Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

Pirmajam lietuviškam vaidinimui Raseiniuose – 100

Jolanta Šimaitienė

Lietuviškų viešų vakarėlių su vaidinimais ir dainomis pradžia Raseinių mieste – 1906 m. sausio 6 d. Buvęs teatro kuopelės narys H. Kromeris prisimena: „Užuomazga buvo padaryta jaunuomenės, kuri dėl įvairių priežasčių po 1905 m. revoliucijos atsidūrė Raseiniuose. Kiek žinome, į Raseinius grįžo paleisti iš kalėjimų Šileika Vacys ir Kromeris Henrikas, geležinkeliečiai, Bimba Petras ir Lopata Vladas, mokiniai, pastarasis Vilniaus muzikos mokyklos, Martusevičius Julius ir kiti. Visa šita jaunuomenė dažnai rinkdavosi Edelio vaistinėje, kur dirbo pažangūs vyrai: vaist. valdytojas Vaitiekūnas Vincas, jo padėjėjas Landsbergis ir praktikantas Dapkus Jonas. Čia ir kilo sumanymas įsteigti Dramos Mylėtojų kuopelę. Uždavinys buvo gana sunkus, nes visi beveik buvome nevisai „blagonadežnyje“, o iš antros pusės ir finansinė mūsų būklė buvo sunki, o čia reikėjo finansų. Dekoracijos, vadovėliai ir gaidos pareikalavo nemažai rublių. Tačiau viskas buvo nugalėta: lėšų davė vaistininkai ir Raseinių klebonas Bočkus, atsakomybę už kuopelės veiklą prisiėmė p. Vaitiekūnas. Buvo nutarta suvaidinti komediją „Dėdė atvažiavo“ ir surengti choro koncertą. Lopatai buvo pavesta organizuoti chorą, o kiti ėmėsi organizuoti trupę. Per kokias šešias savaites viskas buvo paruošta ir pirmą kartą raseiniškiai pamatė lietuvišką teatrą ir viešai išgirdo Lietuvos himną... Po pirmo vakaro buvo surengta dar bene 4–5 vakarai, buvo vaidinama „Velnias spąstuose“, „Amerika pirtyje“ ir kt. Choras tiek išsilavino, kad drąsiai galėjome pasirodyti ir už Raseinių. 1907 m. apskrities viršininkas rusas, pavardės nebeatmenu, buvo pakeistas, jo vieton buvo paskirtas vokietis Stenas. Pastarasis kuopelės veikime įžiūrėjo „ugrozu gosudarstvu“ ir pradėjo trukdyti darbą. 1907 m. Kalėdų metu suvaidinome paskutinį kartą.
Bet kaip ten bebūtų, mūsų visų širdyse užsiliko šviesūs atsiminimai, dirbome vien dėl idėjos, nes net pelnas nuo vakarėlių buvo naudojamas politinių kalinių – lietuvių – šelpimui, nors patys buvome... bekelniai“.
Po karo Raseiniai atrodė kaip didžiulė griuvėsių krūva. Nebuvo kultūros namų. Vis dėlto vaidinti raseiniškiai norėjo. Buriant teatrą pedagogai pasirodė aktyviausi. Režisūros ėmėsi mokytojas Z. Marcinkevičius, vėliau – A. Radzevičius. Mokytojai pastatė A. Vienuolio „Prieblandoje“. 1952 m. mieste atsirado mažos patalpos ir kultūros namams, tad vietos inteligentų veikla pagyvėjo. Pastačius rajoninius kultūros namus, I. Stravinskienė režisavo V. Krėvės „Pas dangaus vartus“, inscenizavo J. Biliūno „Liūdną pasaką“. Paskui teatro veikla priblėso ir grupė iširo.
Naujas dramos kolektyvas susibūrė 1966 m. pabaigoje, į Raseinius atvykus gyventi dabartiniam Klaipėdos universiteto Menų fakulteto režisūros katedros režisieriui docentui Gediminui Šimkui. Raseinių teatro grupei jis vadovavo 1966–1972 m. Per tą laiką G. Šimkus pastatė daug nuostabių spektaklių: M. Smirnovo ir M. Kraindelio „Baisi istorija“, A. Čechovo „Piršlybos“, P. Merime „Moteris – tai velnias“, A. Arbuzovo „Irkutsko istorija“, R. Samulevičiaus „Jeigu pasibels“, A. Kasono „Medžiai miršta stovėdami“, V. Miliūno „Kad ją kur, tą meilę“ ir daugelį kitų. 1972 m. birželio 24 d. Raseinių teatrui buvo suteiktas Liaudies teatro vardas.
Nuo 1973 m. teatrui vadovavo Zigmas Volungis. Jam dirbant rampos šviesą išvydo J. Semaškaitės „Laužai ant sniego“, J. Josadės „Širdis dėžutėje“, B. Sruogos „Uošvė“. Šiuo metu Zigmas Volungis teatrinį meną puoselėja Raseinių Žemaičio gimnazijoje.
1983 m. Raseinių teatro režisiere dirbti pradėjo Albina Damašauskienė. Jos vadovaujami miesto scenos mylėtojai pastatė: I. Štoko „Velnių malūnas“, B. Sruogos „Dobilėlis penkialapis“, A. Arbuzovo „Mano vargšas Maratas“, I. Radojevos „Benzino kolonėlė“, pjesę, sukurtą pagal S. Pliatuvnos romaną „Užmušti nuobodulį“, J. Vaičiūnaitės „Mėnulio gėlė“. Dabar Albina Damašauskienė vadovauja Raseinių meno mokyklos vaikų ir jaunimo teatrui „Svajoklis“, kuriam šis vardas suteiktas 1995 m. Kolektyvo repertuare – tiek lietuvių, tiek ir užsienio autorių kūriniai. „Svajoklis“ dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose bei projektuose, pats išradingai, originaliai organizuoja įvairius festivalius, skatina jaunuomenę domėtis teatru ir dalyvauti jo veikloje.
1988 m. Raseinių žiūrovai buvo pakviesti į Raseinių miesto teatro grupės pastatytą R. Kaškausko pjesę „Vaiduokliai vienkiemyje“ (režisierius Vytautas Butkus). 1989 m. pastatyta B. Sivicko „Šmėkla“, 1990 m. – Ardžio Lyveso „Žmogus margu kostiumu“. Visi šie spektakliai turėjo didelį pasisekimą tiek rajone, tiek ir už jo ribų, gerai vertinti įvairiuose teatro renginiuose.
Nuo 1997 m. Raseinių teatrui vadovauja šios publikacijos autorė Jolanta Šimaitienė. Dirbant jai jau pastatyti aštuoni spektakliai: E. Ignatavičiaus „Svečiai“, T. Viljamso „Netikusi vakarienė“, K. Sajos „Surūdijęs vanduo“, Žemaitės „Mūsų gerasis“, K. Sajos „Šventežeris“, P. Putvino „Panaktinis ir skalbėja“, P. Petliuko „Neatmezgamasai mazgas“.
Teatro jubiliejui kolektyvas parengė naujo spektaklio premjerą – A. Ptakauskaitės „Abipus durų“ (scenografė Renata Lauraitytė).
Raseinių teatro kolektyvas neapsiriboja vien spektakliais. Jis organizuoja įvairias šventes, tiek rajonines, tiek ir respublikines, Lietuvos mėgėjų teatrų šventės „Atspindžiai“ renginius rajone, tradicinę tarptautinę mėgėjų teatrų šventę „Braižas“, gražiai pažymi Tarptautinę teatro dieną, aktyviai dalyvauja įvairiuose teatrų festivaliuose ir šventėse, vykstančiuose kituose rajonuose ir miestuose.
Raseinių teatro sėkmė, tai, kad jis, nors ir su pertraukomis, gyvuoja jau 100 metų, pirmiausia priklauso nuo žmonių, kurie dalyvauja jo gyvenime, myli sceną, atiduoda jai savo laisvalaikį ir savo talentu, didžiuliu darbu džiugina žiūrovus, padeda tobulėti kolegoms, palaiko kolektyve gerą nuotaiką.
Pirmųjų Raseinių teatro scenos meistrų tarp mūsų jau nebėra. Daugelis raseiniškių su didele meile ir pagarba prisimena puikius teatro aktorius – Klemensą Burneiką, Algį Labanauską, Kazimierą Švedą, Tadą Virvilą ir daugelį kitų.
Teatre ilgai vaidino ir kūrybingai dirbo aktoriai Ada Riškutė, Daiva Sprauniūtė, Genutė Mažintaitė, Birutė Kulpinskaitė, Linas Balčaitis, Kazimieras Smilgevičius, Onutė Jonaitienė, Valė ir Steponas Milteniai, Skaidrutė Žuvelaitienė. Kai kurie iš jų mūsų teatre kuria iki šiol. Paskutiniais metais puikų aktorių kolektyvą papildė ir Nijolė Kavaliauskienė, Edgaras Juška, Laimona Liauškienė, Aurimas Bulzgis, Regina Vorienė, Saulius Žakaitis, Romena Godelytė. Visiems jiems ir tiems, kurie čia nepaminėti, bet vienaip ar kitaip prisideda, kad Raseiniai turėtų teatrą ir kad žmonėms jis teiktų džiaugsmo, paskatintų susimąstyti apie tikrąsias šio gyvenimo vertybes ir kartais patiems garsiai pasijuokti iš savo silpnybių, teatro vadovų vardu sakau AČIŪ! Ačiū ir mūsų žiūrovams, mūsų kūrybos vertintojams. Būtent todėl, kad Jūs esate, kad mus palaikote, RASEINIUOSE TETRAS GYVUOJA JAU 100 METŲ.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija