Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

NEMAKŠČIAI
ir
Nemakščių seniūnijos piliakalniai

Konstantinas Prušinskas

Miestelis 5 km nuo Viduklės geležinkelio stoties, 13 km nuo Skaudvilės, prie Kauno–Klaipėdos plento, Vilniaus–Klaipėdos automagistralės, 7 km nuo Rygos–Karaliaučiaus plento.
1386 m. Nemakščių vietovė (Nemaxte) paminėta kryžiuočių žvalgų kelių aprašyme. Čia nurodoma, kad prie Nemakščių yra didelis ežeras ir Šventasis miškas.
Padavimas sako, kad senovėje dabartinių Nemakščių vietoje augusi didžiulė giria, o prie jos stovėjęs namas, kuriame veikusi smuklė. Tą namą vietos gyventojai Namūkščiu vadinę. Laikui einant, apie jį pradėjęs formuotis kaimas, išaugęs į bažnytkaimį. Jį pagal pirmąjį čia stovėjusį namą Namokščiais imta vadinti, vėliau – Nemakščiais.
1590 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Nemakščių miestelis. Apie 1590 m. čia pastatyta Romos katalikų koplyčia. Laikyti pamaldų į Nemakščius atvykdavo kunigas iš Viduklės.
XVI a. Nemakščių dvaras ir miestelis priklausė Viduklės apskričiai. Nemakščiai buvo valsčiaus centras, čia vykdavo turgūs.
1636 m. Nemakščiuose pirmąją katalikų bažnyčią pastatė žemaičių seniūnas Jeronimas Valavičius. Ji buvo medinė. Tais metais įkurta ir parapija, parapinė mokykla. Šią bažnyčią karalius Vladislovas Vaza aprūpino žeme ir kitais turtais.
1724 m. Nemakščiams suteiktos prekybinės privilegijos.
1773 m. Nemakščių parapinėje mokykloje buvo 53 mokiniai.
1724 m. karalius Augustas II Nemakščiams suteikė privilegiją rengti savaitinius turgus.
1768 m. Stanislovas Augustas Nemakščiams suteikė teisę rengti savaitinius turgus ir metinius prekymečius. Turgūs čia vykdavo per Šv. Juozapą, Šv. Jurgį, Švč. Trejybės šventę, per Šv. Baltramiejų, Šv. Simoną Judą. Žvirzdėje, kuri yra apie 2 km nuo Nemakščių, per Šv. Simoną vykdavo didžiuliai ožkų turgūs.
Apie 1780 m. vietoje sudegusios bažnyčios pastatyta nauja. Statyba rūpinosi kunigas Počuipis. Ši bažnyčia sudegė 1814 m.
Nuo 1785 m. Nemakščiuose buvo rengiami savaitiniai turgūs ir penki prekymečiai per metus.
1812 m. Nemakščius ir jų apylinkes nusiaubė Napoleono kariuomenė.
1826 m. klebono J. Stželeckio rūpesčiu Nemakščių katalikų bažnyčia atstatyta.
1831 m. Nemakščių apylinkėse siautė choleros epidemija, kurios metu ypač daug numirė žydų tautybės žmonių.
1831, 1863 m. Nemakščių valsčiaus gyventojai aktyviai dalyvavo sukilimuose. Jiems pralaimėjus, į Molavėnų ir Griaužų kaimus atkelta nemažai rusų kolonistų.
1841 m. Nemakščių parapijoje buvo 2 749 gyventojai.
1863 m. sukilėliai sunaikino Nemakščių valsčiaus bylas ir kitus dokumentus.
1863 m. Nemakščiuose pradėjo veikti rusiška mokykla.
1881 m. Nemakščiuose pastatyta nauja bažnyčia (tuo metu ji buvo viena iš didžiausių medinių bažnyčių Žemaitijoje). Prieš Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčios šventorius buvo išpuoštas vertingomis vietos meistrų išdrožtomis medžio skulptūromis.
1897 m. Nemakščiuose buvo 1 180 gyventojų.
XIX a. pab. – XX a. pr. Nemakščiai priklausė Skaudvilės valsčiui.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Nemakščiuose gyveno 1 250 žmonių (iš jų 800 žydų, 200 rusų, 150 vokiečių, 50 lenkų, 50 lietuvių).
Vyskupo M. Valančiaus laikais Nemakščiuose veikė mokykla (1853 m. joje mokėsi 11 vaikų). Po 1863 m. ši mokykla reorganizuota į rusišką.
1908 m. gruodžio 27 d. Nemakščiuose surengtas pirmas viešas lietuviškas vakaras.
1909 m. lapkričio 8 d. Nemakščiuose atidaryta, pašventinta lietuviška „Saulės“ skyriaus mokykla. Tais metais ją lankė 60 mokinių. Dar 80 buvo pageidaujančių joje mokytis, bet trūko vietų.
1915 m. vokiečių kariuomenė apšaudė Nemakščių bažnyčią, sugadino vargonus, suardė bokštą, o kiek vėliau išsivežė varpus.
Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, kunigas J. Janulaitis Nemakščiuose ir jų apylinkėse pradėjo organizuoti lietuviškas mokyklas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Nemakščiai tapo valsčiaus centru ir priklausė Raseinių apskričiai.
1923 m. Nemakščiuose buvo 113 sodybų, 1 018 gyventojų (daugumą iš jų sudarė žydų tautybės žmonės). Tuo metu veikė viena katalikų bažnyčia, 3 žydų sinagogos bei maldos namai, valdžios lėšomis pastatyta pradžios mokykla, žydų pradžios mokykla, katalikų parapinė mokykla, pieninė, bankas, paštas, vaistinė, malūnas, elektros stotelė, keliolika parduotuvių ir kt.
Per Antrąjį pasaulinį karą Nemakščiai sunaikinti (nepaliesti liko tik 3 gyvenamieji namai). 1941 m. sudegė ir Nemakščių katalikų bažnyčia, o kartu su ja ir šią bažnyčią, jos šventorių puošusios medžio skulptūros. Po karo nauja medinė bažnytėlė pastatyta kunigo Juozo Ruibio rūpesčiu.
Po Antrojo pasaulinio karo Nemakščiai iki 1962 m. priklausė Skaudvilės rajonui, buvo Nemakščių kolūkio centras.
1959 m. Nemakščiuose buvo 545 gyventojai.
Nuo 1962 m. Nemakščiai priklauso Raseinių rajonui.
Šiuo metu Nemakščiuose gyvena apie 900 žmonių.
Nemakščių seniūnijai priklauso 11 436 ha teritorija. Čia yra apie 2 300 gyventojų (99 proc, jų – lietuvių tautybės).
2003 m. rugpjūčio mėnesį įregistruota Nemakščių bendruomenės santalka. Bendruomenė siekia vienyti gyventojus sprendžiant kultūros, socialines, ūkines ir kitas problemas. Aktyvios ir Užkalnių, Balčių, Pašešuvio bendruomenės.
Nemakščiuose pastatyta nauja šiuolaikinės architektūros bažnyčia (projekto autorius Vytautas Makaraitis).
Seniūnijos teritorijoje veikia Balčios hidrografinis ir Pašešuvio kraštovaizdžio draustiniai.
 

Nemakščių seniūnijos piliakalniai

Ižiniškių piliakalnis
Šis piliakalnis dažnai vadinamas dar ir Papilės kalnu, Guru, o jo pylimas – Guruku. Jis yra Ižiniškių kaime, „įrengtas aukštumos pakraštyje, Šešuvies kairiajame krante. Aikštelė buvo pailga Š–P kryptimi, apie 30x15 m dydžio, tačiau ją beveik visą nuplovė Šešuvis. Išliko tik iki 3 m ilgio, 14 m pločio jos Š kraštelis. Čia supiltas 4 m aukščio (dabar), 16 m pločio pylimas, kurio viršus 1956 m. sunaikintas (nulygintas) suformuojant 16x9 m dydžio aikštelę šokiams. Lyginant pylimą jame buvo rasta molio tinko, žmonių kaulų. Pylimo Š pašlaitėje iškastas 17 m pločio, 4 m gylio griovys, už kurio supiltas 86 m ilgio, 4 m aukščio, 14 m pločio lanko formos pylimas. Šiame pylime rastas geležinis plačiaašmenis kirvis. Šlaitai statūs, 7–9 m aukščio. Išplokštintas pylimo viršus dirvonuoja, kita apaugę lapuočiais.
Š–ŠR papėdėse, 5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir grublėtos keramikos, molio tinko, perdegusių akmenų, gyvulių kaulų, šlako.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas iš Klaipėdos–Vilniaus autostrados pervažiavus Šešuvį ir pasukus į dešinę (P) keliuku, pavažiavus 1,4 km iki pirmos tolimesnės sodybos dešinėje (ŠV) (piliakalnis yra už jos).“

Molavėnų I piliakalnis
Molavėnų „pirmasis piliakalnis (Kauprės) įrengtas 350 m ilgio aukštumos kyšulyje Šešuvies dešiniajame krante. Jį sudaro pagrindinė aikštelė, kuri iš ŠV įtvirtinta dviem priešpiliais, o PR pusėje turi papilį. Dėl šlaitų erozijos iš piliakalnio (išskyrus papilį) liko tik ožnugaris. Aikštelė keturkampė, pailga ŠV–PR kryptimi, 28 m ilgio, 3–5 m pločio. PR papėdėje iškastas 13 m pločio, 3 m gylio griovys, už kurio supiltas 4,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už jo iškastas antras 4 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio įrengtas papilys. Piliakalnio 6 m aukščio ŠV šlaitas leidžiasi į 18 m pločio, 4 m gylio griovį, už kurio įrengtas pirmasis priešpilis.
Pirmojo priešpilio aikštelė keturkampė, pailga ŠV–PR kryptimi, 21x10 m dydžio, iškiliu viduriu. Jos ŠV krašte iškastas 11 m pločio, 2 m gylio griovys. Už griovio įrengtas antras priešpilis. Jo aikštelė irgi keturkampė, pailga ŠV–PR kryptimi, 20x14 m dydžio. Aikštelės PR gale supiltas 1 m aukščio, 9 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio status šlaitas leidžiasi į priešpilius skiriantį griovį. Aikštelės ŠV gale supiltas 3,5 m aukščio, 16 m pločio pylimas, kurio išorinis 2,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 14 m ilgio, 16 m pločio, 0,5 m gylio griovį.
Į PR už antro piliakalnio griovio įrengtas papilys. Jo aikštelė keturkampė, pailga ŠV–PR kryptimi, 115x45 m dydžio. Papilio šlaitai statūs, 5 m aukščio.
Piliakalnio ir priešpilių šlaitai statūs, 18 m aukščio. Jų aikštelių didžiosios dalys nuplautos Šešuvies (iš ŠR pusės), ŠR šlaite ties piliakalnio aikštele erozija tebevyksta. Antro pylimo viršuje iškasta duobė. Visas piliakalnis apaugęs lapuočiais. Jis žinomas ir Griaužų vardu.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas nuo Trepenėlių–Liolių kelio pasukus link Molavėnų, pervažiavus Skirtiną ir pasukus keliu į dešinę (P), už 550 m (yra 100 m į kairę (PR).“

Molavėnų II piliakalnis
Molavėnų „antrasis piliakalnis yra 400 m į ŠR nuo pirmojo. Jis įrengtas aukštumos kyšulyje Šešuvio ir Jaujupio santakoje. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga ŠV–PR kryptimi, 95x42 m dydžio, 2 m žemesniu PV kraštu. R jos pakraštyje supiltas 30 m ilgio, 4 m aukščio, 16 m pločio pylimas, kurio išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 9 m pločio, 2 m gylio griovį 2 m pločio dugnu. Už griovio supiltas antras 20 m ilgio, 1 m aukščio, 3,5 m pločio pylimas, kuris PR kampe išplatėja iki 8 m. Jo išorinis 0,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 1 m pločio, 0,3 m gylio antrą griovį, už kurio kyla trečias 1 m aukščio, 3,5 m pločio pylimas. Šio pylimo išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į trečią 3 m pločio, 0,5 m gylio griovį 2,5 m pločio dugnu, už jo yra ketvirtas 30 m ilgio, 1 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Jo išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į ketvirtą 4 m pločio, 1,5 m gylio griovį. PV piliakalnio šlaite, 7 m žemiau aikštelės, iškastas 20 m ilgio, 2,5 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas 20 m ilgio, 0,3 m aukščio nuo griovio, 5 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, iki 10 m aukščio. Pirmojo pylimo R kraštas nukastas kelio, antras–ketvirtas pylimai vietomis nuskleisti. R aikštelės dalis nuplauta Šešuvies, eroduoja. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.
Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas nuo Trepenėlių–Liolių kelio pasukus link Molavėnų, pavažiavus 2 km, paėjus ties nežymiu kelio posūkiu per laukus 350 m į dešinę (P), taikant maždaug į miško vidurį (yra kitapus Jaujupio).“

Pabalčių piliakalnis
Piliakalnį XX a.pr. nuotraukose įamžino L. Kšivickis (šių fotonuotraukų saugoma VDKM). „Piliakalnis įrengtas aukštumos krašte, Balčios kairiajame krante. Aikštelė trikampė, orientuota R–V kryptimi, 22 m ilgio, 26 m pločio R gale. Joje buvo rasta sukamųjų girnų pusė, pjautuvas ir kitų radinių. Čia supiltas 60 m ilgio, 4 m aukščio (išlikęs ŠR krašte), 14 m pločio lanko formos pylimas. R piliakalnio šlaite, 4 m aukščiau papėdės yra 7,5 m pločio pusmėnulio formos terasa. R kalvos pašlaitėje iškastas 8 m pločio, 1 m gylio lanko formos griovys. Šlaitai statūs, 15 m aukščio.
Į R ir Š nuo piliakalnio yra papilys. Jo 30 m ilgio, 80 m pločio aikštelė orientuota V–R kryptimi. Jos P kraštas 2 m stačiu šlaitu leidžiasi j 11 m pločio, 0,7 m gylio griovį.
Į R nuo piliakalnio, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos, šlako.
Piliakalnis labai apardytas arimų ir bulviarūsių, apaugęs lapuočiais, PR šonas ir papilys dirvonuoja.
Piliakalnyje stovėjo Milžavos pilis, kuri 1385–1386 m. minima kaip piliavietė. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Nemakščių–Kražių plentu pervažiavus Balčią (yra 100 m į kairę nuo plento, už kelio posūkio į dešinę (Š).“
p. 62, 85.

Pužų piliakalnis
Šis piliakalnis dar vadinamas Pilale. Jis yra „įrengtas aukštumos kyšulyje, Balčios kairiajame krante, santakoje su Skersinuku. Aikštelė trikampė, pailga PV–ŠR kryptimi, 20 m ilgio, 19 m pločio ŠR. Čia jos krašte supiltas 19 m ilgio, 1,5 m aukščio, 11 m pločio pylimas, kurio išorinis 2,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 26 m ilgio, 5 m pločio, 1 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 18 m aukščio. Aikštelė ir pylimas apardyti apkasų ir duobių. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.
Jis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas nuo Nemakščių pro buvusias fermas Bartkiškėje pavažiavus keliu į Pužus 1,9 km, pervažiavus Balčią, pro sodybą dešinėje paėjus 200 m į dešinę (R) per laukus.“
Nemakščių seniūnijos teritorijoje, Ylių kaime, dar XX a. 7, 8 dešimtmečiais būdavo žinomas ir Ylių kaimo piliakalnis, esantis apie 0,2 km į R nuo kairiojo Šešuvies upės kranto, apie 1 km į P nuo Viduklės geležinkelio stoties ir Žemaičių plento (apie 0,55 km į PV nuo Žemaičių plento, apie 0,26 m į R nuo Šešuvies upės kairiojo kranto, Ariogalos–Auškelių kelio P pusėje. Tai ovalo formos kalva, kiek ištęsta R–V kryptimi. Šlaitai nestatūs, išskyrus kiek nukastą pietvakarinį, apie 5–6 m aukščio. Aikštelės nėra. PV kalvos šlaite, apie 3 m žemiau viršūnės, yra lyg ir 5 m pločio ir apie 15 m ilgio terasa. Kultūrinio sluoksnio nestebima. Vietiniai gyventojai šios kalvos piliakalniu nevadindavo. Valstybės archeologijos komisijos medžiagoje tuo metu ši kalva įvardinta kaip Armatkalnis.
 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija