Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

Raseinių istorija: skaičiai, datos, faktai

Parengė Lina Kantautienė ir Konstantinas Prušinskas

Raseinių rajonas – vakarinėje Lietuvos dalyje. Jam priklauso 1573,4 km2 teritorija. Čia nuolat gyvena apie 44 tūkst. gyventojų. Daugiau negu 99 proc. jų yra lietuvių tautybės. Rajone – du miestai (rajono administracinis centras Raseiniai ir Ariogala), septyni miesteliai, trys geležinkelio stoties gyvenvietės, 597 kaimai, veikia dvylika seniūnijų. Rajono teritorijai priklauso dalis Rytų Žemaitijos plynaukštės ir dalis Nemuno žemupio. Aukščiausia vieta (167 m virš jūros lygio) yra prie Kryžkalnio, o žemiausia (30 m virš jūros lygio) – pietryčiuose, prie Dubysos.
Didžiausia rajono teritorija tekanti upė – Dubysa. Vienintelis rajono ežeras (2 ha dydžio) tyvuliuoja Nemakščių apylinkės Paežerio kaime.
Raseinių mietas įsikūręs abipus Raseikos upelio (vietos gyventojų Rasupiu vadinamo). Pietinėje miesto pusėje vingiuoja Prabauda. Nuo Raseinių iki Kauno – 78 km. Pasak legendos, anksčiau toje vietoje, kur dabar Raseinių miestas, ant kalvos augęs ąžuolas, o po juo degusi amžinoji ugnis. Liepsna nebūdavo didelė, ugnis tik rusendavo. Laikui einant tą vietą žmonės Rusene pradėję vadinti, vėliau – Raseine. Galop šis pavadinimas Raseiniais tapo. Pavadinimas galėjęs kilti ir nuo upelio Raseikos pavadinimo.

1253 m. liepos mėn. aktu Lietuvos Karalius Mindaugas Livonijos ordinui užrašė kai kurias Žemaitijos žemes: pusę Raseinių, Laukuvos, Betygalos, Ariogalos, Dainavos, taip pat Kuleinius, Kražius ir kt.: „Rasseyne medietatem, Lukowe medietatem, Betegalle medietatem, Eregall medietatem, Deynowe medietatem, Kulene totum, (…)“. Šiame akte pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Raseinių vietovardis.
1254 m. kovo 12 d. Mindaugas Lietuvos vyskupui Kristijonui padovanojo antrą pusę Raseinių, Betygalos ir Laukuvos žemių.
Istorijos šaltiniai liudija, kad XIV a. pab. – XV a. pr. Raseiniai karuose su kryžiuočiais buvo vienas iš svarbiausių Žemaitijos cent-rų. Vokiečių kronikininkai, aprašinėdami kryžiuočių riterių žygius, Raseinių krašto vietovardžius mini 1322 m., 1344 m., 1352 m., 1355 m., 1357 m., 1370 m., 1371 m., 1374m., 1376 m.
1352 m. žiemą tik ką didžiuoju magistru išrinktas Vinrichas iš Kniprodės, vadovaudamas stiprioms karinėms pajėgoms, įsi-veržė į Laižuvos, Ariogalos, Raseinių žemes ir jas labai nuniokojo. Kartu su juo buvo Niurnbergo burgrafas, Otingeno kunigaikštis.
1357 m. magistras Zygfridas, su daugeliu kilmingų kryžiuočių atėjęs į Raseinių kraštą, kalaviju naikino stabmeldžius, o jų žemę – ugnimi.
1374 m. Ragainės komtūras Gedikė nusiaubė Raseinius. Grįždamas į namus, pateko į pinkles, buvo įviliotas į pelkes, kur žuvo kartu su sūnumi ir palyda.
1390 m. Karaliaučiuje, sudarant Žemaitijos ir Ordino sutartį, tarp 7 žemaičių delegatų trys – Asteika, Klausigaila, Žaudinys – buvo iš Raseinių krašto.
1405 m. liepos mėn., siekdami palenkti neklusnius žemai-čius, kryžiuočiai kartu su Vytautu surengė du žygius į Žemaitiją. Abi kariuomenės veikė Ariogalos, Raseinių ir Viduklės žemėse.
1409 m. žemaičiai vėl sukilo. Šį kartą sukilimas vyko gavus Vytauto pritarimą. Tai liudija 1409 m. birželio 16 d. Ragainės komtūro laiškas didžiajam magistrui, kuriame jis rašė: „taip pat man pasakė Alfas ir Tomas, kas įvyko Žemaičių žemėje kunigaikščio dėka: Rumbautas, Vaisebutas, Klausigaila iš Raseinių, Getautas kamarninkas iš Birsten, Gailemintas iš Ariogalos užėmė žemę kunigaikščio vardu“.
1413 m. lapkričio mėn. Didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkų karalius Jogaila atplaukė Nemunu laivais iki Dubysos, pakeliui kirsdami šventus miškus ir griaudami pagonių altorius, šaukdami žmones būrin ir aiškindami naujojo tikėjimo tiesas, pasiekė Aukaimį (Betygalos apylinkės), kur buvo pagonių žinyčia ir gyveno vyriausias žynys Gintautas. Masiškai žemaičiai pradėti krikštyti tik 1415 m. rudenį, kai šio darbo ėmėsi Vilniaus vyskupas.
1416 m. pastatytos pirmosios bažnyčios Žemaitijoje, tarp jų ir Raseiniuose, Betygaloje, Ariogaloje, Viduklėje. Kai kurie istoriniai šaltiniai nurodo, kad katalikų parapija čia buvo įsteigta 1421 m.
1418 m. Raseiniai (tada valsčiaus centras) buvo vienas iš Žemaičių valstiečių sukilimų centrų. Sukilėlių malšinti buvo atvykęs pats Vytautas Didysis.
Pasibaigus karams su kryžiuočiais, Raseiniai ėmė sparčiai augti. XV a. pab. miestui suteiktos savivaldos teisės, Raseiniai tapo apskrities centru.
1537 m. Raseiniuose veikė 18 alinių, 4 midaus parduotuvės, 1538 m. – po vieną daugiau.
1549 m. Žygimantas Augustas Raseinius užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei.
1574 m. balandžio 9 d. privilegija karalius Henrikas Valua praplėtė Žemaitijos bajorų savivaldą ir leido nuolatine seimelių vieta pasirinkti Raseinius.
1581 m. kovo 1 d. Lietuvos vyriausiojo tribunolo steigimo įstatyme, pertvarkant teismus, Raseiniuose numatyta įsteigti atskirą vyriausią teismą Žemaitijai (Žemaičiams).
1585 m. į Raseiniuos pirmą kartą posėdžiauti susirinko Žemaitijos seimelis. Raseiniai tapo politine Žemaitijos sostine, nuolatine bajorų seimelių vieta, srities teismo įstaigų, archyvo būstine. Čia vykdavo bajorų suvažiavimai, Stonų lygumoje – kariuomenės pratybos. Raseiniuose buvo įsikūrusios ir pilies bei žemės teismų būstinės, čia buvo Žemaičių žemės archyvas.
XVI–XVII a. Raseinių krašte pradėjo kurtis žydai.
XVI– XVIII a. Raseiniai buvo vienas iš Žemaitijos religinių centrų: čia veikė 3 katalikų vienuolynai (dominikonų, pijorų, karmelitų), katalikų, kalvinistų, liuteronų bažnyčios.
1601 m. įsteigta Raseinių evangelikų reformatų bažnyčia (sunyko XVIII a. pr.).
1616 m. Daratai Šemetienei finansuojant Raseiniuose, netoli Šlynos upelio, pastatyta reformatų bažnyčia (nugriauta 1768 m.).
1642 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Raseiniuose įkurdino vienuolius dominikonus, senąją medinę bažnyčią pakeitė mūrinė. Tais metais Alėjų palivarkas perduotas Raseinių dominikonams. Šie jį valdė 200 metų (iki 1842 m.). Po to vienuolyno žemės tapo valstybinėmis, Alėjų palivarkas prijungtas prie Raseinių seniūnijos.
1643 m. sausio 31 d. Vladislovas Vaza Raseinių dominikonams suteikė teisę didžiųjų bažnyčios atlaidų metu (per Grabnyčias, Jonines ir Žolines) mieste organizuoti kermošius (jomarkus).
1702 m. švedų karalius Karolis XII netoli Raseinių esančiame Bilevičių dvare buvo įkurdinęs savo vyriausiąją būstinę.
1716 m. Alėjuose pastatyta mūrinė koplyčia, kuri turėjo Raseinių bažnyčios filijos statusą. 1802 m. koplyčia suremontuota. Čia pamaldos dažniausiai būdavo laikomos tris kartus per metus.
1720 m. Jokūbo Daujoto iniciatyva Raseiniuose įsteigtas karmelitų vienuolynas, kuris čia veikė iki 1840 m. Raseiniuose pastatyta karmelitų bažnyčia, vienuolynas. 1780 m. šie statiniai sudegė. Po to jie buvo atstatyti, bet 1794 m. vėl sudegė.
XVII–XVIII a. Raseinių krašto gyventojai patyrė vidaus karo pasekmes, švedų antplūdį, keletą gaisrų, badą ir 1711 m. daugybę gyvybių nusinešusį marą.
XVIII a. Raseiniai garsėjo arklių jomarkais, kurie čia vykdavo Šv. Juozapo ir Šv. Jono atlaidų dienomis.
1720–1832 m. Raseiniuose veikė karmelitų vienuolynas.
1731 m. balandžio 23 d. sudegė Raseinių dominikonų bažnyčia.
1740 m. Raseiniuose įsikūrė vienuoliai pijorai. 
1743 m. Raseiniuose pradėjo veikti aukštesnioji pijorų mokykla (iš pradžių – 3, vėliau – 6, dar vėliau – 4 klasės). Mokyklos įkūrimo data kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose nurodoma skirtinga: 1740, 1742, 1767 m. Pijorų mokykla 1773 m. perėjo Edukacinės komisijos žinion ir iš septynmetės buvo reorganizuota į trijų klasių pavieto mokyklą. 1782 m. Raseinių mokykloje buvo 109 mokiniai. Mokykla uždaryta 1832 m. XVIII a. vid. ji veikė toje vietoje, kur dabar stovi cerkvė. Ši mokykla kartu su Kražiuose veikusia mokykla tuo metu Žemaitijoje buvo svarbiausios.
1762 m. pastatyta Raseinių pijorų bažnyčia, 1776 m. – pijorų vienuolynas, veikęs iki 1832 m.
1768 m. pastatytas Raseinių dominikonų vienuolynas (architektas L. Grincevičius).
1780 m. Raseiniuose siautėjo gaisras. Jo metu sudegė nemažai pastatų, taip pat ir karmelitų vienuolynas (po gaisro jis atstatytas, bet 1794 m. vėl sudegė).
1782 m. Raseiniuose pastatyta Švč. Mergelės Marijos Ėmi-mo į dangų bažnyčia (archit. L. Grincevičius).
1789 m. Raseiniuose buvo 4 dvareliai, 6 užvažiavimo namai, 20 miestiečių namų, 46 valstiečių namai, 54 daržininkų namai, 29 lūšnos, 3 vienuolynai (iš viso 162 sodybos). Tais metais Raseinių mokykloje buvo162 mokiniai.
1792 m. kovo 20 d. privilegija karalius Stanislovas Augustas Raseiniams suteikė laisvojo miesto teises ir herbą – Lūšį: „O kad tas miestas, antspauduodamas tiek teismo, tiek miesto valdymo įšrašus, patvirtintų tikrą garbę, suteikiame jam lūšies herbą, tai yra tokį, kaip yra matyti pavaizduota, šį herbą leidžiame tam miestui naudoti antspauduose ir visokiuose ženkluose“. Pagal šią privilegiją Raseiniai tapo magdeburginiu miestu ir organizavo savivaldą.
1794 m. Raseinių apylinkėse veikė sukilėlių būrys. 1794 m. sukilime dalyvavo Raseiniuose suformuota J. Kasakausko vadovaujama tautinės kavalerijos III brigada ir generolo majoro M. Tiškevičiaus vadovaujamas Šaulių dalinys.
1795 m. vykstant pirmajam gyventojų surašymui, Raseiniai buvo vienas iš septynių pavietų (apskričių) centrų. Šiam pavietui priklausė Raseinių miestas, 42 miesteliai, 42 parapijinės bažnyčios, 8 vienuolynai, veikė 207 amatų cechai, buvo 126 074 gyventojai.
1803–1825 m. Raseiniuose veikė dominikonų parapinė mokykla, kurioje mokėsi vien berniukai. 1804 m. mieste veikė apskrities mokykla. Nuo 1814 m. ji buvo keturklasė.
1812 m. dalis Napoleono kariuomenės iš Tilžės į Žemaitiją traukė pro Nemakščius, Viduklę. 1812 m. kariuomenės dalis, vadovaujama maršalo Makdonaldo, vykdama iš Tilžės į Latviją, pasuko į šalį ir užėmė Raseinius. Savo štabą Makdonaldas buvo įkūręs turtingame Bilevičių dvare. Prancūzų kariuomenė stipriai nusiaubė Raseinių kraštą. Raseiniuose žuvo apie 60 žmonių, buvo sugriauta nemažai pastatų, tarp jų ir miesto kalėjimas. Karo nuostoliai Raseinių apskrityje siekė apie 100 tūkst. rublių. Rusų kariuomenei išstūmus Napoleoną iš Lietuvos, už paramą prancūzų kariuomenei buvo konfiskuoti Zabielų, Gedgaudų, Gasparo ir Pranciškaus Bilevičių, Pranciškaus ir Ignoto Pšeciševskių, daugelio kitų bajorų dvarai.
1816 m. Raseiniuose įkurta simbolinė Lietuvos masonų ložė „Palemonas“. Jai priklausė žymiausi Šiaulių ir Raseinių apskričių bajorai, inteligentai. Ložei vadovavo apskrities maršalka Anupras Liutkevičius. Ložė pasisakė už feodalinių teisių panaikinimą ir valstiečių išlaisvinimą iš baudžiavos. Vienas iš jos vadovų buvo Raseinių bajorų maršalka ir teismo pirmininkas Juozas Bilevičius. Organizacija caro valdžios nurodymu uždaryta 1823 m.
1818 m. Raseiniuose pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia prie kurios veikė mokykla (1818–1867).
1831 m. sukilimas prasidėjo Raseiniuose. Sukilėliai, vado-vaujami Ezechelio Stanevičiaus, nuginklavo rusų įgulą, paėmė iždą ir paskelbė mieste savo valdžią. Raseiniškių sukilėlių būriai išsilaikė ilgiausiai. Jie buvo išformuoti tik po to, kai rusai užėmė Varšuvą. Sukilimo metu Raseiniuose veikė 20 lovų laikina karo ligoninė.
1832 m. rusų valdžia uždarė pijorų vienuolyną, o jų bažnyčią 1842 m. pavertė cerkve. Valdžia nusavino nebaigtą statyti karmelitų bažnyčią, žemes, o vėliau šį turtą perdavė liuteronams.
1836 m. Raseiniuose uždaryta apskrities mokykla. Tais metais čia veikė tik parapinė mokykla.
1837 m. Raseinių mieste buvo 2 aikštės, 20 gatvių, 2 bažnyčios, 3 sinagogos, kalėjimas, 308 gyvenamieji namai, 65 krautuvės, 58 smuklės.
1839 m. rusų valdžia uždarė karmelitų vienuolyną.
1843 m. gubernijos centru tapo ne Raseiniai, o Kaunas. Iš dalies dėl to palaipsniui Raseinių reikšmė valstybės politiniame ir ekonominiame gyvenime pradėjo mažėti.
1844 m. iš Kauno į Raseinius perkelta penkių klasių bajorų mokykla su viena parengiamąja klase. Tais metais čia mokėsi 207 vaikai. 1858 m. ji reorganizuota į trijų klasių mokyklą su parengiamąja klase, o 1863 m. – į dviklasę apskrities mokyklą, 1902 m. – į keturių klasių Raseinių miesto mokyklą. 1913 m. ji pavadinta aukštesniąja pradine keturių klasių mokykla (veikė iki 1915 m.). 1913 m. čia mokėsi 138 vaikai.
1845 m. patvirtintas Kauno gub. Raseinių apskrities herbas.
1848 m. Raseinių krašte siautėjo choleros epidemija. Jos metu mirė 877 miesto gyventojai (160 rusų armijos kareivių, 700 žydų, 17 lietuvių).
1851 m. įsteigta žydų valdinė pradžios mokykla.
1852 m. Raseiniuose atidaryta miesto ligoninė. Tais pačiais metais atidaryta žydų ligoninė.
1857 m. Raseinių apskrityje buvo 472 dvarai, kuriems priklausė baudžiauninkų, ir 458 smulkūs dvareliai ir palivarkai, kurie baudžiauninkų neturėjo. 1857 m. mieste buvo 8 516 gyventojų (iš jų 5 000 žydų), 494 gyvenamieji namai (iš jų 42 mūriniai). Daugelis žydų tautybės žmonių vertėsi prekyba, dirbo kredito paslaugų srityje, užsiėmė kitais verslais. Raseiniuose veikė 3 sinagogos.
1860 m. Raseiniuose buvo 12 754 gyventojai.
1863 m. numalšinus sukilimą, Muravjovo įsakymu Raseiniuose pradėta statyti rusų cerkvė.
1863–1904 m. Raseinių krašto žmonės dalyvavo knygnešių judėjime, steigė lietuviškas mokyklas, mokė jose vaikus.
1864 m. Raseiniuose įsteigta dviklasė miesto mokykla.
1870 m. Raseinių pijorų bažnyčia perkelta į stačiatikių kapines. Pastatyta Šv. Trejybės cerkvė (architektas Dmitrijevas).
1874–1875 m. prasidėjo Raseinių apskrities gyventojų emigracija į JAV ir kitas užsienio šalis. Šios emigracijos mastai ypač išaugo po 1890 m., o 1897 m. tapo itin dideli.
1880 m. M. Dvoržecas Raseiniuose įkūrė pirmąją spaustuvę.
1887 m. pradėjo veikti Raseinių muilo fabrikas.
1891 m. Raseiniuose buvo 11 813 gyventojai, 1891 m. – 7455, Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje – vos 4 000.
Nuo 1897 m. kasmet per Šv. Joną Raseiniuose vykdavo galvijų ir žemės ūkio parodos
1899 m. Raseiniuose pradėjo veikti sviesto gamintojų bendrovė „Biruta“.
XIX a. pab. – XX a. pr. Raseiniai stipriai nukentėjo nuo mieste siautėjusių gaisrų.
1900 m. Raseiniuose surengta didžiulė arklių paroda.
1904 m. atidaryta Raseinių žemesnioji žemės ūkio mokykla.
XX a. pr. Raseiniuose veikė atskira mokykla mergaitėms (1913 m. joje mokėsi 100 mergaičių, iš jų tik 13 lietuvių tautybės).
1905 m. Raseiniuose įsteigtas Blaivybės draugijos skyrius.
1905 m. įkurta Raseinių ūkininkų draugija, kuriai vadovavo dvarininkas Kersnauskis. Ji turėjo savo skyrius ir kitose vietovėse. 1909 m. draugija vienijo šimtą narių.
1906 m. sausio 14 d. Raseiniuose įvyko pirmas lietuviškas vakaras, vietos vaidintojų grupė parodė spektaklį „Dėdė atvažiavo“.
1910 m. miestietis Šlioma Kadušinas Raseiniuose įkūrė spaustuvę, veikusią per visus Nepriklausomos Lietuvos metus (iš pradžių Prekyvietės, vėliau – Spaudos gatvėje). 1938 m. Š. Kadušinas mirė. 1939 m. spaustuvė atiteko jo našlei Chajai Kadušienei.
1915–1918 m. Raseinių kraštą buvo okupavusi kaizerinė Vokietija. Raseinius vokiečiai užėmė 1915 m. balandžio 13 d.
1916 m. Raseiniuose (tais laikais garsiame Perlovo malūne) įsižiebė pirmoji elektros lemputė. Nedidelis generatorius, kurį suko garo mašina, teikė elektros energiją malūnui. Raseinių elektrinei pradžią davė iš šio malūno perkeltas 54 kilovatų generatorius, kurį suko dviejų cilindrų variklis „Deutsch“. Vėliau buvo pastatyti galingesni generatoriai.
1915 m. ties Raseiniais prie Dubysos vyko stiprūs mūšiai. Žuvusieji (tiek rusų, tiek ir vokiečių kariai) buvo laidojami kartu.
1918 m. lapkričio 13 d. kunigas M. Karosas, gydytojas M. Nasvytis, kapitonas K. Žukas, V. Kuraitis, J. Kersnauskis ir M. Le-vi suorganizavo Raseinių miesto piliečių susirinkimą, kuriame išrinktas Miesto Komitetas (13 narių, pirmininkas Viktoras Kuraitis), turėjęs mieste perimti valdžią iš vokiečių, organizuoti miesto piliečių asmens turto apsaugą. Tais metais buvo padėti pagrindai šiuolaikinei Raseinių savivaldai.
1919 m. sausio 10 d. Raseiniuose iškilmingai atidaryta gimnazija. Tais metais joje veikusi ateitininkų kuopa leido laikraštį „Atžala“ (ėjo iki 1921 m.). 1920 m. gimnazijoje leistas laikraštėlis „Bepietis“, 1922–1923 m. gimnazisčių laikraštis „Aras“. Nuo 1926 m. gimnazijoje leistų spaudinių nežinoma ir tik 1932 m. čia pasirodė mokyklos laikraštėlis „Jaunasis literatas“. 1932–1933 m. ėjo satyros laikrašts „Yla“.1933 m. gimnazijos skautai pradėjo leisti laikraštį „Šypsenos“. 1939 m. gimnazijos religinio auklėjimo būrelis leido laikraštį „Jaunimo kelias“.
1919 m. sausio 19 d. išleistas „Raseinių Apskričio Pašto ženklas. 15 k.”
1919 m. Raseiniuose pulko vado Pr. Liatuko iniciatyva pra-dėtas organizuoti Lietuvos kariuomenės pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pulkas. Vėliau šis pulkas perkeltas į Šiaulius, dalyvavo daugelyje mūšių.
1919 m. kovo mėn. Raseiniuose pradėtas leisti visuomeninis, jokiai partijai nepriklausantis laikraštis „Žemaitis“ (du kartus per savaitę). Redakcija veikė Senatorių g., o nuo 1920 m. pradžios – Laisvės g. name nr. 21. Laikraštis iš pradžių spausdintas Savičio ir Šumkausko spaustuvėje, nuo nr. 18 – Kadušino spaustuvėje.
1919 m. gegužės 5 d. įsteigtas Raseinių vartotojų koope-ratyvas „Dubysa“.
1919–1950 m. Raseiniai buvo vienas iš Lietuvos apskrities centrų.
1919 m. Raseiniuose birželio mėn. pradėtas leisti laikraštis „Darbo žodis“, nuo 1919 m. rugsėjo mėn. – Komunistų partijos laikraštis „Tiesa“.
1919 m. rugsėjo 14 d. Raseiniuose, Kadušino spaustuvėje, išleistas pirmasis darbo žmonių laikraščio „Rytojus“ numeris. Laikraštis ėjo iki 1919 m. spalio 19 d.
1920 m. vasario 8 d. Raseiniuose, Kadušino spaustuvėje, išleistas pirmasis visuomenės ir literatūros savaitraščio „Žemaičių žinios“ numeris (leidinio redakcija veikė Nemakščių g. name nr. 92). Tais pačiais metais Lietuvių jaunimo lavinimosi ratelio „Banga“ literatūrinė sekcija Raseiniuose pradėjo leisti humoro žurnalą (mėnesinį pašaipos ir juokų laikraštį) „Raseinių Magdė“ (leistas iki 1927 m., išėjo 11 numerių).
1920 m. Raseinių valsčiuje gyveno 6 858 žmonės, iš jų 3 496 turėjo rinkimo teisę. Tais metais mieste siautė šiltinė.
1921 m. Raseinių gimnazija tapo valstybine.
1921 m. rugpjūčio 1 d. Raseiniuose pradėjo veikti žydų gimnazija (oficiali mokyklos įkūrimo data – 1922 m. rugpjūčio 15 d.). 1922 m. ją lankė 75 mokiniai, 1924 m. – 152.
1923 m. Raseiniuose buvo 5 270 gyventojų; iš jų 2 777 lietuviai, 2 035 žydai, 353 vokiečiai, 177 lenkai, 109 rusai.
1925 m. įsteigta Raseinių pieninė.
1926 m. kovo 4 d. – Raseiniuose pradėtas leisti politikos, ekonomikos ir kultūros laikraštis „Raseinių balsas“ (redakcija veikė Nemakščių g. name nr. 14). Laikraštis ėjo iki 1926 m. gegužės 9 d.
1926 m. Raseiniuose pradėjo veikti viena pirmųjų elektrinių Lietuvoje.
1926 m. kovo 21 d. Raseiniuose įvyko Tautininkų sąjungos steigiamasis susirinkimas.
1927 m. liepos 15 d. Raseiniuose išleistas vienkartinis žemės ūkio, kooperacijos ir visuomenės laikraštis „Raseinių naujienos“.
1928 m. įkurta Alėjų parapija.
1928 m. Raseinių kooperatyvas „Dubysa“ išleido laikraštį „Raseiniškių talka“.
1929 m. Raseiniuose komunistinių pažiūrų jaunimas nelegaliai pradėjo leisti hektografuotą komunistinį laikraštį „Raudonasis moksleivis“.
1930 m. Raseiniuose pastatytas naujas kalėjimas (Arešto namai). Politiniai kaliniai čia kalinti nuo 1932 m. Veikė iki 1952 m.
1932 m. Raseiniams suteiktos II eilės miesto teisės.
1933 m. Raseiniuose įsteigtas Jono Basanavičiaus liaudies universitetas.
1934 m. miesto centre K. Lukšio rūpesčiu atidarytas kino teatras „Romuva“.
1932 m. Raseiniai gavo II eilės miesto teises.
1933 m. Raseiniuose buvo 48 gatvės, 705 namai, veikė 2 gimnazijos, žemesnioji žemės ūkio mokykla, 4 pradinės mokyklos, 2 ligoninės, 3 vaistinės, kino teatras, pieninė, 2 gariniai malūnai su lentpjūvėmis, po 2 odų, kailių, vaisvandenių ir saldainių įmones.
1934 m. Raseiniuose pastatyti nauji pašto rūmai (architektas K. Dušauskas-Duž).
1934 m. Raseiniuose, buvusioje Rinkos aikštėje, pastatytas aukščiausias (13 m.) Nepriklausomybės paminklas Lietuvoje – „Žemaitis”, simbolizuojantis žemaičių stiprybę ir atkaklumą kovoje už laisvę (skulptorius V. Grybas). Postamente iškalti žodžiai: „AMŽIAIS BUDĖJAU IR VĖL NEPRIKLAUSOMYBĘ LAIMĖJAU“. Paminklas atidengtas 1934 m. birželio 24 d., dalyvaujant 25 tūkstančiams žmonių. Paminklą pašventino Kauno arkivyskupas J. Skvireckas. Nuo to laiko ši aikštė – svarbiausia Raseinių miesto visuomenės susibūrimų vieta.
1935 m. Raseiniuose buvo 5 516 gyventojų.
1937 m. atnaujinta 1642 m. pastatyta mūrinė dominikonų bažnyčia. Šis pastatas vienas iš nedaugelio senųjų miesto statinių, išlikusių iki mūsų dienų.
1939 m. liepos 4 d. atidarytas Žemaičių plentas, nauji Raseinių gimnazijos rūmai (projekto autorius raseiniškis Adolfas Lukošaitis). Tais metais Raseiniuose buvo 6 217 gyventojų.
1940 m. birželio 15 d. Raseiniuose pasirodė pirmieji sovietų tankai – prasidėjo pirmoji sovietų okupacija. Tais metais Raseiniuose buvo apie 7 000 gyventojų.
1941 m. birželio 14-osios naktį Raseinių krašte prasidėjo pirmasis masinis gyventojų trėmimas.
1941 m. birželio 22 d. iš Raseinių kalėjimo buvo išvežta, vėliau Petropavlovsko kalėjime nukankinta ir sušaudyta apie 60 kalinių.
1941 m. birželio 23 d. Raseinių kraštą užėmė hitlerinė kariuomenė – prasidėjo vokiečių okupacija.
1941 m. vasarą Raseinių krašte prasidėjo žydų genocidas. Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo sunaikinta žydų bendruo-menė, jų materialinė ir dvasinė kultūra.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Raseiniai buvo tapę vokiečių ir rusų įnirtingų kautynių vieta. Miestas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas. Buvo sudeginta ir sugriauta apie 90 proc. visų miesto pastatų. V. Grybo sukurtas paminklas „Žemaitis“ liko nepaliestas.
1944 m. rudenį prasidėjo antroji sovietų okupacija. Po karo Raseiniai buvo taip stipriai sugriauti, kad visos apskrities centro įstaigos laikinai buvo perkeltos į Šiluvą ir kurį laiką veikė ten.
1944 m., sovietų kariuomenei vėl įžengus į Lietuvą, dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje, taip pat ir Raseinių rajone, prasidėjo žmonių trėmimai į Sibirą, Vidurinę Aziją. Trėmimai tęsėsi iki 1953 m.
1944–1954 m. Raseinių rajono teritorijoje veikė Lietuvos partizanų Jungtinė Kęstučio apygarda.
1945 m. įkurta Raseinių spaustuvė ir laikraščio redakcija. Balandžio 21 d. išleistas pirmasis laikraščio „Stalinietis“ numeris.
Po Antrojo pasaulinio karo Raseinių apskritis reorganizuota, įkurtas Raseinių rajonas, jo centru 1950 m. tapo Raseiniai. Po karo parengtas naujas miesto užstatymo planas.
1954 m. buvusio Raseinių kalėjimo patalpose pradėjo veikti profesinė technikos mokykla.
1955 m. pradėjo veikti Raseinių siuvimo fabrikas „Šatrija“.
1959 m. mieste buvo 6 242 gyventojai, 1963 m. – 6 900.
1962 m. prie Raseinių rajono prijungtas Ariogalos rajonas.
1962 m. balandžio 26 d. išleistas pirmasis rajono laikraščio „Naujas rytas“ numeris.
1966 m. pastatyta Raseinių II-oji vidurinė mokykla.
1970 m. rajone buvo 53 072 gyventojai.
1975 m. įkurtas Raseinių kraštotyros muziejus.
1988 m. birželio 3 d. Raseiniuose įkurta Lietuvos Persitvar-kymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė.
1988 m. liepos 28 d Ariogaloje įvyko LPS Raseinių rajono steigiamasis susirinkimas. Jame dalyvavo apie 150 žmonių. Į Sąjūdžio Raseinių iniciatyvinę grupę užsirašė 37 asmenys. Rugpjūčio 4 d. vykstant susirinkimui joje liko 29 nariai. Pagrindinė Sąjūdžio nuostata buvo „visi, kas remia LPS iniciatyvas, jam priklauso“. Raseiniškiai sąjūdiečiai tais metais itin rūpinosi Dubysos apsauga nuo teršimo, miesto gatvių tvarkymu, Maironio tėviškės atstatymu, pertvarka Lietuvoje. Iki 1988 m. pabaigos rajone įsikūrė 22 LPS rėmimo grupės.
1988 m. spalio 29 d. Žemaičio aikštėje iškelta Tautinė trispalvė vėliava.
1988 m. gruodžio 16 d. išleistas pirmasis LPS Raseinių rajono tarybos informacinis biuletenis „Dubysa“. Jo leitmotyvu tapo J. Marcinkevičiaus posmas „Nulijo padubysiais. / Atsivėrė dvasia ir nulijo“.
1989 m. sausio 21 d. įkurtas tremtinių klubas „Garsas“.
1989 m. vasario 5 d. įvyko LPS Raseinių rajono konferencija.
1989 m. birželio 22 d. grąžintas originalus užrašas ant „Žemaičio“ paminklo – „Amžiais budėjau ir vėl nepriklausomybę laimėjau“.
1989 m. perstatytas Maironio tėviškės gyvenamasis namas. 1991 m. jo tėviškėje ir gimtinėje pastatyta 11 koplytstulpių ir kryžių.
1989 m. Raseiniuose atidaryta „Šaltinio“ vidurinė mokykla.
1990 m. Raseiniai pradėjo naudoti savo senąjį istorinį herbą. Daugeliui miesto gatvių sugrąžinti senieji pavadinimai.
1991 m. atidengta skulptūrinė kompozicija „Negrįžusiems iš tremties“, sutvarkyti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kapai, pastatyti nauji kryželiai Raseinių civilinėse kapinėse.
1992 m. įkurtas Dubysos regioninis parkas.
1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Įamžinant Popiežiaus apsilankymą, 1994 m. Šiluvoje pastatytas kryžius (sukūrė tautodailininkas R. Ramanauskas).
1995 m. paminėtos Virtukų mūšio 50-osios metinės, Vedecko ąžuolyne atidengtas paminklas. Raseinių krašto istorijos muziejuje atitaryta ekspozicija, išsamiai pristatanti Jungtinės Kęstučio apygardos partizanų veiklą.
1997 m. Raseinių kapinėse pastatytas paminklas Nežino-miems partizanams.
1999 m. Raseiniuose įkurta Žemaičio gimnazija.
2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas dabartinis Raseinių miesto herbas.
2003 m. sausio 1 d. Raseiniuose buvo 12 442 gyventojai, rajone – 43 762, o 2006 m. sausio 1 d. Raseiniuose – 12 324 gyventojai, rajone – 42 691.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija