m. balandžio 4 d. (fotografo mirties). Nuotraukose, kurias jis darydavo, būdavo informacinis įrašas rusų kalba.
1872–1874 m. Raseiniuose fotografavo Prūsijos pilietis Adolfas Bohlenas. Jis leidimo užsiimti šiuo darbu Raseiniuose neturėjo. Už neteisėtą veiklą jam grėsė teismas, todėl A. Bohlenas 1975 m. buvo priverstas grįžti į Prūsiją. Tais pačiais metais Raseiniuose trumpai veikė kito Prūsijos piliečio – Benjamino Mano – fotoateljė.
Po A. Smilgevičiaus mirties Raseiniuose foto ateljė atidarė žydų tautybės fotografas Chaimas Zaksas. Čia jis dirbo iki 1900 m. pabaigos, o po to išvyko gyventi į Šiaulius.
Raseinių krašto muziejuje saugomos kelios nuotraukos su rusiškais informaciniais įraųšais bei įrašu „CH. I. Zachs Rossieny Senatorskaja“.
Išlikę archyviniai dokumentai rodo, kad 1898 m. Raseiniuose veikė 4 foto ateljė.
XX a. pr. fotografijos paviljonus Raseiniuose turėjo: Stanislas Marmakevičius, Maksas Rubinšteinas, C. Kaplanas, Dovydas Zolinas (g. 1880 m. Raseiniuose), M. Liudginas, J. Kalevas.
S. Marmakevičiaus darytos nuotraukos nugarinėje pusėje turi žymenis: kairėje – „C“ raidė, puošta pakalnučių ir tulpių motyvais; viršuje – įrašas „PHOTOGRAFHIE Stanislas Marmakievicz a ROSSIENNES“.
Fotografuoti mėgęs mokytojas, kraštotyrininkas Pranas Lazdauskas savo atsiminimuose rašo: „D. Zolinas labai stengėsi išlaikyti savo reputaciją – nefotografuodavo esant dirbtiniam apšvietimui. Turėjo stiklinį paviljoną, net stogas buvo stiklinis, kad patektų natūrali šviesa. Pastatydavo dekoracijas – pasakiškai gražų gamtos vaizdą. Atsistojęs šalia tarsi „įaugdavai“ į jį. Fotoaparatas būdavo ant stovo, fotografas palįsdavo po tamsiu audeklu, liepdavo šypsotis, tik jokiu būdu nejudėti“. Ant nuotraukos kampo arba fotografijos reverse jis „įmušdavo“ antspaudą, kuriame būdavo užrašas„ D. Zolino fotografija. Raseiniai, Šiluvos g.“ D. Zolinas gerai darydavo portretus. Dirbdavo jis ne tik paviljone, bet mėgo fotografuoti žmones ir gatvėse, prie bažnyčių, gamtoje, darė grupines nuotraukas. Didelė dalis D. Zolino nuotraukų, ypač darytos iki 1918 m., pasportuotos, o jų apačioje yra įrašas „CABINET PORTRAIT“.
D. Zolinas – bene kūrybiškiausiai Raseiniuose dirbęs fotografas tarpukario metais. Jo foto ateljė dažnai būdavo keičiamos dekoracijos ir reklaminiai užrašai. 1941 m. vokiečių kariuomenei okupavus Lietuvą, prasidėjus žydų genocidui, D. Zolinas kartu su kitais Raseinių krašto žydais buvo sušaudytas.
Iki Antrojo pasaulinio karo Raseiniuose vietinių gyventojų buvo mėgiama M. Liudgino foto ateljė, veikusi Maironio gatvėje Nr. 6. Vėliau ji buvo perkelta į Vytauto Didžiojo gatvėje naujai pastatytą K. Lukšio namą. Apie šią foto ateljė 1936 m. laikraščio „Diena“ straipsnyje „Iš senosios Žemaičių sostinės – Raseinių“ rašoma: „M. Liudgino foto ateljė darbai atliekami meniškai, todėl daugelis raseiniškių eina čia fotografuotis, prie fotografijos veikia moderniška foto mėgėjų laboratorija, kurioje išaiškinami negatyvai, daromi padidinimai ir visa kita. Ponas M. Liudginas tame pačiame name laiko gastronomijos vaisių ir vyno krautuvę, o taip pat fotoaparatus ir foto reikmenis“.
Raseinių krašto muziejuje saugomas fotografui M. Liudginui priklausęs albumas „Dominikonų bažnyčia ir vienuolynas“. Tai itin vertingas eksponatas. Albume yra keturiolika juodai baltų XX a. 4 dešimtmetyje darytų Raseinių bažnyčios ir dominikonų vienuolyno fotografijų (atvirukų su komentarais). Užrašai po nuotraukomis spausdinti aukso spalvos raidėmis.
Iki Antrojo pasaulinio karo Raseiniuose dirbusius fotografus būdavo galima išsikviesti į namus, įstaigas ar šventes, rengiamas gamtoje. Dėl reklamos fotografai savo foto ateljė pavadindavo skambiais vardais. Pavyzdžiui, Raseiniuose veikė foto ateljė, turinčios firminius ženklus „VISIT PORTRAIT“, „MODERN“ (savininkų pavardės nežinomos).
Daugelyje muziejuje saugomų senųjų fotografijų įamžintas raseiniškių, aplinkinių kaimų, miestelių žmonių gyvenimas. Nuotraukose yra užfiksuoti Raseinių lietuvių ir žydų gimnazijų, Žemės ūkio mokyklos, kai kurių Raseinių apskrities pradžios mokyklų moksleiviai ir mokytojai, Nepriklausomybės paminklo „Žemaičio“ atidengimo ir Šaulių organizacijos penkiolikos metų jubiliejaus iškilmių, kareivių gyvenimo akimirkos, Raseinių kareivinių vaizdai. Iš kitų nuotraukų žvelgia Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Pavasarininkų, Skautų, Jaunųjų ūkininkų, kitų organizacijų nariai, namų ruošos bei siuvimo kursų dalyvės, amatininkai. Saugoma ir tokių nuotraukų, kuriose ano meto fotografai užfiksavo Raseinių mokyklų, banko, mokytojų knygyno, „Dubysos“ kooperatyvo ir kitus miesto pastatus, jų interjerus. Įdomios siužetinės fotografijos, kuriose yra Žemaičių plento tiesimo, gatvių grindimo, miesto statybų, žemės ūkio darbų, tautinių ir religinių švenčių vaizdai. Senųjų nuotraukų rinkinyje saugoma daug žinomų ir nežinomų raseiniškių portretinių nuotraukų.
Tarpukario metais Raseiniuose fotografavo ir keletas mėgėjų fotografų, tarp jų ir F. Šikšnys iš Fliorencijos vienkiemio bei lakūnas J. Burneika iš Šiluvos. Keliolika jų nuotraukų taip pat saugoma Raseinių krašto istorijos muziejuje. Tai labai reikšmingi eksponatai, nes Antrojo pasaulinio karo metais apie 90 proc. Raseinių miesto buvo sugriauta, tad minėtos nuotraukos mums šiandien sudaro galimybę bent dalinai atkurti buvusio miesto vaizdą.
Apie pirmuosius Raseinių mieste ir jo apylinkėse dirbusius fotografus Raseinių krašto istorijos muziejus žinių turi nedaug. Senųjų nuotraukų rinkinys dabar nuolat papildomas naujais eksponatais. Šiame rinkinyje esančios fotografijos pasižymi savo kokybe. Tai rodo, kad XX a. pr. Raseiniuose dirbo profesionalūs fotografai. Jie turėdavo didelio formato kameras, ne tik patys fotografuodavo, bet ir ryškindavo, darydavo mėgėjų fotografuotas nuotraukas.
1940 m. Lietuvoje įsitvirtinus sovietams, kultūrinė situacija mieste pasikeitė. Tuo laiku daugiau dėmesio būdavo skiriama ideologiniam darbui. Minėto laikotarpio fotografijose užfiksuoti rinkimų į Liaudies seimą vaizdai, iš Raseinių kalėjimo paleistų politinių kalinių pirmosios valandos laisvėje. Šios nuotraukos darytos tų fotografų, kurie tarpukariu dirbo Raseiniuose.
Antrojo pasaulinio karo metais Raseiniuose darytų nuotraukų muziejuje saugoma vos keliolika.
Antrosios Sovietų okupacijos laikotarpio fotografijos (1944–1990) sudaro didžiąją Raseinių krašto muziejaus fotografijos rinkinio dalį. Tuo metu Raseiniuose fotografavo Pranas Lazdauskas, Justinas Urbonavičius, Domas Katkauskas, Vacys Linikas, Sigitas Miniotas, Aleksas Užusienis, Aivaras Audaras, nemažai fotografų mėgėjų.
Sovietmečio fotografija atspindi ano meto politinius įvykius šalyje, mieste ir kaime vykusius pokyčius. Jose taip pat įamžinti žymiausi šio krašto žmonės ir įvairias šventes pažymintys gyventojai. Rinkinyje yra ir tremties, rezistencinio judėjimo fotografijų kolekcija. Šių nuotraukų autoriai yra fotografai mėgėjai, nuotraukos blogos kokybės, jų autoriai dažniausiai nežinomi.
Gyvendamas Sibire, buvęs tremtinys Vytautas Šikšnys ne tik fiksavo įvykius dienoraštyje, bet ir fotografavo. Daug fotografijų ir negatyvų jis padovanojo muziejui. Muziejus saugo ir 45 pasipriešinimo kovų dalyvių originalias nuotraukas, darytas iš išsaugotų negatyvų.
Atgimimo ir Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpį Raseiniuose savo nuotraukose fiksavo, dabartinį gyvenimą įamžina šie Raseinių krašto fotografai: Sigitas Gudaitis, Audrius Norkus, Saulius Kelertas, Domas Katkauskas, Vacys Linikas, Sigitas Miniotas, Jonas Danauskas. Įdomios ir fotografų mėgėjų Vitalijaus Judicko, Alberto Daugirdo, daugelio kitų nuotraukos. Geriausiais šių fotografų darbais nuolat papildomas Raseinių krašto istorijos muziejaus fotografijų rinkinys.

Literatūra:
1. D. Junevičius. „Kauno gubernijos fotografai XIX amžiuje“. Menotyra, 1997, nr. 1, p. 66.
2. V. Juodakis. Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940 m. - V., 1996, p. 103.
3. „Iš senosios Žemaičių sostinės – Raseinių“. Diena. 1936 m.
4. Naujas rytas. 1990 m. lapkričio 20 d.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija