Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

Dainingame Dubysos krašte

Albinas Stakauskas

Raseinių kraštas pelnytai vadinamas dainų šalimi. Labiausiai jį garsina poetas Maironis. Pagal jo žodžius sukurtos dainos neužmirštos ir skamba iki šiol. Tęsiame, puoselėjame senąsias šio krašto muzikines tradicijas, kuriame ir naujas.
Pastaraisiais metais tradiciniu tampa tarptautinis festivalis „Dainuojam Maironiui“. Jo organizatorius – Raseinių rajono kultūros centro mišraus choro „Šatrija“ vadovas Gražvydas Jegnoras.
1955 m. įkūrus „Šatrijos“ siuvimo fabriką, darbininkai pradėjo telktis į saviveiklos būrelius. Daugiausiai dainos mylėtojų susibūrė į mišrų chorą „Šatrija“. Tai buvo 1956-ųjų pavasarį. Šis kolektyvas gyvuoja ir šiandien. Nuo to laiko chorui vadovavo dirigentai Vladas Simonavičius, A. Misiūnas, Antanas Paulavičius, Elena Dalia Girdžienė, Zina Kosmauskienė, Juozas Matkus. Jau pirmaisiais savo veiklos metais choras pradėjo dalyvauti rajoninėse, zoninėse meno saviveiklos apžiūrose. Nuo 1960 m. jis yra nuolatinis šalies ir pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis. 1986 m. „Šatrija“ savo atliekamus muzikinius kūrinius įrašė Lietuvos radijo ir televizijos studijoje. Kolektyvas yra koncertavęs daugelyje Lietuvos vietų, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje, keliose kitose užsienio šalyse. „Šatrija“ daug metų bendrauja su Latvijos choru „Ikškile“ ir pučiamųjų orkestru „Ciemupe“, Estijos chorais „Kaju“ ir „Cantus“ bei Punsko (Lenkija) lietuvių choru „Dzūkija“. Šis kolektyvas – daugelio Raseinių krašte organizuotų tarptautinės chorinės muzikos festivalių iniciatorius. Pastaraisiais metais jis rengia muzikos festivalius „Dainuojam Maironiui“.
Šį kraštą jau daug metų garsina ir Gintauto Grigalio vadovaujama Raseinių rajono kultūros centro kaimiška kapela „Dubysa“. Ji dažnai koncertuoja Lietuvoje, savo atliekamais muzikiniais kūriniais ne kartą yra žavėjusi ir kai kurių kitų Europos šalių gyventojus. Dauguma kapelos dalyvių – Raseinių meno ir kitų mokyklų muzikos mokytojai. Jų amžius labai įvairus ir tai garantuoja kolektyvo veiklos tęstinumą. „Dubysa“ reprezentuoja, puoselėja ir populiarina savo regiono liaudies muzikos tradicijas. Pirmiausia tai lemia kapelos vadovo, atliekamų kūrinių aranžuotojo Gintauto Grigalio, kuris šiam kolektyvui vadovauja nuo 1968 m., profesinė branda, taip pat ir muzikantų bei dainininkų ilgametis, kruopštus ir nuoširdus darbas, meilė liaudiškai muzikai.
Kolektyvo nariai užrašinėja šio krašto senuosius muzikos kūrinius, aranžuoja juos ir šiuolaikiškai pateikia klausytojui. Parengtos programos atliekamos profesionaliai, nuoširdžiai. Kiekvienas instrumentinis kūrinys, daina ar jos akompanimentas pasižymi ne vien profesionalia instrumentuote bei atlikimo technika, bet ir liaudiškumu. Kolektyvas vengia vien išoriškai efektingos atlikimo manieros, nepataikauja publikai pigesnio pobūdžio triukais, forsuotais tempais ir todėl išlaiko prideramą solidaus meno kolektyvo statusą. G. Grigalis taip pat vadovauja ir Raseinių meno mokyklai. Jis yra Lietuvos muzikų sąjungos bei Lietuvos muzikos ir meno mokyklų direktorių asociacijos narys. Jo dėka Raseinių meno mokykloje dažnai lankosi ir koncertuoja iškilūs šalies muzikai ir atlikėjai. Tokie susitikimai su žymiais meno žmonėmis skatina visų raseiniškių, ypač Meno mokyklos auklėtinių, smalsumą, domėjimąsi menu, suteikia galimybę pasižiūrėti, ar teisingai dirbama, įvertinti savo sugebėjimus ir žinias.
1997 m. Raseinių kultūros centre susibūrė Pučiamųjų instrumentų ansamblis, vadovaujamas Alfonso Ruko. Ansamblyje dalyvauja Meno mokyklą jau baigę moksleiviai ir pučiamaisiais grojantys suaugusieji. Šis kolektyvas per įvairias šventes groja tiek koncertinėse salėse, tiek ir vasaros estradose. Jo repertuare vyrauja pramoginė šokių muzika.
Raseinių kultūros centro folkloro ansamblis „Degulė“ įkurtas 1996 m. (vadovė Asta Nikžentaitienė). Čia dainuoja dvylika moterų ir vienas vyras. Beveik visos kolektyvo narės yra pedagogės. „Degulė“ jau yra parengusi kelias koncertines programas. Kolektyvas atlieka folkloro kūrinius, tremtinių dainas, romansus ir kitokio pobūdžio muzikinius kūrinius. Pastaraisiais metais „Degulės“ dainininkų paklausyti turėjo galimybę televizijos laidų „Kraičio skrynia“, „Krašto garbė“, „Gero ūpo!“ žiūrovai. Folkloro ansamblio dalyviai mėgsta keliauti, kūrybiškai bendradarbiauja su kitais meno saviveiklos kolektyvais.
1990 m. Raseinių kultūros centre susibūrė sportinių šokių kolektyvas, po kurio laiko pavadintas „Nuotaika“. Šokėjus meistriškumo moko Aušra Jukilaitienė. Nuo 1991 m. šis kolektyvas dalyvauja įvairiuose Lietuvoje organizuojamuose sportinių šokių konkursuose – Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Panevėžyje, Telšiuose, Druskininkuose, kituose šalies miestuose. „Nuotaika“ jau yra koncertavusi ir Belgijoje, Vokietijoje, penkis kartus dalyvavo tarptautiniame sportinių šokių konkurse „Gintarinė pora“, pati organizuoja tarptautinius sportinių šokių konkursus. Šį kolektyvą galime dažnai pamatyti koncertuojant įvairių renginių metu. Įdomios „Nuotaikos“ statomos ir atliekamos sceninės kompozicijos. Nuo 2001 m. prie šio kolektyvo veikia ir modernaus šokio grupė, kurios nariai taip pat dažnai koncertuoja renginių metu ir suteikia jiems spalvingumo, žavesio ir jaunatviško polėkio.
Raseinių kultūros centro vaikų grupė „Šakar – makar“ savo veiklą pradėjo 1997 m. Tai jaunų dainininkų kolektyvas, dažniausiai atliekantis koncertmeisterio Vytauto Kasparavičiaus ir vadovės Dalios Bakšienės sukurtas daineles. Ši grupė yra dalyvavusi respublikinės vaikų šventės „Skriski, sparnuota pasakos paukšte!“ finalinio koncerto programoje, festivalyje „Gražiausiu taku“, Lietuvos ir Latvijos vaikų dainos festivalyje „Vyturio giesmė – 2005“, respublikiniame vaikų estradinės dainos festivalyje „Laumės juosta“.
Šalies ir rajono muzikiniame gyvenime, įvairiose televizijos laidose aktyviai dalyvauja ir Raseinių rajono Ilgižių kaimo laisvalaikio salės armonikininkų ansamblis, vadovaujamas Antano Leskausko. Jau du kartus kolektyvas rungtyniavo Lietuvos televizijos laidos „Duokim garo!“ pusfinalyje. Į šio armonikininkų ansamblio repertuarą įtrauktos nuotaikingos liaudies dainos, smagios polkos.
Raseinių krašte kasmet vyksta daug įdomių ir turiningų kultūrinių renginių. Itin gausų būrį dalyvių sutraukia tarptautinis sąskrydis „Laisvės ugnis – ateities kartoms“, Pilėnų festivalio pradžios koncertas Molavėnuose, medžio drožėjų stovyklos, tarptautinis chorų festivalis „Dainuojam Maironiui“, tarptautinis teatrų festivalis „Braižas“, dainuojamosios poezijos šventė „Šaltinis“, Maironio tėviškėje rengiamos poezijos šventės. Pastaraisiais metais rajone paminint įvairias valstybines šventes, ypač Laisvės gynėjų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), Gedulo ir Vilties dienas, kitas rajonui ir visai šaliai atmintinas datas, rajono meno kolektyvai ir atlikėjai taip pat džiugina turiningomis koncertinėmis programomis.
2005 m., skatinant įvairių meno žanrų kolektyvų aktyvumą ir profesionalumą, rajone įsteigtos nominacijos „Meno mūza“. Pirmosios nominacijos suteiktos Nemakščių kultūros namų vokaliniam instrumentiniam ansambliui, Plikių laisvalaikio salės jaunimo teatrui, Kalnujų kultūros namų folkloro kolektyvui. Kūrybingiausiu metų žmogumi pripažintas Plikių laisvalaikio salės meno vadovas Arūnas Kazlauskas.
2005 m. rajone gražiai paminėtas poeto J. Nekrošiaus 70-metis, dailininko J. Kuzminskio mirties dvidešimties metų sukaktis. Betygalos kultūros namuose visuomenė buvo susirinkusi į pirmojo lietuviško spektaklio 100-čio paminėjimo vakarą. Įsiminė ir 2005 m. Girkalnio kultūros namuose vykusi liaudiškų kapelų šventė „Griežynė“, tradicinės kaimų šventės, vykusios Sujainiuose ir Butkiškėje.
Nuo 2001 m. Raseinių kultūros centre veikia meno galerija, kuri miesto ir rajono gyventojams sudaro galimybę susipažinti su įvairaus žanro profesionaliąja daile bei tautodaile. Čia rengiamos tapybos, grafikos, fotografijos, šilkografijos parodos. Jose savo kūrybos parodas jau yra surengusi Aistė Januškevičiūtė, Gintaras Špokas, Vytautas Kusas, daugelis kitų mūsų krašte daugiau ir mažiau žinomų menininkų. Čia kiekvieną mėnesį keičiamose parodose eksponuojami ir rajono tautodailininkų, moksleivių kūriniai. Šią galeriją žino ir ją gausiai lanko tiek miesto, tiek ir rajono gyventojai, jų svečiai.
 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija