Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

VIDUKLĖ

Konstantinas Prušinskas

1253 m. Viduklė pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose. Manoma, kad Viduklės pavadinimas yra kilęs nuo žodžio vidukelė.
1337, 1352, 1355, 1371, 1372, 1377, 1378 m. Viduklė minima kryžiuočių žygių į Žemaitiją aprašymuose.
1390 m. gegužės 26 d. Viduklės valsčiaus atstovai Bimantas, Surgaila, Surtinis kartu su kitais Žemaitijos delegatais dalyvavo Karaliaučiuje pasirašant sutartį su kryžiuočiais, pagal kurią žemaičiai galėjo prekiauti Prūsijoje, o kryžiuočiai – Žemaitijoje.
XV–XVII a. kryžiuočių kronikose minima ne tik Viduklė, bet ir įvairios jos apylinkėse esančios vietovės.
1416 m. Viduklėje įkurta viena pirmųjų parapijų Žemaitijoje. Iš pradžių jai priklausė Eržvilko, Nemakščių, Paupio, Pašaltuonio, Vadžgirio, Žalpių filijos.
1418 m. vidukliškiai buvo sukilę prieš Vytautą Didįjį.
XV a. (Vytauto Didžiojo laikais) ir po 1527 m. administracinio pertvarkymo Viduklės dvaras ir valsčius priklausė žemaičių seniūnui.
1421 m. Viduklė tapo Žemaitijos vyskupo stalo valda.
Tikėtina, kad XVI a. pr. Viduklės dvare pradėjo veikti pirmoji mokykla.
1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Viduklės klebono skyrimo teisę perleido Žemaičių vyskupui.
1528 m. Viduklės valsčiuje gyveno 153 bajorų šeimos. Turtingiausia iš jų buvo Viekavičių.
Reformacijos laikais Viduklėje ir jos apylinkėse protestantų tikėjimą aktyviai platino žemaičių seniūnas Jonas Bilevičius. Tuo laiku Viduklės katalikų bažnyčios klebonu oficialiai buvo pats žemaičių vyskupas. Šias pareigas atlikdavo jo paties paskirti vikarai-administratoriai.
1579 m. dokumentuose Viduklė vadinama miesteliu. Tuo laiku čia jau veikė parapinė mokykla. Katalikų bažnyčios vikaro pareigas ėjo kunigas Jonas Jurgevičius.
1587 m. vyskupas Merkelis Giedraitis Viduklei suteikė dekanato centro teises (1755 m. šiuo centru tapo Šiluva).
XVI a. Viduklės apylinkėse veikė dvarininko Jono Blinstrubo įrengta reformatų bažnyčia, kuri buvo Raseinių filija. Ši bažnyčia dar veikė ir 1704 m., o 1713 m. jau buvo sugriuvusi.
Nuo XVII a. pr. iki 1796 m. Viduklėje veikė kalvinų bažnyčia.
XVII a. vid. Viduklę nuniokojo karas su švedais.
XVIII a. I p. itin daug Viduklės ir jos apylinkių gyventojų mirė per maro epidemiją (1733 m. Viduklėje gyventojų buvo likę tik penkiose sodybose).
1806 m. vyskupo Arnulfo Giedraičio rūpesčiu pastatyta iki šiol išlikusi medinė, apvalių rąstų Viduklės šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia.
1831, 1863 m. Viduklės gyventojai aktyviai dalyvavo sukilimuose. Dalis jų žuvo susirėmimų metu, kiti, pasibaigus sukili-mams, patyrė rusų valdžios represijas. 1831 m. vidukliškiai daugiausia buvo susitelkę Rimkevičiaus vadovaujamame sukilėlių būryje (jį sumušė pulkininko Bartolomiejaus dalinys).
1841 m. Viduklės parapijai, kurioje buvo 860 parapijiečių, priklausė Vadžgirio ir Eržvilko filijos.
1842 m. rusų valdžia nusavino Viduklės bažnyčios žemes, Viduklės dvaras tapo valstybiniu.
XX a. pr. pro Viduklę nutiesta geležinkelio linija.
1853 m. Viduklės mokykloje buvo 15 mokinių.
1859 m. Viduklėje buvo 321, 1897 m. – 747 gyventojai.
Apie 1910 m. Viduklėje įsteigta šalpos draugija, kuri aktyviai veikė ir Pirmojo pasaulinio karo metais. Vėliau ji buvo reorganizuota į Šv. Vincento Pauliečio draugiją.
Nepriklausomos Lietuvos metais Viduklė buvo valsčiaus centras ir priklausė Raseinių apskričiai.
1920 m. Paupyje pradėjo veikti pradinė mokykla (1952 m. ji reorganizuota į septynmetę, o dabar yra pagrindinė).
1923–1926 m. Paupio gyvenvietėje dirbusio kunigo Izidoriaus Gudavičiaus rūpesčiu pastatyta medinė Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo – bažnyčia. Tais metais Viduklėje buvo 694 gyventojai, Paupyje – 121. 1940 m. Viduklėje buvo apie 800 gyventojų.
1945–1946 m. Viduklės apylinkėse veikė Paupio partizanų būrys.
Po Antrojo pasaulinio karo Viduklė buvo valsčiaus centras ir priklausė Raseinių rajonui.
1950 m. panaikintas Viduklės valsčius, o jo teritorija suskirstyta į apylinkes.
1959 m. Viduklėje buvo 907 gyventojai, Paupyje – 187 gyventojai.
1970 m. Paupyje buvo 211 gyventojų, 1979 m. – 290, 1986 m. – 265.
1976–1982 m. Viduklėje klebonavo Alfonsas Svarinskas. Sovietinė valdžia jį už aktyvią pastoracinę veiklą buvo nuteisusi kalėti.
1990 m. dalies vidukliškių partizanų palaikai perkelti į Viduklės kapines.
1992 m. įkurti du į Viduklės seniūnijos teritoriją įeinantys draustiniai: Jūkainių geomorfologinis (2005 m. čia įrengtas pa-žintinis-rekreacinis takas) ir Pašešuvio kraštovaizdžio.
1993 m. Viduklės miestelio rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo 740-ųjų metinių proga greta Viduklės bažnyčios, ant Bakaniuko kalvos, pastatytas stogastulpis.     
2003 m. balandžio 25 d. LR Prezidento dekretu patvirtintas Viduklės herbas.
Viduklės seniūnijai priklauso 17 448 ha teritorija. Joje yra daugiau kaip 4 tūkst. gyventojų, iš jų Viduklėje – apie 2 tūkst.
Seniūnijos teritorijoje yra 54 kaimai, iš kurių didesni šie: Gyliai, Viduklės geležinkelio stotis (3 km į šiaurės rytus nuo Viduklės), Paupys (18 km į pietryčius nuo Raseinių). Veikia Viduklės Simono Stanevičiaus vidurinė mokykla, dvi pagrindinės mokyklos, Viduklės darželis-mokykla, Viduklės ir Paupio bažnyčios, Viduklės, Paupio ir Pryšmančių bibliotekos, trys pašto įstaigos, dvi geležinkelio stotys, keliolika parduotuvių, nemažai kitų įstaigų. Daugiausia žmonės čia verčiasi žemės ir miškų ūkiu, gyventojų aptarnavimu, durpių, trąšų gamyba.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija