Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

BETYGALA IR BETYGALOS SENIŪNIJOS PILIAKALNIAI

Konstantinas Prušinskas

Betygala 

  • Miestelis 1 km atstumu nuo Dubysos kairiojo kranto, prie nedidelio Vieversos upelio, 90–100 m aukščiau jūros lygio, 15 km į rytus nuo Raseinių ir 13 km į šiaurės vakarus nuo Ariogalos. Anot padavimo, senovėje šalia Betygalos, Aukaimyje, buvusi žinyčia, o ten gyvenęs pagonių vyriausias žynys Gintautas.

  • Gyvas toks pasakojimas, susijęs su Betygalos vardo kilme: legendinis Palemonas su savo vyrais plaukda-mas aukštyn Dubysos upe, ties Ariogala paklausęs, „Ar jau galas?“, o paplaukęs kiek aukščiau ir apsistojęs tarė: „Bet yra galas“. Iš to ir kilęs vietovės vardas.

  • Betygala kovų su kryžiuočiais metais buvo vienas iš svarbesnių gynybinių objektų Žemaitijoje.

  • Miestelis įsikūręs lygumoje, tačiau aplinkinės kalvos, link Dubysos besileidžiantys šlaitai, Lelyko, Vieviržės (Vieviržo), Vaškutės upeliai miesteliui suteikia ypatingo grožio ir jaukumo. Jo centinę dalį puošia skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus sukurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas (1930).

  •  

  • 1253 m. Betygalos žemė pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose (Mindaugo rašte, kuriame jis nurodo, kad pusę Betygalos padovanoja Livonijos ordinui).

  • 1257 m. Mindaugas kitą pusę Betygalos žemių užrašė Lietuvos vyskupui Kristijonui.

  • XIII–XIV a., kovų su kryžiuočiais metais, netoli Betygalos (Dubysos intako Vaškutės dešiniajame krante) stovėjusi pilis buvo viena iš svarbesnių žemaičių gynybinių pilių.

  • 1384 m. kryžiuočių žvalgų kelio iš Marienburgo į Žeimių kraštą aprašyme paminėta Betygalos gyvenvietė.

  • Tikėtina, kad XIV a. Betygala buvo valsčiaus centras.

  • 1416 m. Betygaloje pastatyta viena iš pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje (manoma, kad paties Vytauto Didžiojo nurodymu). XVI a. vid. ir XVIII a. pab. ji atnaujinta. Ši bažnyčia stovėjo iki 1852 m.

  • 1516 m. gegužės 15 d. Žygimantas Senasis Betygalai suteikė privilegiją rengti turgus. 1723 m. ši privilegija atnaujinta.

  • 1579 m. Betygaloje įsteigta parapinė mokykla, kuri su pertraukomis veikė iki 1867 m., kai buvo reorganizuota į valdinę.

  • 1592–1609 m. Betygalos klebonu dirbo Mikalojus Daukša, pirmųjų lietuviškų knygų, išleistų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikš-tystėje („Katekizmo“ ir „Postilės“) vertėjas į lietuvių kalbą. 

  • 1612 m. Ugionių kaime pastatyta kalvinų bažnytėlė.

  • 1650 m. netoli Betygalos esančiame Ugionių kaime, prie plačiai žinomo šventojo šaltinio, jau stovėjo koplyčia. 1784 m. M. Dirda netoliese pastatė medinę bažnyčią. 1831 m. ji sudegė, tada jos vietoje 1836 m. pastatyta mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Ji stovi iki šiol.

  • 1706 m. Betygaloje vyko žemaičių kautynės su Lietuvą niokojusia švedų kariuomene.

  • 1857–1858 m. kunigo Anupro Šrėderio rūpesčiu Betygaloje pastatyta nauja medinė bažnyčia (sudegė 1915 m.).

  • 1862 m. ant Betygalos II piliakalnio pastatyta koplyčia (tebestovi iki šiol).

  • 1863 m. klebonas Anupras Šrėderis parapijiečiams, perskaitė sukilėlių manifestą (už tai rusų valdžios ištremtas į Nerčinską).

  • 1900 m. Betygaloje įsteigta beturčių šalpos draugija, 1902–1903 m. pastatyta senelių prieglauda.

  • Pirmojo pasaulinio karo metais sunaikinta Betygalos bažnyčia.

  • 1923 m. Betygaloje buvo 46 sodybos, 334 gyventojai.

  • 1924–1930 m. kunigo P. Janulaičio ir parapijiečių rūpesčiu pagal architekto Vlado Dubeneckio projektą pastatyta nauja didžiulė mūrinė neobarokinio stiliaus, klasicizmo bruožų turinti bažnyčia. 1932 m. ją konsekravo arkivyskupas J. Skvireckas. Bažnyčios didįjį altorių iš medžio ir gipso sukūrė skulptorius Bronius Pundzius (tai antrasis jo padarytas altorius). Greta stovinti varpinė su bažnyčia sujungta vienos arkos atvira galerija su baliustrada. Bažnyčioje saugoma nemažai meno vertybių. Šventoriuje stovi 1890 m. pastatytas medinis kryžius su koplytėle.

  • 1928 m. Betygalos centre pastatytas dviejų kryžmų Tautos kryžius (meistras J. Kaminskas). Sovietmečiu (1950 m.) jis buvo nupjautas, o 1989 m. atstatytas (meistrai J. Grabauskas ir R. Ramanauskas).

  • 1930 m. Betygalos šaulių rūpesčiu miestelio centre pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas (skulptorius Petras Aleksandravičius).

  • 1934 m. Betygaloje buvo 434 gyventojai.

  • 1938 m. Betygalos kapinėse atnaujinta Aušros vartų koplyčia.

  • 1940 m. Betygalos parapijoje gyveno 6 622 katalikai.

  • Antrojo pasaulinio karo metais naciai sunaikino Betygalos žydų bendruomenę, nužudė nemažai kitų čia gyvenusių žmonių.

  • 1944 m. prie Betygalos piliakalnio esančio Lelyko upelio vyko stiprūs mūšiai tarp rusų ir hitlerininkų kariuomenių.

  • Po karo Betygala buvo apylinkės ir kolūkio centras.

  • 1959 m. Betygaloje buvo 454 gyventojai.

  • 1987 m. spalio 13 d., minint Maironio 125-ąsias gimimo metines, Betygalos mokyklai suteiktas poeto Maironio vardas.

  • 1986 m. Betygaloje atidarytas Jono Kuzminskio muziejus.

  • 2001 m. išleista M. B. Navakauskienės knyga „Betygalos žemė“.

  • 2003 m. Betygaloje iškilmingai pažymėta miestelio 750 metų sukaktis nuo pirmojo jos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Ta proga prie mokyklos pasodintas retųjų rūšių klevų skveras.

  • Šiuo metu Betygalos seniūnijai priklauso 18 395 ha teritorija. Čia gyvena apie 2 700 gyventojų, yra 76 kaimai. Daugiausia žmonių – seniūnijos administraciniame centre Betygaloje, Ilgižių, Požečių, Berteškių, Žibulių, Steponkaimio kaimuose. Pastaraisiais metais pagal tradiciją kasmet vieną kartą išleidžiamas seniūnijos ir Betygalos bendruomenės laikraštis „Betygalos žemė“.

  • Betygalos seniūnijos teritorijoje veikia Betygalos Maironio vidurinė mokykla, Ilgižių pagrindinė mokykla, Požečių pradinė mokykla, 3 bibliotekos. Betygalos kraštą garsina Ilgižių kapela, nemažai kitų meno saviveiklos kolektyvų. Pastaraisiais metais seniūnijoje aktyviai veikia šios kaimų bendruomenės: Berteškių, Betygalos, Ilgižių, Saugailių, Žibulių. Dauguma Betygalos ir jos apylinkių gyventojų verčiasi žemės ūkiu.

  • 8 km į šiaurę nuo Betygalos esantį Pasandravio dvarelį XIX a. II p. nuomojo Aleksandras Mačiulis-Maciulevičius. Čia 1862 m. gimė jo sūnus Jonas Mačiulis-Maironis. Netoli šio dvaro esančiame Bernotų kaime XIX a. A. Mačiulis-Maciulevičius turėjo savo ūkį. Čia savo jaunystę praleido poetas Maironis (išsamiau apie tai žr. p. 75). Turistų dėmesio šiose apylinkėse sulaukia ir neseniai atstatytas Maslauskiškių vandens malūnas.

  • Paskutiniais savo gyvenimo metais Betygaloje per Šv. Onos atlaidus lankėsi Maironis. Tam faktui atminti prie Šv. Jono šaltinėlio (jis yra nuo miestelio leidžiantis link Dubysos) įrengta atminimo lenta, suolelis pakeleiviui.

  • Pilkalnio kapinėse – daug įdomių, vertingų paminklų ir kryžių. Nemažai jų sukūrė vietos tautodailininkas J. Grabauskas. Šiose kapinėse palaidoti poeto Maironio tėvai ir seserys, kun. P. Šniukšta, dailininko J. Kuzminskio tėvai. Senosiose Betygalos kapinėse stovi paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę (jo pastatymą inicijavo ir projektą sukūrė A. Juška).

  • Išsamiau su Betygalos istorija galima susipažinti vietos muziejuje, kuriame įrengtos istorijos, geologijos, dailės, memorialinės žymių kraštiečių eks-pozicijos. Maironio vardo vidurinėje mokykloje veikia poetui Maironiui skirta ekspozicija.

 

Betygalos seniūnijos piliakalniai

* Tekstuose  apie Raseinių krašto piliakalnius kabutėse nurodomas tekstas paimtas iš  2005 m. Krašto apsaugos ministerijos išleistos knygos „Lietuvos paminklų atlasas“ (II knyga, p. 282–314). Tekstų autoriai – Zenonas Baubonis ir Gintautas Zabiela

Betygalos I piliakalnis

XX a. pradžioje Betygalos I piliakalnį iš pietryčių pusės nuotraukoje yra įamžinęs L. Kšivickis (VDKM, inv. nr. 2042).
Šis „piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Vaškutės dešiniajame krante. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, orientuota ŠR–PV kryptimi, 30 m ilgio ir 33 m pločio. Jos ŠR gale supiltas 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio 4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 22 m pločio, 1 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 20–25 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, griovio vietoje kasti bulviarūsiai. Aikštelė dirvonuoja, šlaituose auga medžiai.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Betygalos–Ariogalos plentu pasukus prie Betygalos kapinių (į dešinę – PV), nuo jų lauko keliuku pavažiavus 300 m pro kapinių Š pakraštį, laukų kraštu (yra kairėje).“
 
Betygalos II piliakalnis
 
Betygalos „antrasis piliakalnis yra 300 m į PR nuo pirmojo. Greičiausiai tai pirmojo piliakalnio įtvirtintas papilys. Jis įrengtas aukštumos kampe. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, pailga R–V kryptimi, 107x73 m dydžio, nelygintu paviršiumi. Jos PV kraštas beveik 7 m aukštesnis už likusią dalį. Aikštelės ŠR pakraštyje supiltas 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už kurio iškastas 90 m ilgio, 10 m pločio, 3 m gylio puslankio formos griovys. V šlaitas 2 m aukštyje nuo aikštelės statintas. Šlaitai statūs, 18 m aukščio. Aikštelės PV kraštas nuardytas kasant karjerą. Beveik aikštelės centre stovi 1860–1866 m. išmūryta penkiakampė Jankovskių koplyčia. Griovys R dalyje 5 m plotyje viršuje užpiltas. Piliakalnis apaugęs mišku, aikštelės dalis palei koplyčią dirvonuoja.
Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Betygalos–Ariogalos keliu pasukus prie kapinių (į dešinę – PV), paėjus per jas į P (yra iškart už kapinių į PV).“
Greta Betygalos piliakalnių esančiose kapinėse palaidoti poeto Maironio tėvai, seserys.
 
Darbutų I piliakalnis
 
Darbutų I piliakalnis daugelio vadinamas Bielskio vardu, nes jo teritorijoje palaidotas dvarininkas Ignacas Bielskis. Piliakalnis „įrengtas aukštumos kampe, esančiame Dubysos kairiajame ir Kirkšnovės dešiniajame krante, ties jų santaka. Aikštelė keturkampė, pailga PV–ŠR kryptimi, 55x45 m dydžio, nelygi, iškiliu viduriu. Jos ŠV–ŠR pusėse supiltas 1 m aukščio, 16 m pločio pylimas, kurio išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 5 m pločio, 1 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 1 m aukščio, 5 m pločio pylimas, juosiantis piliakalnį ir V šlaite. ŠR šlaite, 7 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio terasa, kuri 4 m žemiau ŠR pylimo virsta 7 m pločio, 0,3 m gylio grioviu, už kurio supiltas antras 0,5 m aukščio, 5 m pločio pylimas, nuolaidėjantis šlaitu žemyn į V. Viršutinė 6–8 m aukščio laitų dalis buvo išlyginta, stati. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Š piliakalnio kraštas nuslinkęs dar XIX a. Piliakalnyje palaidotas XIX a. viduryje miręs dvarininkas Bielskis, kurio kapą žymi 3,5 m aukščio betoninė stela. Piliakalnis apaugęs pušimis su tankiu lapuočių pomiškiu.
1886 m. piliakalnio aikštelę (86,5 m2) kasinėjo T. Daugirdas, aptikęs akmenų grindinių, žalvarinį žiedą, geležinio peilio viršūnę, keramikos, gyvulių kaulų. 1911 m. L. Kšivickis ištyrė išlikusius aikštelės pakraščius – apie 870 m2 plotą. Čia surastas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame atkasti akmenų grindiniai, židiniai, XII–XIV a. geležiniai įrankiai: peiliai, ylos, raktai, cilindrinė spyna, pentinas, žirklių, dalgio dalys ir žalvarinių dirbinių: raktai, pasaginės ir apvalios segės, kabutis, įvija, apkalas, smiltainio ir molinis verpstukai, akmeniniai galąstuvai, gintaro gabalėlis, daug žiestos keramikos šukių, apie 40 kg gyvulių kaulų.
Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Ariogalos–Betygalos plentu (yra kairėje (V), pervažiavus Kirkšnovę).“
Darbutų piliakalnį XX a. pr. iš pietų pusės ir kasinėjimų metu atkastą akmenų grindinį gynybinės sienos vietoje yra fotografavęs L. Kšivickis (nuotraukos saugomos VDKM).
Piliakalnį tyrinėjęs Tadas Daugirdas savo raštuose mini šio piliakalnio pašlaitėje esantį senkapį. Šis buvusio Darbutų dvaro žemėje esantis senkapis ir jo radiniai minimi ir valstybės archeologijos kasinėjimų medžiagoje (VAK, 38, p. 102–104), tačiau XX a. antroje pusėje šių senkapių pėdsakų archeologinių žvalgomųjų ekspedicijų metu jau nebebuvo galima užfiksuoti, aplinkiniai žmonės taip pat jų vietos nurodyti nebegalėjo.
 
Darbutų II piliakalnis
 
Darbutų „antrasis piliakalnis yra 400 m į ŠV nuo pirmojo. Jis įrengtas Dubysos aukštutinės terasos krašte esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga P–Š kryptimi, 25x8 m dydžio. Jos Š gale supiltas 9 m ilgio, 1,7 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio išorinis 3 m aukščio šlaitas leidžiasi į 9 m pločio, 1 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 15–20 m aukščio. Pylime iškasta duobė. Piliakalnis apaugęs mišriu mišku, medžiai nuo aikštelės kirsti.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Ariogalos–Betygalos plentu pervažiavus Kirkšnovę, pakilus plentu į Dubysos šlaitą, jame pasukus į kairę (V) žvyrkeliu, vedančiu Vandžių link, pavažiavus 100 m (yra 30 m į dešinę (Š), miške).“
 
Ročiškės piliakalnis
 
Šio piliakalnio pilies rekonstrukciją 1956 m. padarė P. Tarasenka. XX a. pradžioje piliakalnį yra fotografavęs L. Kšivickis (šių jo nuotraukų saugoma VDKM).
„Piliakalnis įrengtas Dubysos dešiniojo kranto aukštutinės terasos krašte, santakoje su bevardžiu upeliu. Aikštelė ovali, pailga PR–ŠV kryptimi, 42x20 m dydžio, buvusi apjuosta 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimu, kuris geriausiai išliko ŠV pusėje. Už pylimo iškastas 4 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už jo supiltas antras 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas, kuris ŠV gale yra 2 m aukščio, 15 m pločio, PR gale – 1,5 m aukščio, 11 m pločio. ŠV pylimo išorinėje pusėje iškastas 14 m pločio, 1,5 m gylio griovys 6 m pločio dugnu, už kurio supiltas 0,2–0,7 m (Š) aukščio, 6 m pločio pylimas, kurio galai pereina į 4–5 m pločio terasą piliakalnio Š ir P šlaituose, apjuosdami jį trečiu pylimų žiedu. Į PR ir ŠV nuo aikštelės įrengti priešpiliai.
Į ŠV nuo piliakalnio esančio priešpilio aikštelė keturkampė, pailga PR–ŠV kryptimi, 65x15 m dydžio, iškilusiu per 1 m viduriu. Jos ŠV pusėje supiltas 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas (išliko tik Š kraštas), kurio 2 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 12 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Į PR nuo piliakalnio esančio priešpilio aikštelė keturkampė, irgi pailga PR–ŠV kryptimi, 35x11 m dydžio, iškilusiu per 1 m viduriu. Jos PR pusėje supiltas 1 m aukščio, 14 m pločio pylimas.
Piliakalnio ir priešpilių šlaitai į Dubysos slėnį statūs, 20 m aukščio, į upelį – nuolaidesni, 10–15 m aukščio. Jie ir aikštelės bei pylimai apardyti arimų. ŠV priešpilio beveik visas ŠV pylimas nuardytas kasant karjerą. Aikštelės dirvonuoja, tačiau jau pradeda užaugti krūmais ir eglaitėmis, Š šlaitas apaugęs eglėmis. Piliakalnis žinomas ir Račkiškių vardu.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas iš Ariogalos–Betygalos plento, pravažiavus Kirkšnovę, kylant į kalną pasukus į kairę (V) keliu, pavažiavus 2,7 km Dubysos kairiojo kranto slėniu iki nykstančio kelio galo (yra dešinėje (Š), ant Dubysos aukštutinės terasos (matyti neapaugęs P šlaitas).“

 

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.03.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija