Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

bernotai, pasandravys

Donatas Tytuva

Poeto Jono Mačiulio-Maironio tėviškė ir gimtinės sodyba – Pagojukų seniūnijoje. Šie objektai dažnai vadinami kaimų vardais: Bernotai, Pasandravys. 1990 m. sausio 29 d. Ministrų Tarybos nutarimu įsteigtas Maironio istorinis kultūrinis draustinis. Būtent jo teritorijoje ir yra šios dvi sodybos. Jų išsaugojimu rūpinasi Raseinių krašto istorijos muziejus bei 1992 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įsteigtas Dubysos regioninis parkas; vienas iš jo draustinių yra Pasandravio memorialinis draustinis (jo tikslas – išsaugoti poeto Maironio gimtinę, ją supančią gamtinę ir kultūrinę aplinką).

Maironio gimtinė – Pasandravys. Čia prabėgo keli poeto vaikystės metai. Kaip Mačiuliai čia atsidūrė?
Apie 1860 m. Pasandravio dvaro paveldėtojai Astrauskai už skolas ūkininkui Aleksandrui Mačiuliui (poeto tėvui) 3–4 metams perleido Pasandravio dvarą. Palikęs savo ūkyje (Bernotuose) šeimininkauti giminaitę, A. Mačiulis su šeima persikėlė gyventi į Pasandravį. Čia 1862 m. lapkričio 2 d. Mačiuliams gimė sūnus Jonas (būsimasis poetas Maironis). Jo krikštamotė buvo bajorų Astrauskų vyriausioji dukra Katerina.
Mačiuliai Pasandravyje gyveno iki 1865 m. Tada, iš mokslų grįžus Pasandravio dvaro paveldėtojui P. Astrauskui, Mačiuliai vėl persikėlė gyventi į Bernotus.
Bernotuose išlikusioje sodyboje 1989 m. įkurtas muziejus (Raseinių krašto istorijos muziejaus filialas), veikia poetui Maironiui skirta ekspozicija.
Pasandravio memorialinis draustinis kasmet sulaukia daug lankytojų. Traukia žmones Maironio apdainuotos gražios apylinkės, Sandravos ir Luknės pakrantės, poeto išvaikščioti takeliai, šaltinėlis. Poeto Maironio kūrybos gerbėjus, turistus čia visada maloniai sutinka ekskursijų vadovė Rita Paškauskienė (vykstantiems į ekskursiją rekomenduojama iš anksto paskambinti telefonu 8 611 06390).
Bernotai, Pasandravys, jų aplinka simboliškai įamžina įdomų, sudėtingą dvasininko, poeto Maironio gyvenimo ir kūrybos kelią.
1987 m., minint poeto 125-ąsias gimimo metines, įrengtas pėsčiųjų takas, sujungęs Bernotų ir Pasandravio sodybas. Abiejuose tako pusėse nuo Luknės iki Sandravos upelių pradėti sodinti ąžuolai – Maironio ąžuolų takas (apie 1 km). Tais metais pasodinti 125 ąžuoliukai. Jie toliau sodinami kas penkeri metai – poeto jubiliejiniams gimtadieniams skirtų renginių metu. Ąžuoliukus, skirtus poeto atminimui įamžinti, jau yra pasodinę nemažai žinomų Lietuvos mokslo, kultūros veikėjų, tarp jų ir J. Aputis, S. Geda, Č. Kudaba, M. Matinaitis,J. Mačiukevičius, A. Maldonis, J. Nekrošius, V. Za-borskaitė, taip pat Maironio giminaičiai ir daugelis kitų žmonių.
Poeto Maironio tėvų sodyboje stovi gražus kryžius. Senasis, stovėjęs čia Maironio laikais, sunyko ir nugriuvo dar 1912 m. Dabartinis atstatytas 1989 m. rugsėjo 2 d. (meistras – Raseinių miškų ūkio stalius J. Malinauskas). Netoli šio kryžiaus poeto giminaičiai, norėdami, kad šią sodybą, kaip ir Maironio laikais puoštų liepos, yra pasodinę keturias liepaites.
Pasandravio ir Bernotų aplinką, takus puošia 1991 m. Lietuvos tautodailininkų kūrybinės stovyklos metu išdrožti ir Maironio gimtinei padovanoti kryžiai bei koplytėlės: „Marijos Maloningosios“ skulptūra (aut. G. Dudaitis, Kauno r.); kryžius (aut. J. Binkis, Širvintų r.); koplytstulpis su „Šv. Jono Nepamuko“, „Šv. Jurgio“, „Šv. Cecilijos“, „Šv. Kazimiero“ bareljefais (autoriai S. Karanauskas ir A. Jurkaitis, Utena); kryžius su „Šv. Jono Nepamuko“ bareljefu (aut. J. Tvardauskas, Anykščiai); koplytstulpis su „Šv. Florijono“ skulptūra (aut. J. Dzvėga, Šiauliai); kolytstulpis su „Šv. Jono krikštytojo“ bareljefu (aut. J. Grabauskas, Raseiniai); koplytstulpis su „Šv. Jurgio“ skulptūra (aut. A. Česnulis, Varėnos r.); kryžius 1863 m. kapinaitėse, kuriose palaidota ir poeto Maironio krikštamotė, Pasandravio dvarininkaitė K. Astrauskaitė (aut. A. Baranauskas, E. Akulauskas, Pr. Paleckis, Kaunas); koplytstulpis su „Šv. Marijos Sopulingosios“ ir „Kristaus Nazariečio“ skulptūromis (aut. R. Puškorius, Kretinga); kryžius su dvylikos apaštalų bareljefais (aut. A. Urbšys, Anykščiai); „Šv. Marijos Maloningosios“ skulptūrėlė Bernotų km. sodyboje-muziejuje (aut. G. Gaidys, Raseiniai).
Bernotuose svarina šakas obelys, ošia pušis, dar menanti Maironio apsilankymą buvusioje tėvų, vėliau – sesers sodyboje. Dabar dar žaliuojančias egles yra sodinęs pats poetas.
2006 m. numatyta restauruoti sodo pakraštyje esantį unikalų statinį – ilgus metus naudotą ledainę.
Sodo pakraštyje, kitoje kelio pusėje – takelis, vedantis link Luknės upelio. Čia poetas dažnai vaikščiodavo jaunystėje, čia jis svajodavo. Jo rankomis įrengtas šaltinėlis; vandenį iš čia poetas semdavo ir nešdavo arbatai virti, kai tik lankydavosi pas gimines.
Pasandravyje išlikęs svirtinis šulinys su įspūdingo dydžio akmeniniu rentiniu, gyvenamojo namo pamatai, restauruota akmens mūro pavalkinė (pakinktinė).
Kasmet paskutinį gegužės mėnesio savaitgalį muziejuje Pasandravyje vyksta poeto Maironio atminties dienos renginiai. Juos organizuoja Raseinių krašto istorijos muziejus. Gegužės, birželio mėnesiais poeto gimtosiose vietose vyksta tradiciniai poezijos renginiai. Rajono literatų klubo „Dubysa“, Raseinių viešosios bibliotekos iniciatyva čia rengiami „Poezijos pavasarėliai“, kuriuose dalyvauja ne tik rajono, bet ir kitų rajonų literatai. Birželio mėnesiais Pikčiūnų pagrindinė mokykla organizuoja poeto vardo dienos paminėjimus. Gegužės mėnesiais čia dažnai lankosi Lietuvoje plačiai savo veiklą išvystę maironiečiai, organizuojami įvairūs jų sambūriai, talkos. Į poeto gimtadieniui skirtus renginius muziejaus darbuotojai kasmet gventojus pakviečia spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija