Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

Lyduvėnai

Tekstas parengtas pagal Laimutės Pečkaitienės informaciją

Legenda sako, kad senovėje ant piliakalnio stovėjusi pilis ir saugojusi gyventojus nuo kryžiuočių puldinėjimų. Miestelio pavadinimas kildinamas iš žodžių „liūdžiu viena“. Pietinėje miestelio dalyje stūkso Danutės piliakalnis, nuo kurio kuorų senovėje buvo matyti Girgždutės, Veliuonos, Ariogalos ir kitos gretimos pilys. Mylimajam išjojus atremti kryžiuočių antpuolių, pilyje likusi Danutė vis liūdėdavo ir ilgėdavosi savo išrinktojo, verkdavo taip, kad iš jos ašarų Lyduvos upelis (seniau žmonės jį Liūdave vadindavo) susidaręs, neišdžiūstantis net per sausras, nors jis tik griovio platumo. Kitas vietovės aiškinimas siejamas su iškirsto miško lydymu. Į vakarus nuo Danutės piliakalnio – antras, kiek mažesnis piliakalnis, Barsukalniu vadinamas.
Lyduvėnai – pasakiškai graži gyvenvietė, 2003 m. pažymėjusi savo įkūrimo 445-ąsias metines. Pasakojama, kad Dratvens (Dratvinio) ir Dubysos santakoje buvusi Romuva, čia prieš šešis šimtmečius žemaičiai krikštą priėmę. Žinoma, kad Žygimantas Augustas 1558 m. Lyduvėnams suteikė privilegiją prie dvaro kurti miestelį, rengti turgus, laikyti karčemas. Lyduvėnai pažymėti 1613 m. Lietuvos žemėlapyje, išleistame Olandijoje. Nuo XV a. pabaigos Lyduvėnai priklausė didikams Chodkevičiams, vėliau – Rudzinskams, Šemetoms ir Stanevičiams. 1834 m. Lyduvėnų dvare, dar vadinamame Padubysiu, gyveno Raseinių apskrities bajorų maršalka Ezechielis Stanevičius.
Virš upės nuo vieno aukšto slėnio kranto iki kito permestas Šiaulių–Radviliškio geležinkelio tiltas. Jis vienas iš aukščiausių ir ilgiausių tiltų Lietuvoje ir yra pagrindinis miestelio akcentas. 1916 m. vokiečiai čia buvo pastatę vieną iš didžiausių tuo metu pasaulyje medinių tiltų. Jis buvo pavadintas feldmaršalo Paul fon Hindenburgo vardu. Dėl aukštumo ir didumo jis nebuvo tvirtas ir nevisiškai tiko geležinkelio reikmėms, todėl 1919 m. buvo pastatytas gelžbetoninis tiltas. Jo ilgis buvo numatytas 570 m, aukštis – 42 m. Prie tilto iki 1932 m. buvo paminklas, įamžinęs jo statybos faktą. Traukdamiesi vokiečiai 1944 m. tiltą susprogdino. Po to per 29 dienas buvo pastatytas laikinas medinis, o 1952 m. – dabartinis tiltas (ilgis 599 m, aukštis – 42,5 m, plotis – 4,5 m). 2005 m. užbaigti kelis metus trukę tilto restauravimo darbai. Tiltas perdažytas šviesiai pilka spalva.
Graži Lyduvėnų šv. Petro ir Povilo bažnyčia, kurios architektūra turi vėlyvojo baroko bruožų. Per Antrąjį pasaulinį karą sudegusią bažnyčią atstatė kunigas J. Kazlauskas. Važiuodamas traukiniu iš Radviliškio į Pagėgius, jis susižavėjo įspūdingu miesteliu Dubysos slėnyje ir paprašė, kad jį perkeltų dirbti į Lyduvėnus. Turėdamas architekto sugebėjimų, jis pats suprojektavo bažnyčios bokštą, didįjį ir mažuosius altorius, tapė, dažė bažnyčią, telkė prie darbų parapijiečius.
Lyduvėniškiai nuo seno mėgsta statyti kryžius, koplytėles. Vienas gražiausių kryžių nepriklausomybės atkūrimo proga pastatytas 1991 m. S. Žičkienės sodyboje. Dvi koplytėlės puošia A. Šauklio sodybos aplinką. Prie mokyklos stovi miestelio įkūrimo 440-ųjų ir mokyklos 175-ųjų metinių proga 1998 m. atstatytas koplytstulpis (meistras R. Ramanauskas).
Lyduvėnų apylinkėse vertėtų aplankyti ir gamtos paveldo bei mitologijos objektą Dubenuotąjį (pėduotąjį) akmenį (3x3,5x1,5 m, Žalpių k., apie 2 km nuo Lyduvėnų, kelyje Lyduvėnai–Šiluva, Lapišės slėnio dešinėje pusėje), vieną šalia kito esančius piliakalnius, archeologijos paminklą prie Lapišės upėlio, žydų genocido aukų kapus, paminklą Sibire žuvusiems tremtiniams Kalniškių kaime. Netoli nuo Lyduvėnų, Plaušinių miške, auga valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Gražusis ąžuolas (aukštis – 28 m, skersmuo –1,4 m). Godlaukio kaime – 1922 m. statytas koplytstulpis su „Nukryžiuotojo“, „Jono Nepomuko“, „Šv. Mergelės Marijos su Kūdikiu“ skulptūromis.
Daugiau žinių apie Lyduvėnus galima gauti vietos mokykloje, kur įrengtas fotostendas, platinami informaciniai leidiniai. Mokytoja kraštotyrininkė D. Sakavičienė, išleidusi kraštotyrinę knygelę „Lyduvėnai“, mokyklos direktorė D. Radzišauskienė ir kiti šio miestelio pedagogai Jus mielai supažindins su visomis Lyduvėnų ir jo apylinkių įdomybėmis.
Norėdami apsistoti nakvynei Lyduvėnų apylinkėse, galite įsikurti Dubysos slėnyje esančioje Kalniškių stovyklavietėje, greta kelio Raseiniai–Šiluva.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija