Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

šiluvos seniūnijA
ir
Šiluvos seniūnijos piliakalniai

Parengė Albinas Mingėla

Šiluva – miestelis – 19 km į šiaurę nuo Raseinių, 8 km į pietus nuo Tytuvėnų. XV a. Šiluva pradedama minėti rašytiniuose šaltiniuose.

1457 m. dvarininkas Petras Gedgaudas Šiluvoje pastatė pirmąją katalikų bažnyčią. Šiai bažnyčiai jis iš Romos parvežė Švč. Mergelės Marijos paveikslą. XV a. pab. ši bažnyčia sudegė. Ji atstatyta 1500 m.
1499 m. rašytiniuose šaltiniuose pradedama minėti Šiluvos seniūnijai priklausanti Lyduvėnų vietovė (čia buvęs dvaras). 1500 m. šis dvaras priklausė Chodkevičiams, vėliau – Radziminskiams, Šemetoms, Stanevičiams.
XVI a. pr. Šiluvos šeimininkais tapo kalvinai Zavišos (kalvinų tikėjimą Jonas Zaviša priėmė 1532 m.)
1558 m. Lyduvėnams suteikta privilegija prie dvaro kurti miestelį, rengti turgus ir laikyti karčemas.
1575 m. rašytiniuose šaltiniuose jau minimas Žaiginio dvaras. Žinių apie jį randama ir 1591, 1629, 1644 bei vėlesnių metų dokumentuose.
1593 m. Lyduvėnuose jau veikė Romos katalikų bažnyčia.
1594 m. kalvinai šalia Šiluvos pastatė mūrinę protestantų bažnyčią ir pradėjo formuoti Zbarų gyvenvietę. Kalvinus materialiai rėmė Šiluvos savininkė Sofija Vnučkienė. Testamente ji nurodė prie kalvinų bažnyčios įsteigti mokyklą, skyrė jai lėšų, tuo sudarydama sąlygas čia mokytis ir neturtingiems bajorų vaikai. Ši mokykla veikė 1592–1622 m. ir tuo laiku buvo vienintelė Žemaitijos evangelikų reformatų (kalvinų) vidurinė mokykla, vėliau reorganizuota į parapinę.
1594 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Lyduvėnų valsčius (dvaro valda) ir miestelis, kuriame tuo metu gyveno 36 šeimos, veikė kalvinų bažnyčia.
Anot legendos, XVII a. pr. (1608–1612 ) Šiluvoje apsireiškusi Švč. Mergelė Marija.
XVII a. Šiluvoje virš akmens, ant kurio, pasak padavimo, pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija, pastatyta pirmoji koplyčia.
1613 m. rašytiniuose šaltiniuose jau minima Lyduvėnų šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Romos katalikų bažnyčia.
1622 m. teismo nutarimu Šiluvos kalvinams buvo nurodyta sugrąžinti užgrobtą žemę Šiluvos katalikams ir jiems dar sumokėti 9000 auksinų.
1627 m. kunigas J. Kazakevičius savo lėšomis Šiluvoje pastatė nedidelę medinę bažnytėlę. Jos vietoje vėliau pastatyta nauja mūrinė.
1651 m. prie Šiluvos katalikų bažnyčios įkurta parapinė mokykla.
XVIII a. I p. pradėta statyti nauja mūrinė Lyduvėnų bažnyčia. Darbai buvo nutrūkę, nes mirė fundatorius. Bažnyčios statyba dvarininko Stanevičiaus ir kitų parapijiečių rūpesčiu atnaujinta 1755 m. ir užbaigta 1761 m.
1716 m. Žaiginio miesteliui suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. Žaiginį yra valdę Kerdiejai, Riomeriai, Nagurskiai, Budharinai, Zajančkauskiai, Pšeciševskiai, Komarai, Zabielos.
1760–1775 m. Šiluvoje pastatyta nauja bažnyčia (konsekruota 1786 m.). Tais pačiais metais oficialiai šventu paskelbtas ir vainikuotas Šiluvos bažnyčioje buvęs Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Šis paveikslas 1674 m. pirmą kartą restauruotas.
1662 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Žaiginio miestelis.
1664 m. rašytiniuose šaltiniuose minima nauja medinė Žaiginio bažnyčia, turėjusi du altorius.
1677 m. Kražių jėzuitų kolegijos mokiniai pradėjo rengti procesijas į Šiluvą, vėliau tapusias tradicinėmis. 1669 m. tarp Šiluvos katalikų ir kalvinų bendruomenių įvyko ginkluotas susirėmimas.
Žinoma, kad 1852–1853 m. prie Lyduvėnų bažnyčios veikė parapinė mokykla.
1754 m. Šiluvos kalvinų parapija prijungta prie Kėdainių Zbaro, o XVIII a. pabaigoje ši parapija sunyko.
XVIII a. antroje pusėje rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti Kotovčiznos (Katauskių) dvaras (pavadinimą jam davę XVII a. šį dvarą valdę didikai Katauskiai).
1762 m. Žaiginio dvaro savininkai Nagurskiai į Žaiginį pakvietė pranciškonus, vienuolynui padovanojo 90 valakų žemės ir Legečių bei Nagių kaimus.
1764 m. Žaiginyje pastatytas pranciškonų vienuolynas. Tais pačiais metais Lyduvėnuose pastatyta nauja mūrinė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.
1770 m. Žaiginyje pastatyta nauja bažnyčia.
1790 m. Legečiuose pastatyta koplyčia.
1820 m. pranciškonų vienuolynui priklausė Legečių palivarkas, Belazariškių, Cerkosų, Kelmynų, Mažuolių, Pluskių kaimai. Prie šio vienuolyno veikė parapinė mokykla.
1831 m. per sukilimą Lyduvėnų dvarą valdė vienas iš sukilimo vadų – Ezechielis Stanevičius. Po sukilimo iš jo dvaras buvo atimtas.
1832 m. caro valdžia Žaiginio pranciškonų vienuolyną uždarė. Greitai po to sudegė vienuolyno pastatas.
Nuo 1836 m. Žaiginyje pradėjo dirbti kunigai pasauliečiai, Žaiginio katalikų bažnyčia tapo Šiluvos filija.
1841 m. Šiluvoje buvo 619, Lyduvėnuose – 283 gyventojai.
1853 m. Lyduvėnų mokyklą lankė 17 mokinių. Po 1863 m. ji reorganizuota į rusišką.
1859 m. Šiluvoje jau veikė žydų sinagoga (žydai Šiluvoje pradėjo kurtis XVIII a. pr.).
1862 m. Šiluvos apylinkėse buvo 4 akalicos, 38 dvarai, iš kurių 22 didesni. XIX a. vid. šiuos dvarus valdė 25 šeimos.
1863 m. sukilime dalyvavo nemažai šiluviškių. Sukilimui pralaimėjus, katalikų procesijos į Šiluvą buvo uždraustos, Šiluvos gyventojams taikytos kitos drausminės priemonės. 1863 m. liepos 20 d. sukilėliai užėmė Lyduvėnus, sunaikino valsčiaus bylas, visus kitus dokumentus, nusavino kasoje buvusius pinigus.
1864 m. uždaryta Šiluvos parapinė mokykla, atidaryta rusiška.
1872 m. Šiluvoje ant stebuklingojo akmens įrengtas architekto J. P. Zimodro suprojektuotas altorius, pastatyta Šiluvos infulato T. Bukontos iš Anglijos atvežta marmurinė Švč. Mergelės Marijos statula.
1892 m. Šiluvos bažnyčia nukentėjo per gaisrą. Klebono Povilo Katelos rūpesčiu bažnyčia XX a. pr. restauruota, atstatyti sudegę bokštai.
1897 m. Šiluvoje buvo 1 215, Lyduvėnuose – 222 gyventojai.
1905 m. atnaujintos katalikų procesijos į Šiluvą.
1906 m. architektas Antanas Vivulskis suprojektavo 1912–1924 m. pastatytą Šiluvos Švč. Dievo Motinos apsireiškimo koplyčią (tai vienintelis išlikęs originalus šio architekto kūrinys).
1907 m. Šiluvoje surengtas pirmasis žinomas lietuviškas vakaras miestelyje.
1915 m. sudegė Žaiginio bažnyčia.
1916 m. vokiečiai geležinkelio Tilžės–Rygos ruože prie Lyduvėnų buvo pastatę vieną iš didžiausių medinių tiltų pasaulyje. Jis buvo 35 m aukščio.
1916–1917 m. Žaiginyje kunigo Leono Skabeikos rūpesčiu pastatyta nauja medinė bažnyčia, atstatyta klebonija, ūkiniai pastatai.
1917 m. gruodžio 20 d. Šiluvoje vyko vietos šviesuolių susirinkimas, kurio metu įkurta Tėvynės gynėjų kuopelė, savo veikla siekusi padėti atkurti Lietuvos savarankiškumą.
1918 m. Šiluvoje įkurtas parapijos komitetas.
1919 m. pradėtas statyti naujas plieninis Lyduvėnų tiltas (didžiausias tiltas Lietuvoje). Jis turėjo 9 angas po 63 m, 8 taurus ir 2 rampas. Tiltų ilgis tarp rampų buvo 570,2 m, bėgiai buvo 42 m virš Dubysos vandens paviršiaus. Prie šio tilto buvo pastatytas ir paminklas (sunaikintas 1932 m.).
1923 m. Šiluvoje buvo 992, Lyduvėnuose – 397, Žaiginyje –137 gyventojai, 1940 m. Šiluvoje – apie 1300, Lyduvėnuose – 550 gyventojų.
1934 m. Šiluvoje pastatyti Šaulių namai.
1935 m. Šiluvoje veikė progimnazija, kuri vėliau reorganizuota į keturmetę žemės ūkio mokyklą, dvi pradžios mokyklos, liaudies universitetas, paštas, policijos nuovada, valsčiaus savivaldybė, vaistinė, girininkija, nemažai kitų įstaigų.
1944 m. vokiečiai Lyduvėnų tiltą susprogdino, tačiau 1952 m. jis jau buvo atstatytas.
Po Antrojo pasaulinio karo Šiluvos apylinkėse esančiose Tyrulių pelkėse ir aplinkiniuose miškuose aktyviai veikė partizanai. Tuo laiku Šiluva priklausė Kelmės rajono Pyragių apylinkei.
1959 m. Šiluvoje buvo 971, Žaiginyje – 137 gyventojai.
1976 m. Šiluvos bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos titulas.
1993 m. Šiluvą aplankė popiežius Jonas Paulius II. 1994 m. Šiluvos koplyčios „Ligonių sveikata“ altoriuje, prie akmens, įrengta lenta su įrašu: „Šventas Tėvas Jonas Paulius II 1993 09 17 meldėsi prie šio altoriaus, atsiklaupęs pabučiavo šį akmenį ir jį palaimino“.
1999 m. užbaigtas įgyvendinti architekto A. Vivulskio sumanymas ir pagal jo projektą prie Šiluvos koplyčios pastatytos skulptorių R. ir A. Antinių sukurtos angelų skulptūros.
2002 m. rugpjūčio 10 d. Šiluvoje pašventintas 2002 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas Šiluvos miestelio herbas ir vėliava.
2003 m. užbaigtas restauruoti stebuklingasis Šiluvos Švč. Mergelė Marijos paveikslas.
2004 m. Šiluvos seniūnija užmezgė ryšius su Lenkijos Respublikos Šidlovo seniūnija. Lenkijoje apsilankė Šiluvos seniūnijos ir vidurinės mokyklos atstovai, Šiluvoje sulaukta atsakomojo vizito.
Šiluvos seniūnijos administracinis centras – Šiluva. Seniūnijai priklauso 22 690 ha teritorija, čia yra apie 3 tūkst. gyventojų. 2001 m. Šiluvoje gyveno 800 žmonių. Seniūnijoje yra 79 kaimai, iš kurių didžiausi šie: Žaiginys, Katauskiai, Bogušiškiai.
Seniūnijos teritorijoje veikia Šiluvos vidurinė mokykla su Skaraitiškės ir Lyduvėnų skyriais, Žaiginio P. Šivickio pagrindinė mokykla, viena pradinė mokykla, Šiluvos, Lyduvėnų, Žaiginio bažnyčios, yra dvi koplyčios, Lyduvėnų geležinkelio stotis, veikia keturios pašto įstaigos, Šiluvos, Katauskių, Lyduvėnų ir Žaiginio bibliotekos, nemažai kitų įstaigų.
Šių apylinkių gyventojai daugiausia užsiima žemės ir miškų ūkiu, gyventojų aptarnavimu.
Viena iš gražiausių Šiluvos apylinkėse – Lyduvėnų gyvenvietė, įkurta Dubysos slėnyje, prie Drotvinio upelio, kuris čia įteka į Dubysą. Lyduvėnus garsina piliakalniai, bažnyčia ir Lyduvėnų tiltas, kuris sujungia Tauragės–Šiaulių geležinkelį per Dubysos slėnį (išsamiau apie Lyduvėnus žr. p. 46).
Viena iš labiausiai lankomų vietų šiame krašte – Skaraitiškės dvaras, kurį XVII a. valdė Skaraičiai.
Yra pagrindo manyti, kad Šiluvos apylinkėse, Dubysos ir Dratvinio santakoje, pagonybės laikais yra buvusi šventvietė ar šventasis ąžuolų miškas. XV a. čia buvo krikštijami šių apylinkių gyventojai. Kitas dėmesį patraukiantis objektas – Lyduvėnų kapinių pakraštyje gulintis akmuo su velnio pėda. Anksčiau šis akmuo yra gulėjęs senojo geležies amžiaus pilkapyno teritorijoje.
Kairiajame Dubysos krante, už pusės kilometro į rytus nuo Lyduvėnų, prie Beržravio, yra Kartuvių kalnas, kur buvo kariami 1863 m. sukilėliai. Netoli šio kalno – du Rinkšelių dubenuotieji akmenys. Dėmesio vertas ir Akmenės akmuo (netaisyklingo penkiakampio formos granito riedulys), gulintis į šiaurės vakarus nuo kelių Šiluva–Žaiginys ir kryžkelės Šiluva–Šaukotas. 1808 m. ant šio akmens pastatyta koplytėlė su bokšteliu. Anot padavimo, pagonybės laikais ant šio akmens pagoniai dievams aukas aukodavo. Ilgą laiką dar ir po to tikėta, kad šis stebuklingas, o pro šalį vinguriuojančio Sandravos upelio vanduo turi gydomųjų galių.
Turistų dėmesio sulaukia ir Paluknėje dunksantis Kaukazo kalnelis (Jasnagurka, Milžinkapis). Anot padavimo, Milžinkapyje esanti nugrimzdusi bažnyčia.
Šiluvos seniūnijos piliakalniai

Lyduvėnų I piliakalnis
Lyduvėnų „pirmasis piliakalnis įrengtas Dubysos dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje, Lyduvos dešiniajame krante. Aikštelė trapecinė, pailga ŠR–PV kryptimi, 47 m ilgio, 24 m pločio ŠR gale, 10 m pločio – PV. Ji iš PV įtvirtinta 4 pylimais ir tarp jų iškastais grioviais. Aikštelės krašte supiltas 1 m aukščio, 12 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 5 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 0,1 m aukščio, 4 m pločio pylimas, už kurio iškastas antras 2 m pločio, 0,1 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas trečias 0,7 m aukščio, 8 m pločio pylimas ir iškastas trečias 4 m pločio, 0,4 m gylio griovys. Už šio griovio dar supiltas ketvirtas 0,2 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 15 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, pylimai smarkiai nuskleisti, aikštelėje šalia pylimo iškasta duobė. Piliakalnis apaugęs mišriu mišku, aikštelė dirvonuoja.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Lyduvėnuose, už geležinkelio tilto pasukus į dešinę (P) link Velpesių (yra miško pradžioje, dešinėje (ŠV).“

Lyduvėnų II piliakalnis
Lyduvėnų „antrasis piliakalnis (Barsukalnis) yra 350 m į PV nuo pirmojo. Jis įrengtas aukštumos kyšulyje Lyduvos kairiajame krante. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga ŠR–PV kryptimi, 44 m ilgio, 5–20 m pločio, 2 m žemesniu ŠR galu. Jos PV krašte supiltas 14 m ilgio, 1,5 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio 2,5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 1,5 m gylio griovį. ŠR šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio terasa, dar 3 m žemiau – kita 9 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 18 m aukščio. Aikštelės kraštai nugriuvę. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Lyduvėnuose, už geležinkelio tilto pasukus į dešinę (P) Velpesių link, pavažiavus 350 m, pakilus į Dubysos aukštutinę terasą ir paėjus j dešinę (V) per mišką 200 m (yra kitapus Lyduvos).“

Lyduvėnų III piliakalnis
Lyduvėnų „trečiasis piliakalnis (Kaukuris) yra 850 m į ŠR nuo pirmojo piliakalnio. Jis įrengtas Dubysos kairiojo kranto aukštumos kyšulyje, santakoje su bevardžiu upeliu. Aikštelė keturkampė, pailga ŠV–PR kryptimi, apie 50 m ilgio, 20 m pločio. Išliko tik jos 15 m ilgio PR dalis, nes likusi aikštelės dalis su ŠV krašte buvusiais įtvirtinimais (pylimu-grioviu) XX a. antrojoje pusėje suardyta eksploatuojant karjerą (įtvirtinimų vietą žymi nedidelis įdubimas Š šlaite). ŠR šlaite, 5 m žemiau aikštelės yra 6 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 11–20 m aukščio, viršutinėje 5–10 m aukščio dalyje pastatinti. Piliakalnis smarkiai apardytas karjero, ŠR šlaite iškastas apkasas, PR šlaite yra seno kelio žymės. Išlikusi aikštelės dalis ir P šlaitas dirvonuoja, kita dalis apaugusi lapuočiais medžiais.
250 m į PV nuo piliakalnio buvo I tūkst. – II tūkst. pradžios senkapis (sunaikintas). Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Kalniškių–Lyduvėnų keliu Lyduvėnų pradžioje už bevardžio upelio pavažiavus į dešinę (Š) 100 m iki buvusios fermos (yra į Š nuo jos).“

Šiaulelių piliakalnis
„Piliakalnis (Pilalė) įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga Š–P kryptimi, 17 m ilgio, 17 m pločio. Jos Š krašte yra 1 m aukščio, 14 m pločio pylimas. Šlaitai vidutinio statumo, iki 10 m aukščio. Piliakalnį apardė joje buvusios kapinės. P šlaitas ir aikštelės galas 1955–1957 m. nukastas žvyrui. Nuo piliakalnio nukirsti medžiai, paliktos pavienės eglės ir lapuočiai.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Šiluvos–Kaulakių keliu (yra kelio dešinėje (V), pusėje už nežymaus kelio posūkio į kairę).“

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija